Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-31 · Civilinė byla Nr. 2A-1082-619/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-31
Bylos Nr.
2A-1082-619/2014
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-00693-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė
Atsakovas
G. B., A. B.
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1082-619/2014Proceso Nr. 2-02-3-00693-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantų G. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo 149-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ ieškinį atsakovams G. B. ir A. B. dėl skolos priteisimo,

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nustatė :Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam solidariai iš atsakovų G. B., A. B. 8811,72 Lt, 419,73 Lt skolą už eksploatavimo išlaidas, 5879,24 Lt skolą už eksploatavimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso patalpos pastogėje adresu (duomenys neskelbtini), G. B. vardu įregistruotas 480,96 kv. m plotas, A. B. vardu – 22,91 kv. m plotas, abiejų sutuoktinių vardu – 311,96 kv. m. plotas; bendras sutuoktiniams priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) plotas yra 815,86 kv. m. Nurodė, jog ieškovo visuotinių susirinkimų, įvykusių 2008-02-28, 2010-05-06 bei 2011-05-05 nutarimais buvo patvirtinta einamojo namo eksploatavimo pajamų ir išlaidų sąmatos. Įmokos namo eksploatavimui sudaro 0,6 Lt už kv.m., namo inžinerinių sistemos priežiūrai 0,3 Lt už kv.m. Nuo 2010 m. liepos mėn. atsakovai nemoka už namo eksploatavimo bei inžinierinių sistemų priežiūros išlaidas ir taip neprisideda prie namo išlaikymo.

