Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Valentino Janonio ir Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, BK 145 str. 1 d. (2008-09-15 epizodas) laisvės apribojimu 1 metams, BK 145 str. 1 d. (2008-09-23 epizodas) laisvės apribojimu 1 metams, BK 145 str. 1 d. (2008-10-21 epizodas) laisvės apribojimu 1 metams. BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nustatyta tvarka bausmes pagal BK 145 str. 1 d. (2008-09-15 epizodas) ir BK 284 str. 1 d. subendrinus apėmimo būdu, nustatyta subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. BK 63 str. 1 ir 4 d. nustatyta tvarka šią subendrintą ir kitas bausmes tarpusavyje subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinai nubaustas laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, uždraudžiant V. V. 6 mėnesius tiesiogiai bendrauti su A. V., lankytis jos gyvenamojoje vietoje, taip pat turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims B, C ir D kategorijų šaunamuosius bei nešaunamuosius, duriamuosius, pjaunamuosius ginklus.

Dėl kaltinimų pagal BK 284 str. 1 d. (2008-09-23 epizodas), BK 284 str. 1 d. (2008-10-21 epizodas), BK 140 str. 1 d. V. V. išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Nuosprendžiu visiškai patenkintas nukentėjusiosios A. V. civilinis ieškinys, ir iš V. V. priteista nukentėjusiajai A. V. 1500 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 2 p., iš V. V. konfiskuotas dujinis pistoletas „WALTHER P22.“ Nr. L074606833 bei 19 vnt. šovinių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad jis:

1) 2008 m. rugsėjo 15 d. apie 11 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) namo kieme, matant pašaliniams asmenims užpuolė A. V., tampė ją už plaukų, pargriovęs ant žemės apie 5 kartus kumščiais sudavė į galvos sritį, o šiai dengiantis veidą rankomis, įkando į kairės rankos IV pirštą ir ją smaugė, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,

2) 2008 m. rugsėjo 15 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, sugriebęs rankomis A. V. už kaklo ir ją smaugdamas, grasino tokiu būdu ją nužudyti, kas leido A. V. pagrįstai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas,

3) 2008 m. rugsėjo 23 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, rankoje laikydamas dujinį pistoletą ,,WALTHER P22“, nukreiptą į A. V., puolė prie jos rėkdamas, jog nušaus, tokiu būdu grasino nukentėjusiąją nužudyti,

4) 2008 m. spalio 21 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, rankoje laikydamas peilį grasino nužudyti A. V..

V. V. buvo kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. tuo, kad jis:

1) 2008 m. rugsėjo 23 d. apie 17 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) namo kieme, įžūliais veiksmais, grasinimais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra rankoje laikydamas dujinį pistoletą „WALTHER P22“, nukreiptą į A. V., puolė prie jos rėkdamas, jog nušaus, tokiu būdu grasino nukentėjusiąją nužudyti, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo nukentėjusiąją, taip iš pastarosios tyčiojosi, bei tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį,

2) 2008 m. spalio 21 d. apie 16 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) namo kieme, įžūliais veiksmais, grasinimais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra mėtė obuolius į A. V. kiemą, pripuolęs prie jos iš už diržo išsitraukė peilį, kuriuo grasino nužudyti nukentėjusiąją, necenzūriniais žodžiais ją įžeidinėjo ir taip iš pastarosios tyčiojosi, bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį.

Apylinkės teismas V. V. dėl šių kaltinimų išteisino motyvuodamas tuo, kad baudžiamosios bylos duomenimis nenustatyta, kad V. V. savo veiksmais realiai sutrikdė visuomenės rimtį, nenustatyta, kad V. V. išreikštus grasinimus nužudyti A. V. būtų matę ar girdėję pašaliniai asmenys, kurie dėl to būtų pasijutę šiurkščiai pažeminti, pasipiktinę, šokiruoti ir pan.

