Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Byloje nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, nutraukti santuoką pripažįstant, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis), teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama: jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šios prezumpcijos yra nuginčijamos, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad santuokinių pareigų abu nevykdo ar jas vykdo netinkamai, o tai įtakoja tarpusavio santykių pablogėjimą ir santuokos nutraukimą. Dėl santuokos iširimo yra kalti abu. Ieškovės ir atsakovo charakterio, būdo savybių ir pomėgių nesutapimas, požiūrių į šeimą, bendrą gyvenimą skirtumai, jausmų atšalimas ir jokios ateities kartu nematymas įtakojo jų santuokos pabaigą. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsakovas nurodė, kad pripažįsta ieškovės jam pareikštą ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Nustatyta, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nesiekė išsaugoti santuokos, todėl yra pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti jai iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – K. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – K, V.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo vienas iš kito jie neprašo priteisti, todėl teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia (CK 3.72 straipsnis).

Dėl turto padalinimo

Teismas spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga.

Byloje pateiktos VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ pažymos patvirtina, kad šalys santuokoje dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovė nurodė, kad ji kreditorių neturi, o apie atsakovo kreditorius nežino.

Išrašas iš antstolių informacinės sistemos registro patvirtina, kad atsakovo atžvilgiu nėra vykdomų vykdomųjų bylų.

Dėl nepilnamečių vaikų

Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad duomenų apie ieškovės nepilnamečius vaikus nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovė sutiko, kad ji padengs pašto išlaidas ir neprašo, kad teismas priteistų sumokėtą žyminį mokestį iš atsakovo.

Atsižvelgiant į tai, ieškovės sumokėtas 134,00 Eur žyminis mokestis nepriteistinas iš atsakovo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šioje byloje sudaro 13,44 Eur, atsižvelgiant į šalių susitarimą, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. K., palikti pavardę K., atsakovui V. V. – V.

Nustatyti, kad šalims viena iš kitos išlaikymas nepriteistinas.

Priteisti iš ieškovės D. K., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 13,44 Eur (trylikos eurų 44 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.