Atsakovas G. B. su ieškiniu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad į bendrą plotą, skaičiuojant namo išlaidas proporcingai turimam plotui, neįrengtų pastogių plotus pradėta įtraukti tik apytiksliai prieš 2 metus, o prieš tai neįrengtų pastogių plotai nebuvo įtraukiami paskirstant išlaidas nekilnojamojo turto objektų savininkams už namo išlaikymą. Ieškovas nepagrindžia tokio didelio namo išlaikymo išlaidų dydžio, apskaičiuoto pagal neįrengtos pastogės plotą. Palėpė yra neįrengta, joje nėra nei elektros, nei vandens, todėl mokėti mokesčių nėra pagrindo. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas niekuomet nedetalizuoja sąskaitų, todėl jam neaišku už ką reikia mokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, priteisė ieškovui 149-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Mokslininkų namas“ solidariai iš atsakovų G. B. ir A. B. 15 110,69 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1800 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nutartyje konstatavo, kad atsakovai kaip neįrengtos pastogės savininkai remiantis CK 4.82 str., DNSBĮ 2 str. 5 d., ieškovo visuotinio susirinkimo, vykusio 2008-02-28, 2010-05-06 bei 2011-05-05 nutarimais privalo proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Konstatavo, kad bendrija savo išlaidas proporcingai paskirstė patalpų savininkams pagal turimą plotą bendrojoje nuosavybėje ir tokiu būdu pateikdavo jiems sąskaitas apmokėjimui. Teismo vertinimu, ieškovo išlaidos yra įrodytos rašytiniais įrodymais – bendrijos nutarimais patvirtintos sąmatos, nesutiko su atsakovo tvirtinimu, kad sąmatos turi būti pagrįstos čekiais, sąskaitomis – faktūromis, paslaugų sutartimis ir kitais rašytiniais įrodymais. Atsakovai nepateikė teismui įrodymų, kad dėl bendrijos nutarimų būtų kilę ginčų, o taip pat nepateikė priešieškinio prašydami pripažinti negaliojančiais jų ginčijamus bendrijos nutarimus. Konstatavo, kad ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad sąmatose nurodytos lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai G. B., A. B. prašo panaikinti teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neatliko visapusiškos galiojančių teisės aktų analizės, neįvertino ieškovo pateiktų sąmatų pagrįstumo, neužtikrino šalių rungtyniškumo principo įgyvendinimo procese. Tai grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atsakovams priklausančios neįrengtos pastogės, kurioje nėra pravesta nei vandens, nei šildymo įranga, patalpas priskiria naudingajam plotui. Remiantis CPK 4.82 str. 5 d. namo išlaikymo išlaidos turi būti apmokamos tik proporcingai savininko turimam naudingajam plotui, o ne visam turimam plotui. Teismas sprendimą priėmė neatsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą. Teismas neatsižvelgė į Organizacinį tvarkomąjį statybos reglamentą STR 14.01:1999 „Pastatų plotų ir jų tūrių skaičiavimo tvarka“. Šio reglamento nustatyta tvarka pastatų plotai gali būti skaičiuojami ir kitoms reikmėms, jeigu atitinkamais įstatymais nėra numatyta kitaip. Pagal Reglamento 13 punktą, buto naudingasis plotas yra visų kambarių, verslo patalpų bute ir šiltų pagalbinių patalpų plotų suma. Šilta patalpa pagal Reglamento 7 punktą laikoma „šiltomis“ atitvaromis apribotoje erdvėje esanti patalpa nepriklausomai nuo to, ar joje yra šildymo prietaisų, ar ne. Šiuo atveju šiltomis atitvaromis laikomos – pastatų atitvaros, kurios turi jų statybos metu galiojusiais normatyviniais dokumentais nustatytą šilumos laidumą. Jeigu statinio statybos metu atitvarų norminis šilumos laidumas nebuvo nustatytas, „šiltomis“ laikomos šildomų pastatų išorinės atitvaros. Prie šiltų pagalbinių patalpų pagal reglamentą yra priskiriamos buto erdvėje esančios patalpos, todėl neįrengtos pastogės plotas šiuo atveju į patalpų naudingąjį plotą neįskaičiuojamas. Teigia, kad remiantis LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 daugiabučio namo naudingasis plotas – tai butų naudingojo ploto ir negyvenamosios paskirties patalpų naudingojo ploto suma. Neįrengtos pastogės patalpos nepatenka į negyvenamųjų patalpų sąvoką, nes ji neįrengta, neturi jokios paskirties ir nenaudojama nei komercinei nei kitai veiklai. Nurodo, kad teisingumo ministerija 2011-04-26 rašte taip pat nurodo, kad neįrengta pastogė neturi būti įskaitoma į namo naudingąjį plotą. Teigia, jog VĮ Registrų centras yra kaupiami duomenys apie savininkams priklausančias įregistruotas įvairias patalpas neturėtų būti laikomi pagrindu, kuriuo remiantis butų savininkams nustatomi mokesčiai. VĮ Registrų centras duomenų bazėje nurodytas plotas nėra detalizuotas, nurodant kokia butų savininkams priklausanti dalis yra laikoma naudingu plotu ir pan..

2. Nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad yra įrodytas privalomų išlaidų namui išlaikyti pagrįstumas. Nors ieškovas pateikia sąmatas, tačiau jos nepagrindžia tokio didelio išlaikymo išlaidų dydžio, apskaičiuoto pagal neįrengtos pastogės plotą. Ieškovas nemotyvuoja kiek toks reikalavimas yra pagrįstas rinkos kainomis, buvusiomis faktinių išlaidų patyrimo metu, o tik pateikia sąmatas, kurios iš esmės nieko neįrodo, atsakovams nesuprantamas jų dydis, kilmė, sudėtis. Patirtos išlaidos turi būti realios ir pagrįstos čekiais, sąmatomis. Tiek sąmatų, tiek mokėjimų nurodymų pateikimas, nenurodant konkrečių išlaidų paskaičiavimo metodų pažeidžia ne tik atsakovų, bet ir kitų asmenų teises. Bendrijos pateiktose išlaidose nurodoma, kad atsakovams priskaičiuojamos išlaidos, skirtos ir bendrų inžinierinių sistemų priežiūrai. Tačiau ieškovas žino, jog neįrengtose pastogėse nėra nei šildymo, nei vandentiekio, nei elektros sistemos dėl paties ieškovo kaltės, dėl to jo reikalavimas neatitinka sveikos logikos, protingumo kriterijų.