V. V. buvo kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d. tuo, kad jis 2008 m. rugsėjo 15 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, dėl asmeninių paskatų tampė buvusią sutuoktinę A. V. už plaukų, pargriovė ją ant žemės, apie 5 kartus kumščiais sudavė į galvos sritį, o šiai dengiantis veidą rankomis, įkando į kairės rankos IV pirštą ir ją smaugė, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Apylinkės teismas V. V. dėl šio kaltinimo išteisino motyvuodamas tuo, kad tuo atveju, kai viešosios tvarkos pažeidimas buvo susijęs su fizinio smurto panaudojimu, veika kvalifikuojama atsižvelgiant į normų konkurencijos įveikimo taisykles – kartu su viešosios tvarkos pažeidimu papildomai inkriminuojamas tik toks nusikaltimas, kurio sankcija yra griežtesnė už BK 284 str. 1 d. sankciją. Nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., sankcija yra švelnesnė, todėl kaltininko veika kvalifikuotina vien pagal BK 284 str. l d.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apelianto argumentas, jog teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi melagingais nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 2008-09-15 įvykio aplinkybes, pagrįstai pasirėmė nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais nukentėjusiosios A. V. parodymais, jog V. V. yra jos buvęs sutuoktinis, su kuriuo gyvena vienoje gatvėje gretimuose namuose. V. V. pradėjo reikalauti jai priklausančio gyvenamojo namo nuosavybės dokumentų. Kadangi ji atsisakė dokumentus atiduoti, šis pagrasino, jog privers ją tai padaryti. 2008 m. rugsėjo 15 d. apie 11 val. V. V., atėjęs į jos kiemą, užpuolė ją, tampė už plaukų, pargriovęs ant žemės kumščiais daužė galvą, o kai ji rankomis bandė gintis, įkando į pirštą, smaugė šaukdamas, kad ją nužudys, kad jai liko gyventi dvi valandos. Kaimynui J. B. sudrausminus, V. V. ją paleido. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Juos visiškai patvirtina liudytojo J. B. parodymai, kad 2008 m. rudenį prieš pietus jis nešdamas šuniui ėdalą išgirdo A. V. kieme triukšmą. Atsisukęs pamatė, kad V. V. muša ant žemės gulinčią A. V.. Jis riktelėjo V. V., ką šis darąs, tada V. V. paleido A. V., kuri susiėmusi už galvos nubėgo į savo namus. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog susitikimo su šiuo liudytoju metu J. B. jam papasakojo visai kitokias aplinkybes, nei patvirtino apklausos metu teisme, taip pat pasakė, kad taip liudyti teisme jo prašė nukentėjusioji A. V., neatitinka tikrovės, nes liudytojas J. B. teisme parodė visiškai atvirkščiai, kad V. V. jo prašė neliudyti. Byloje nėra duomenų, jog šis liudytojas galėtų apkalbėti nuteistąjį, priešingai, pats nuteistasis apylinkės teisme parodė, kad su kaimynais sutaria normaliai, su J. B. nelabai bendrauja, bet nėra piktuoju. Nukentėjusiosios parodymus dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto pobūdžio iš esmės patvirtina specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad A. V. buvo padaryti galvos minkštųjų audinių paburkimas su poodine kraujosruva viršugalvio kairėje, odos nubrozdinimai kaklo priekyje bei dešiniame šone, plaukų išretėjimo plotas viršugalvio dešinėje, kąstinės žaizdos su poodine kraujosruva kairės plaštakos IV piršte, krūtinės ląstos sumušimas. Plaukų išretėjimo plotas viršugalvio dešinėje gavosi išrovus tos vietos plaukus, galvos minkštųjų audinių paburkimas su poodine kraujosruva viršugalvio kairėje – sumušus galvą kietu buku daiktu, odos nubrozdinimai kakle – galimai stipriai suspaudus kaklą pirštais smaugimo metu, kąstinės žaizdos su poodine kraujosruva kairės plaštakos IV piršte – stipriai sukandus pirštą dantimis, krūtinės ląstos sumušimas – paveikus krūtinės ląstą kietu buku daiktu. Sužalojimai, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, yra vienodo senumo ir galimai įgauti 2008 m. rugsėjo 15 d. Taigi aptartų įrodymų visuma neleidžia abejoti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, jog V. V. prieš ją panaudojus fizinį smurtą (tampė už plaukų, pargriovęs ant žemės apie 5 kartus kumščiais sudavė į galvos sritį, o dengiantis veidą rankomis, įkando į kairės rankos IV pirštą), o po to sugriebus rankomis už kaklo ir ją smaugiant, tokiomis sąlygomis jo išsakytus grasinimus nužudyti ji ne be pagrindo suvokė kaip realius. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo V. V. kaltės ir jo 2008 m. rugsėjo 15 d. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 145 str. 1 d. klausimu, baudžiamasis įstatymas nuteistajam šioje dalyje pritaikytas tinkamai, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės ar jo veikų kvalifikavimo klausimu daryti priešingas išvadas.

