Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2020-04-16 · Civilinė byla Nr. e2SP-4919-1025/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
e2SP-4919-1025/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Matulevičienė
Pareiškėjas
A. R., R. R.
Kategorijos
  • 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2SP-4919-1025/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00606-2020-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1; (S)
3.2.8.5.; 3.2.7.1. (N)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 16 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. R. ir R. R. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą prašymu, kuriuo prašo patvirtinti 2020 m. balandžio 14 d. taikos sutartį. Nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1014-729/2017 buvo nutraukta pareiškėjų santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios pagrindu po santuokos nutraukimo abiejų vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su pareiškėja, o pareiškėjas įsipareigojo teikti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis. Šiuo metu bendravimo su vaikais tvarka bei vaikų išlaikymo tvarka yra iš esmės pasikeitusi nuo tos tvarkos, kuri buvo patvirtinta sprendimu: abu vaikai vienodai laiko praleidžia ir su mama, ir su tėčiu, nes pusę mėnesio gyvena pas mamą, o kitą pusę mėnesio - pas tėtį. Pareiškėjas išlaikymą vaikams teikia ne pervesdamas periodines išmokas pareiškėjai, o pats juos tiesiogiai išlaikydamas tuo laikotarpiui, kai vaikai su juo. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais bei jų išlaikymo tvarkos sudarė taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atmesti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimis šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Tokias taikos sutartis teismas tvirtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579–582 str.). Teismui patvirtinus tokią šalių taikos sutartį, ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 str.). Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, todėl jos sąlygos turi būti aiškios, konkrečios ir vykdytinos.

Iš prie prašymo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimu nutraukta pareiškėjų santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta 2017 m. vasario 21 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, jog nepilnamečių vaikų A. R., gim. 2006-05-01, ir R. R., gim. 2013-04-08, gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina - A. R., patvirtina skyrium gyvenančio tėvo R. R. bendravimo su vaikais tvarka; R. R. įsipareigoja teikti nepilnamečiams vaikams A. R. ir R. R. iki jų pilnametystės materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį, kurių dydis indeksuojamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pareiškėjai teismui pateiktoje 2020 m. balandžio 7 d. taikos sutartyje, susitarė pakeisti bendravimo tvarką bei išlaikymo tvarką, t. y. šalys susitarė vaikus išlaikyti lygiomis dalimis, tačiau šalys nesusitarė kokią konkrečią sumą bus skiriama vaikų išlaikymui. Kadangi šalys nenurodo išlaikymo dydžio teismas negali nustatyti ar skiriama išlaikymo suma bus pakankama vaikų poreikių tenkinimui. Be to, pažymėtina, jog teismo patvirtina taikos sutartis įgis res judicata galią, kurios pagrindu šaliai nevykdant taikos sutarties sąlygų teismas turėtų išduoti vykdomąjį raštą. Šiuo atveju nenurodžius konkrečios sumos laikytina, jog tokia taikos sutartis neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų ir negalėtų būti priverstinai vykdytina.

Taigi pareiškėjų pateiktos taikos sutarties 3 punkto sąlygos dėl pareiškėjų nepilnamečių vaikų išlaikymo nėra konkrečios ir aiškios, todėl išlaikymo prievolės nevykdymo atveju, priverstinis išlaikymo nepilnamečių vaikų išieškojimas būtų negalimas. Pareiškėjai taikos sutarties 3 punkte turi nurodyti konkrečią ir aiškią pinigų sumą, kurią asmuo mokės periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos po dvi savaitės, nepanaikina asmens pareigos bent jau minimaliai prisidėti prie vaikų išlaikymo, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su kitu iš tėvų.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjų pateiktus įrodymus bei taikos sutarties sąlygas, konstatuoja, jog šalių sudarytos taikos sutarties turinys neatitinka taikos sutarčiai keliamų reikalavimų, numatytų CK 6.983 – 6.986 straipsniuose, nes sutarties sąlygos nėra konkrečios, priklausančios nuo aplinkybių, kurios iki galo nėra aptartos, tokios sutarties patvirtinimas sukels ateityje ginčus dėl jos realaus vykdymo bei įvykdymo, todėl šalių sudaryta taikos sutartis netvirtintina.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus normos nenustato prašymų, pateiktų šiame skyriuje nustatyta tvarka, trūkumų šalinimo instituto.

Pasikeitus aplinkybėms ar pašalinus priežastis, dėl kurių taikos sutartis nepatvirtinta, pareiškėjai turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Asta Matulevičienė