- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-26
- Bylos Nr.
- 1S-494-350/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
Teisėja Jolanta Rasčiuvienė Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.4.
2009 m. birželio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,
sekretoriaujant Onutei Astrauskienei
dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs R. J. skundą dėl 2009-06-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė R. J. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 1 NVTS prokuroro G.Kazlausko 2009-03-26 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip nepagrįstą. Teismas nutartyje nurodė, kad prokuroro nutarimas priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų ir jo naikinti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Skundu R. J. prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir pradėti ikiteisminį tyrimą jo skunde nurodytais motyvais. Skunde R. J. nurodo, kad nesutinka su atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindais, mano, kad nebuvo atliktas objektyvus tyrimas dėl policijos pareigūno V. Š. veikos, t.y. nebuvo apklaustas nei jis, nei jo žmona L. J., kuri taip pat matė nusikalstamą pareigūno elgesį, padarytos netinkamos išvados, kad dėl policijos pareigūno V. Š. veiksmų jam nebuvo padaryta didelė žala. Pareiškėjo nuomone, policijos pareigūnas V. Š. netinkamai jam prisistatė, ant jo šaukė, be jo leidimo įsiveržė į jo gyvenamąją vietą, nepagrįstai liepė jam eiti aiškintis ir pasirašyti ant jam nežinomo turinio dokumento. Taip pat pareiškėjas mano, kad V. Š. į jo namus atvyko dėl asmeninių interesų, siekdamas sukelti jam baimę, grasinti, kad pareiškėjas nebegintų savo teisėtų interesų kreipdamasis į atitinkamas institucijas ir tokiu būdu pažeidė jo konstitucines teises bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 228 str. 1 d.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
R. J. skundo argumentai analogiški apylinkės teismui pateikto skundo argumentams, kuriais buvo prašoma panaikinti prokuroro neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro G.Kazlausko nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o kartu ir kiti vėliau sekę sprendimai, kuriais buvo atmetami R. J. skundai, yra teisėti ir pagrįsti byloje esančiais duomenimis.
BPK 168 str. nurodyta, kad prokuroras gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kai skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Įstatymas įpareigoja prokurorą nutarime išdėstyti argumentuotus savo sprendimo motyvus.
R. J. skundą tyręs ir nutarimą priėmęs prokuroras šių įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvuotai nutarime pasisakė dėl R. J. skundo argumentų nurodydamas, kodėl policijos pareigūno V. Š. veiksmuose nėra nusikaltimo numatyto BK 228 str. 1 d. sudėties.
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais – nusikalstama veika padaroma darant poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai tarnyboje) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. Š. pas pareiškėją nuvyko pagelbėdamas Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus statybų priežiūros poskyrio vyresniajam inspektoriui D. S. supažindinti pareiškėją su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu. Taigi, V. Š. pas pareiškėją vyko savo vadovo nurodymu atlikti savo, kaip policijos pareigūno pareigų, neturėdamas jokios asmeninės priežasties ar asmeninio intereso. Pareiškėjas savo skunduose nenurodė jokių policijos pareigūno V. Š. padarytų veiksmų, kurių pasekmes būtų galima traktuoti kaip padariusias didelę žalą valstybei ar pareiškėjui.
Tokiu būdu akivaizdu, jog V. Š. veikoje nėra būtino nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d., sudėties elemento- padarytos didelės žalos. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, naikinti ją ir prokuroro nutarimą skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas,
nutarė:
R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.