Vienok, iš dalies sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tame pačiame epizode V. V. veiksmus, kuriais jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, neteisingai kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimą. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu gali būti ir tiesioginė, ir netiesioginė. Kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Kvalifikuojant veiką ypač svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan. Konkrečių asmeninių ar savanaudiškų motyvų dominavimas kaltininko veikoje gali rodyti, jog veika buvo nukreipta ne prieš viešąją tvarką, bet prieš kitas įstatymo saugomas vertybes.

Iš nukentėjusiosios A. V. parodymų matyti, kad konfliktas tarp jų kilo ir V. V. ją užpuolė iš asmeninių savanaudiškų paskatų, beje, V. V. parodė, kad su A. V. konfliktavo visą gyvenimą. Šios aplinkybės iš esmės parodo, kad V. V. veiksmai nebuvo nukreipti į visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą, paprasčiausiai užsitęsusių nesutarimų tąsoje dar vieno konflikto su A. V. metu nuteistasis pavartojo fizinę prievartą. Kita vertus, V. V. neteisėti veiksmai truko neilgai, jie buvo atlikti privataus vienabučio namo kieme, aptvertame tvora, kuriame pašalinių asmenų buvimas praktiškai neįmanomas be savininko sutikimo, kas vyksta kieme gali matyti nebent kaimynai, kaip šiuo konkrečiu atveju ir atsitiko. Pažymėtina, kad V. V. savo nusikalstamus veiksmus baigė iškart, kai liudytojas kaimynas J. B. jį subarė dėl netinkamo elgesio. Iš J. B. parodymų matyti, kad jis į kiemą išėjo ne dėl triukšmo, o priešingai, konflikto metu jis jau buvo kieme, nes nešė šuniui ėdalą, taigi iš esmės V. V. sukeltas triukšmas jo kasdienio gyvenimo ar poilsio nesutrikdė ir įtakos jo savijautai neturėjo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad V. V. veiksmuose 2008 m. rugsėjo 15 d. apie 11 val., nėra BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl aptarta jo veika perkvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl asmeninių paskatų. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis dėl savo neįgalumo ar kitų sveikatos sutrikimų nebūtų įstengęs padaryti jam inkriminuotų nusikaltimų. Pažymėtina, kad nukentėjusioji A. V. taip pat yra neįgali, kas atitinkamai palengvino prieš ją smurtavusio nuteistojo veiksmus.