3. Nurodo, jog ieškovas netinkamai įgyvendina bendrijos narių interesus, pažeidžia atsakovų teises, švaisto bendrijos lėšas, netvarko supelijusios stogo dangos. Atsakovams žala yra daroma pačios bendrijos neveikimu, ydingai tvarkomos bendrijos lėšos. Teigia, jog mokesčius už neįrengtų pastogių plotą nusprendė skaičiuoti įgaliotinių susirinkimas, kai remiantis bendrijos įstatais, jis nėra įgaliotas šiuos skaičiavimus atlikti.

4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 3 iš 6 atsakovų nuosavybės teise valdomų patalpų naudojasi ir kiti asmenys, gretimų patalpų savininkai, tačiau bendrijos įgalioti asmenys nesiima veiksmų užkirsti tokius veiksmus.

5. Atsisakydamas priimti priešinį ieškinį teismas neužtikrino procese rungtyniškumo principo įgyvendinimo.

6. Teismas nevertino fakto, kad apskritai mokesčius už neįrengtų pastogių plotą nusprendė skaičiuoti įgaliotinių susirinkimas, tačiau remiantis bendrijos įstatais, jis nėra kompetentingas tai atlikti. Teismo argumentas, kad atsakovai būtinai turėjo kreiptis į teismą dėl bendrijos nutarimų patvirtinti sąmatas pripažinimo negaliojančiais yra nepagrįstas.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į paduotą ieškinį, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje CK 4.82 str. 5 d. nuostatos turinys yra plačiai atskleistas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-11-27 d. nutartis Nr. 3K-7-515/2009). Šios normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas plotas. Užimant turimą plotą teisiškai nėra reikšmingas atitinkamų patalpų funkcinė reikšmė naudojimo paskirtis. Pažymi, jog apelianto nurodomas Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.14.01:1999, patvirtintas 1999-09-30 LR Aplinkos ministro įsakymu NR. 310, nustato pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarką juos projektuojant, statant, priimant naudoti, renkant kadastro duomenis, skaičiuojant statinių kainas, jeigu atitinkamais įstatymais nėra numatyta kitaip. Apskaičiuojant mokesčius, susijusius su bendro patalpų naudojimu, išlaikymu bei išsaugojimu, turėtų būti taikomos CK bei atitinkamų įstatymų normos. Nurodo, jog ieškovo reikalavimas dėl privalomų išlaidų pagrindimo yra pagrįstas atitinkamomis bendrijos patvirtintomis sąmatomis, kurios nėra nuginčytos. Ieškovo tvirtinimu, remiantis bendrijos įstatų 51.7.4 p., įgaliotinių susirinkimas turi teisę nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti pajamų paskirstymo klausimus. Prašo priteisti išlaidas, patirtas už surašymą atsiliepimo į apeliacinį skundą – 1125 Lt (t.2, b.l. 163).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovų pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl atsakovų kaip patalpų savininkų pareigos mokėti namo eksploatacines išlaidas ir įmokas namo inžinerinių sistemų eksploatavimui, kurios apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2012-10-30 remiantis ieškovo 2010 m. liepos 1 d. bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo protokolu Nr. 10/03, protokolo punktas Nr. 2. Mokesčių dydis nustatytas remiantis Visuotinio susirinkimo nutarimais, kuriais yra patvirtintos „Namo einamųjų eksploatavimo pajamų ir išlaidų sąmatos“.

