Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarimo, kuriuo netenkintas jos prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimu pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad ji 2015 m. balandžio 25 d., apie 23 val. 46 min., Vilniuje, Oslo gatvėje, vairavo automobilį „BMW X6“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) būdama neblaivi. Pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 red.) (toliau tekste – KET) 101 punkto reikalavimus, ji, persirikiuodama iš antros eismo juostos į pirmąją, kliudė pirmąja eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „VW Passat“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) ir jį apgadinusi iš šio eismo įvykio vietos savavališkai, nesilaikydama KET 220 punkto reikalavimų, pasitraukė. J. L. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, paskirta 1158 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, paskirta 868 Eur dydžio bauda. ATPK 33 straipsnio 2 dalies pagrindu šios administracinės nuobaudos subendrintos ir J. L. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda - 1158 Eur dydžio bauda.

2017 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas J. L. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad J. L. savo kaltę yra pripažinusi, bauda sumokėta, per visą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį jokių administracinių teisės pažeidimų nėra padariusi, yra atestuota pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, darbe charakterizuojama teigiamai. Daugiau nei pusantrų metų apeliantė patiria nepatogumus, kai negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų, t. y. laiku atvykti į darbą. Nuo 2012 m. balandžio 10 d. J. L. dirba L. O. individualioje įmonėje, kuri vykdo mažmeninę ir didmeninę prekybą moteriškais viršutiniais drabužiais, todėl apeliantės darbas yra betarpiškai susijęs su klientų - urmininkų aptarnavimu darbo vietoje (duomenys neskelbtini) turgavietėje. (duomenys neskelbtini) turgavietė antradieniais ir ketvirtadieniais dirba nuo 03.00 val. Minėtomis dienomis yra aptarnaujami didmeniniai pirkėjai daugiausiai iš kaimyninių šalių. Be vairuotojo pažymėjimo J. L. negali atlikti savo tiesioginių pareigų, kadangi tokiu metu viešasis transportas į (duomenys neskelbtini) turgavietę nevažiuoja. Darbdavys rodo nepasitenkinimą, teigia, jog neatgavus teisės vairuoti transporto priemones, apeliantė gali būti atleista iš darbo, kas reiškia, jog ji neteks pragyvenimo šaltinio, dėl ko nukentės ne tik ji asmeniškai, bet ir jos vis dar išlaikomas moksleivis sūnus. J. L. suprato, kad pasielgė lengvabūdiškai ir neapgalvotai, kad toks elgesys buvo neatsakingas, suvokė savo veiksmų pasekmes, jai yra gėda prieš aplinkinius, prieš savo tėvus ir vaikus.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, <...> teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-8/2013, N575-1339/2012, N146-1311/2012 ir kt.).

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, matyti, kad J. L. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė praėjus daugiau kaip pusei paskirtojo laiko. Administracinės nuobaudos vykdymo metu ji nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų (b. l. 60), išklausė keturių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 61). Nors iš šių aplinkybių matyti, kad J. L. atitinka visus ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formalius reikalavimus, tačiau konkrečios situacijos aplinkybių atitikimas ATPK 329 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formalus.

Pažymėtina, kad J. L. padarė vienus šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama KET. Be to, iš byloje esančių Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 10-11) matyti, kad pažeidėja praeityje jau ne kartą yra bausta už įvairius KET pažeidimus, taip pat ir už priskiriamus šiurkštiems (nustatyto greičio viršijimas), pažeidimų padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, kas neigiamai apibūdina jos asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nedaro ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Tai, kad J. L. sumokėjo jai paskirtą baudą, laikoma tinkamu įstatyme numatytos pareigos įvykdymu, o ne aplinkybe, galinčia švelninti asmens teisinę padėtį.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties turinio, tai, kad J. L. pripažino savo kaltę, augina nepilnametį vaiką (kuris šiuo metu jau yra pilnametis), yra teigiamai charakterizuojama, buvo įvertinta individualizuojant administracinę nuobaudą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, J. L. buvo nustatytas įstatymo sankcijoje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę nepatogumai, susiję su darbinių funkcijų atlikimu, šiuo atveju, nesuteikia esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Šios aplinkybės egzistavo tiek pažeidimų padarymo metu, tiek administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kur jos buvo įvertintos skiriant administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad dar 2015 m. gegužės 18 d. individualios įmonės savininkė L. O. surašė analogišką J. L. charakteristiką (b. l. 23), kur nurodė tokias pačias aplinkybes dėl galimo pažeidėjos atleidimo iš darbo, tačiau, kaip matyti, J. L. šioje įmonėje dirba iki šiol. Pažymėtina, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės seka, kad nuobauda paskiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes tokiu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. L. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.