Kolegija laiko būtinu aptarti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria V. V. išteisintas pagal BK 140 str. 1 d. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Kolegijos nuomone, ši nuosprendžio dalis yra prieštaringa, neatitinka nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų apylinkės teismo motyvų. Apylinkės teismas visiškai teisingai nurodė, kad tuo atveju, kai viešosios tvarkos pažeidimas susijęs su fizinio smurto panaudojimu, veika kvalifikuojama atsižvelgiant į normų konkurencijos įveikimo taisykles – kartu su viešosios tvarkos pažeidimu papildomai inkriminuojamas tik toks nusikaltimas, kurio sankcija yra griežtesnė už BK 284 str. 1 d. sankciją. Nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. sankcija yra švelnesnė, todėl kaltininko veika kvalifikuotina vien pagal BK 284 str. l d. Iš to seka, kad esant aprašytai situacijai, dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. rezoliucinėje nuosprendžio dalyje joks sprendimas (išteisinamasis ar kaltinamasis) nepriimamas, veika pagal du kaltinimus kvalifikuojama pagal vieną BK 284 straipsnį, kvalifikavimo motyvus nurodant nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Išteisindamas V. V. pagal BK 140 str. 1 d. tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, pirmosios instancijos teismas pasirinko netinkamą būdą pasisakyti dėl teismų praktikos neatitinkančio ir akivaizdžiai perteklinio prokuroro suformuoto kaltinimo V. V. pagal BK 140 str. 1 d., ir tokiu būdu padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, kurią apeliacinės instancijos teismas, siekdamas panaikinti prieštaravimus tarp šiuo ir skundžiamu nuosprendžiu priimtų sprendimų ištaiso, panaikindamas aptartą skundžiamo nuosprendžio dalį. Galutiniame rezultate nuteistojo padėtis nėra pabloginama, kadangi jis nuteisiamas už lengvesnio iš kaltinime inkriminuotų nusikaltimų sutapties nusikaltimo padarymą, negu kad buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo.