Apeliantai, nesutikdami mokėti namo eksploatacines išlaidas ir įmokas namo inžinerinių sistemų eksploatavimui teigia, kad teismas nepagrįstai atsakovams nuosavybės teise priklausančios negyvenamos patalpos - neįrengtos pastogės, kurioje nėra nei vandens, nei šildymo įrangos patalpas priskiria naudingajam plotui. Apeliantų nuomone, remiantis CK 4.82 str. 5 d., buto ir kitų patalpų savininkai namo išlaikymo išlaidas privalo dengti proporcingai savininko turimam naudingam plotui, o ne visam turimam plotui. Todėl teismas neatsižvelgė į galiojantį teisinį reglamentavimą. Apeliantų nuomone, priimdamas sprendimą teismas neatsižvelgė į Organizacinį tvarkomąjį statybos reglamentą STR 14.01:1999 „Pastatų plotų ir jų tūrių skaičiavimo tvarka“, pagal kurios 7 ir 13 p. neįrengtos pastogės plotas neturėtų būti įskaičiuojamas į patalpų naudingąjį plotą. Teigia, jog registro duomenys apie patalpų priklausomumą nuosavybės teise neturėtų būti laikomi pagrindu, kuriuo remiantis butų savininkams nustatomi mokesčiai, nes registrų centro duomenų bazėje nurodytas plotas nėra detalizuotas nurodant, kokia butų savininkams priklausanti dalis yra laikoma naudinguoju plotu.

Su šiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Byloje nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso 815,86 kv.m. patalpų (negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė), (duomenys neskelbtini). Ieškovo bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo 2010 m. liepos 1 d. protokolu Nr. 10/03 2 punktu buvo nutarta nuo 2010 m. liepos 1 d. skaičiuoti bendrijos nariams mokesčius už paslaugas atsižvelgiant taip pat į jų valdomą teisiškai įregistruotą plotą namo pastogėje (t 1, b.l. 31).

Pažymėtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-oji DNSB, bylos Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Remiantis CK 4.82 str. butų ir kitų patalpų bendrasavininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė –techninė ir kitokia įranga (LR CK 4.82 str. 1 d.). Kiekvienas iš bendraturčių (butų ir kitų patalpų savininkas) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendram daiktui (namui) išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (LR CK 4.82 str. 3 d.). Analogiškos nuostatos numatytos ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d.. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 str. 4 d.). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-oji DNSB, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. V. v. UAB „Karoliniškių būstas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-1/2003). Kaip nurodo apeliantai, CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje dėl nurodytos teisės normos aiškinimo yra konstatuota, kad atsižvelgiant į CK 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan.. Priešingas aptariamosios teisė normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-oji DNSB, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Todėl atmestini apeliantų argumentai, kad nepagrįstai atsakovams nuosavybės teise priklausančios neįrengtos pastogės patalpas teismas priskyrė naudingam plotui, nuo kurio skaičiuojami mokesčiai. Nesutiktina su apeliantų argumentu, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Organizacinį tvarkomąjį statybos reglamentą STR 14.01:1999 „Pastatų plotų ir jų tūrių apskaičiavimo tvarka“, remiantis kuriuo neįrengtos pastogės plotas neturėtų būti laikomas „šilta pagalbine patalpa“ ir jos plotas į naudingąjį plotą neįskaičiuojamas. Nurodytas teisės norminis aktas yra taikomas nustatant pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarką juos projektuojant, statant, priimant naudoti, registruojant nekilnojamąjį turtą bei teises į jį, apskaičiuojant statinių kainas, organizuojant jų priežiūrą ir vykdant statistinę apskaitą, tačiau nėra taikomas apskaičiuojant mokesčius, susijusius su bendro naudojimo objektų naudojimu, išlaikymu ir jų priežiūra. Dėl nurodytų aplinkybių atmestini apeliantų argumentai, kad teismas neužtikrino visapusiškos galiojančių teisės aktų analizės.

Apeliantai skunde nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovų išlaidos namo eksploatavimo reikmėms yra pagrįstos. Apeliantų nuomone, ieškovo pateiktos sąmatos nepagrindžia tokio didelio išlaikymo išlaidų dydžio, nemotyvuota kiek tokios išlaidos yra pagrįstos rinkos kainomis, sąmatos iš esmės nieko neįrodo, jos nustatytos savavališka bendrijos valia, nėra realios ir pagrįstos. Atsakovams nėra žinoma, kodėl bendrija paskaičiavo būtent tokias išlaidas ir ne kitokias, kokiais metodais rėmėsi nustatydama būtent tokias kainas. Atsakovas prašė teismo išreikalauti duomenis, pagrindžiančias turėtas išlaidas, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas.