Taip pat kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad esant prieštaravimams tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymų, kurių kiti bylos įrodymai nepanaikina, apylinkės teismas nepagrįstai V. V. pripažino kaltu pagal BK 145 str. 1 d. nustatęs, kad jis 2008 m. rugsėjo 23 d. apie 17 val. ir 2008 m. spalio 21 d. apie 16 val. grasino nukentėjusiąją nužudyti. Nors byloje patikimai nustatyta, kad V. V. grasino nužudyti A. V. 2008 m. rugsėjo 15 d., tačiau ši aplinkybė vien nukentėjusiosios parodymų kontekste neleidžia daryti išvadą, jog V. V. taip pat grasino nužudyti A. V. 2008 m. rugsėjo 23 d. ir 2008 metų spalio 21 d. Nukentėjusioji A. V. nagrinėjant šiuos epizodus parodė, kad 2008 m. rugsėjo 23 d. jai kieme renkant morkas, V. V. priėjo prie jos su pistoletu rankose ir pagrasino jai sakydamas „dabar tai tau viskas“. Ji išsigando ir pabėgo nuo jo į gatvę. Taip pat 2008 metų spalio 21 d. jai dirbant kieme, V. V. ją užsipuolė, išsitraukęs peilį juo grasino sakydamas „va nuo ko tu žūsi“. Ji bijo buvusio sutuoktinio, tiki, kad jis savo grasinimus gali įvykdyti. Tuo tarpu V. V. neigė nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, teigdamas, kad A. V. nužudyti negrasino nei žodžiu, nei ginklu, nei peiliu. Priešingai nei 2008 m. rugsėjo 15 d. epizode, byloje nėra jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti nukentėjusiosios A. V. parodymus apie grasinimus ją nužudyti 2008 m. rugsėjo 23 d. ir 2008 metų spalio 21 d. Nukentėjusiosios nurodytas įvykių mechanizmas (V. V. net nebuvo betarpiškai priartėjęs prie A. V., ji spėjo pabėgti, t. y. jokio, net trumpalaikio, kontakto nebuvo) kelia abejonių, kad jos nurodyta grėsminga situacija iš tiesų buvo susidariusi. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nuteistojo V. V. kaltę pagrindė vien jokiais kitais įrodymais nepatvirtintais nukentėjusiosios A. V. parodymais, kuriuos laikyti patikimais ir nekeliančiais abejonių įsisenėjusio konflikto tarp jos ir V. V. bei galimai jautrios reakcijos po 2008 m. rugsėjo 15 d. įvykių kontekste nėra pakankamo pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš to išeina, kad jokiais kitais bylos įrodymais šioje dalyje nepatvirtinti A. V., kuri dėl ilgalaikių tarpusavio nesutarimų su nuteistuoju gali būti suinteresuota bylos baigtimi, duoti parodymai negali būti vieninteliu ir lemiamu nuteistojo V. V. kaltės įrodymu. Todėl sutikti su apylinkės teismo išvada, jog V. V. kaltė dėl grasinimų nužudyti A. V. 2008 m. rugsėjo 23 d. ir 2008 metų spalio 21 d. yra įrodyta, negalima. Teismas skundžiamame nuosprendyje neįvertino išdėstytų aplinkybių, padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas apie nuteistojo V. V. kaltės įrodytumą, nesant pakankamai ir patikimų kaltę neginčijamai galinčių patvirtinti įrodymų, ir to pasekoje netinkamai išsprendė nuteistojo V. V. kaltės klausimą. Remiantis išdėstytu, nuosprendžio dalis dėl V. V. nuteisimo pagal BK 145 str. 1 d. (2008 m. rugsėjo 23 d. epizodas) ir BK 145 str. 1 d. (2008 m. spalio 21 d. epizodas) naikinama, nuteistasis V. V. pagal BK 145 str. 1 d. (2008 m. rugsėjo 23 d. epizodas) ir BK 145 str. 1 d. (2008 m. spalio 21 d. epizodas) išteisinamas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Perkvalifikavus V. V. veiką iš BK 284 str. 1 d. pagal BK 140 str. 1 d., iš naujo sprendžiamas ir bausmės už šią veiką skyrimo klausimas. Sprendžiant šį klausimą teisėjų kolegija remiasi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais, jog V. V. teisiamas pirmą kartą, padarė nesunkius nusikaltimus, iš esmės charakterizuojamas teigiamai, yra senyvo amžiaus, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad V. V. nepažeidė viešosios tvarkos ir tokio tikslo neturėjo, kas daro V. V. veiką mažiau pavojinga. Todėl kolegija laiko galimu paskirti nuteistajam V. V. už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., tokios pat rūšies, tačiau mažesnio dydžio bausmę, kokią paskyrė pirmosios instancijos teismas, t. y. laisvės apribojimą 5 mėnesiams. Atsižvelgdama į šios bylos aplinkybes (V. V. ir A. V. asmeniniai nesutarimai yra įsisenėję, būtent jie iššaukė neteisėtus nuteistojo veiksmus, be to, nuteistasis ir nukentėjusioji gyvena kaimynystėje), siekiant išvengti galimų konfliktų ateityje, kolegija laiko tikslingu nustatyti V. V. draudimą tiesiogiai bendrauti su A. V. bei lankytis jos gyvenamojoje vietoje, taip pat turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims B, C ir D kategorijų šaunamuosius bei nešaunamuosius, duriamuosius, pjaunamuosius ginklus. Tokius pat draudimus, paskyręs galutinę laisvės apribojimo bausmę, nustatė ir apylinkės teismas, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 48 str. numatyti įpareigojimai ir draudimai yra sudėtinė laisvės apribojimo bausmės dalis, todėl apylinkės teismas už atskirus nusikaltimus nenustatęs draudimų, o juos nustatydamas kaip galutinės bausmės dalį, pažeidė BK 63 str. nuostatas. Ištaisydama šią klaidą, apeliacinės instancijos teismas pakeičia nuteistajam V. V. pagal BK 145 str. 1 d. (2008 m. rugsėjo 15 d. epizodas) paskirtos laisvės apribojimo vieneriems metams bausmės turinį, nustatant, kad V. V. vienerių metų laikotarpiui uždraudžiama tiesiogiai bendrauti su A. V. bei lankytis jos gyvenamojoje vietoje, taip pat turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims B, C ir D kategorijų šaunamuosius bei nešaunamuosius, duriamuosius, pjaunamuosius ginklus. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., V. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirta ir šiuo nuosprendžiu pakeista savo turiniu bausmė pagal BK 145 str. 1 d. (2008 m. rugsėjo 15 d. epizodas) ir šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 140 str. 1 d. bendrinamos apėmimo būdu, nes yra padarytos idealiąja sutaptimi.

Išteisinus V. V. pagal BK 145 str. 1 d. dėl kaltinimo tuo, kad jis 2008 metų rugsėjo 23 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, rankoje laikydamas dujinį pistoletą ,,WALTHER P22“, nukreiptą į A. V., puolė prie jos rėkdamas, jog nušaus, tokiu būdu grasino nukentėjusiąją nužudyti, naikinama ir nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 2 p., buvo konfiskuotas iš V. V. paimtas nusikaltimo įrankis – dujinis pistoletas „WALTHER P22“ su 19 vnt. šovinių. Atsižvelgiant į tai, kad V. V. yra nustatytas draudimas vieneriems metams turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims B, C ir D kategorijų šaunamuosius bei nešaunamuosius, duriamuosius, pjaunamuosius ginklus, dujinis pistoletas „WALTHER P22.“ bei 19 vnt. šovinių paliekami saugoti Šilutės rajono policijos komisariate iki bausmės termino pabaigos ar iki jų realizacijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 str. 3 d. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 3 p., 329 str. 1 p., 330 str., 331 str.,

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalį dėl V. V. nuteisimo pagal BK 145 str. 1 d. (2008 m. rugsėjo 23 d. epizodas) ir BK 145 str. 1 d. (2008 m. spalio 21 d. epizodas) panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. V. pagal BK 145 str. 1 d. (2008 m. rugsėjo 23 d. epizodas) ir BK 145 str. 1 d. (2008 m. spalio 21 d. epizodas) išteisinti neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Kitą Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. V. V. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nuteistojo V. V. veiką perkvalifikuoti iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d., ir nubausti V. V. pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, uždraudžiant jam šiuo laikotarpiu tiesiogiai bendrauti su A. V., lankytis jos gyvenamojoje vietoje, taip pat turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims B, C ir D kategorijų šaunamuosius bei nešaunamuosius, duriamuosius, pjaunamuosius ginklus.

Pakeisti nuteistajam V. V. pagal BK 145 str. 1 d. (2008 m. rugsėjo 15 d. epizodas) paskirtos laisvės apribojimo vieneriems metams bausmės turinį nustatant, kad V. V. vienerių metų laikotarpiui uždraudžiama tiesiogiai bendrauti su A. V. bei lankytis jos gyvenamojoje vietoje, taip pat turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims B, C ir D kategorijų šaunamuosius bei nešaunamuosius, duriamuosius, pjaunamuosius ginklus.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. nuostatų taikymo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., V. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą ir šiuo nuosprendžiu pakeistą savo turiniu bausmę pagal BK 145 str. 1 d. (2008 m. rugsėjo 15 d. epizodas) ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 140 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės apribojimą vieneriems metams, uždraudžiant jam šiuo laikotarpiu tiesiogiai bendrauti su A. V., lankytis jos gyvenamojoje vietoje, taip pat turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims B, C ir D kategorijų šaunamuosius bei nešaunamuosius, duriamuosius, pjaunamuosius ginklus.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš V. V. konfiskuotas dujinis pistoletas „WALTHER P22.“ Nr. L074606833 bei 19 vnt. šovinių. Dujinį pistoletą „WALTHER P22.“ Nr. L074606833 bei 19 vnt. šovinių palikti saugoti Šilutės rajono policijos komisariate iki nuteistojo V. V. bausmės termino pabaigos ar iki jų realizacijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 str. 3 d. nustatyta tvarka.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.