Su šiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo visuotinio susirinkimo nutarimais buvo patvirtintos fiksuotos namo einamojo eksploatavimo pajamų ir išlaidų sąmatos ginčo laikotarpiui (t.1, b.l. 28-33). Nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi mokėti įmokas namo eksploatavimui – 0,6 Lt už kv.m. ir 0,3 Lt namo inžinerinių sistemų priežiūrai. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, išlaidų dydžiai yra fiksuoti konkrečia pinigine suma kiekvienam mėn./metams, sąmatos yra galiojančios. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovai byloje ar atskiroje civilinėje byloje neginčijo visuotinio susirinkimo nutarimų dėl nustatytų sąmatų dydžių, be to, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo pateiktų įrodymų visuma (t.1, b.l. 89-159) konstatavo, kad ieškovo patirtos lėšos iš tiesų buvo panaudotos. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, apeliantų skundų argumentus, neturi pagrindo konstatuoti kitaip, nei tai nustatė pirmosios instancijos teismas.

Kolegijos vertinimu, atsakovų apeliacinio skundo argumentai dėl bendrijos prievolių atstovaujant savininkų interesus (rangovų atliktų brokuotų darbų, bendrijos atstovų neveikimas, ieškovo kaltė dėl negalimumo įsirengti atsakovams pastogę, bendrijos lėšų ydingas tvarkymas) bei trečiųjų asmenų naudojimosi patalpomis šiuo atveju neturi jokios įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumai. Savo pažeistas teises apeliantai gali ginti įstatymo nustatyta tvarka.

Apeliantai skunde nurodo, kad nepagrįstas teismo teiginys, kad atsakovai nepateikė priešinio ieškinio byloje, prašydami pripažinti negaliojančiais ginčijamus Bendrijos nutarimus, jų vertinimu teismas neužtikrino rungtyniškumo principo. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, teismas protokoline nutartimi (t.2, b.l. 104) atsisakė priimti priešinį ieškinį CPK 143 str. 2 d. 3 p. pagrindais, motyvuodamas tuo, kad toks priešinio ieškinio pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Kolegijos nuomone, įvertinus priešieškinio pateikimo stadiją (ketvirtame teismo posėdyje), ieškovo poziciją byloje, atsakovų procesinius veiksmus, pirmosios instancijos teismas procesinių normų nepažeidė, atsisakydamas priimti priešinį ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad priešiniu ieškiniu atsakovai iš neginčijo ieškovo priimtų nutarimų, nepriimtame priešieškinyje iš esmės dėstydami aplinkybes, susijusias su ieškinio nepagrįstumu (t.2, b.l. 24-28).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutartimi atsakovei A. B. buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumų pašalinimui – apeliacinio skundo pasirašymui. Vykdant kolegijos nutartį, apeliacinį skundą pateikė teismui abu apeliantai jį pasirašydami bei nurodydami naujas aplinkybes. Kadangi sutinkamai su CPK 323 str. pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti, papildyti apeliacinį skundą yra draudžiama, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantų argumentų, pateiktų 2014 03 20 d. papildytame apeliaciniame skunde.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinius skundus, tenkintinas ieškovo prašymas dėl išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje priteisimo – 1 125 Lt (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje turėjimas pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (t.2, b.l. 163-164) bei atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus dydžius (8.11 punktas, už atsiliepimą į apeliacinį skundą), ši suma atstovavimo išlaidoms atlyginti laikytina pagrįsta, todėl iš apeliantų priteistina (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų G. B. ir A. B. ieškovui 149-ajai daugiabučio namų savininko bendrijos „Mokslininkų namas“ apeliacinės instancijos teisme jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 1 125 Lt, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 562.50 Lt.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski