Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės, Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei A. M., specialistui T. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą neskirti ligos išmokos Nr. VPA_SP11E-10738; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. liepos 18 d. sprendimą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. VPA_SP11E-10738“; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių skirti R. S. ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 23 d. iki 2022 m. gegužės 10 d.

Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą ir paaiškino, kad 2022 m. balandžio 21 d. pareiškėjas dėl stiprių pilvo skausmų ir blogos savijautos telefonu išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. R. S. buvo atvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (toliau – ir LSMUL) Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, jame atlikti laboratoriniai kraujo tyrimai, pilvo organų echoskopija, pilvo rentgenograma. Tą pačią dieną R. S. buvo hospitalizuotas LSMUL Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje, Gastroenterologijos skyriuje, jam diagnozuotas ūminis pankreatitas, nepatikslintas (ligos kodas pagal TLK-10-AM: K85.9), gretutiniai susirgimai, komplikacijos – kasos pseudocista (ligos kodas pagal TLK-10-AM: K86.3). 2022 m. gegužės 9 d. R. S. buvo išrašytas iš LSMUL Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus. Pareiškėjui buvo išduoti šie elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (toliau – ir Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai): 2022 m. gegužės 9 d. išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas serija EG Nr. 4022073-1 (laikotarpiui nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. gegužės 4 d.); 2022 m. gegužės 9 d. išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas serija EG Nr. 4022073-2 (laikotarpiui nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. gegužės 10 d.).

2022 m. gegužės 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu „Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“, priėmė sprendimą neskirti ligos išmokos Nr. VPA_SP11E-10738 (toliau – ir VSDFV Kauno skyriaus Sprendimas), kuriuo nusprendė, kad pareiškėjas neturi teisės gauti ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. gegužės 10 d., nes elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai išduoti pažeidžiant Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 44.4 punkto reikalavimus (laikinojo nedarbingumo priežastis yra alkoholio vartojimas; pagal 2022 m. gegužės 9 d. LSMUL Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašą Nr. LA 2022-0243617/080000-2022-440543); šiuo laikotarpiu turėjo būti išduota medicininė pažyma (forma 094/a).

2022 m. gegužės 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius parengė raštą Nr. (9.2E) DV_S-47757 „Dėl laikinojo nedarbingumo“ (toliau – ir Raštas), kuriame pateikiamas paaiškinimas dėl VSDFV Kauno skyriaus Sprendimo priėmimo. Rašte cituojami išrašai iš R. S. medicininių dokumentų, taip pat nurodoma, kad VSDFV Kauno skyriuje 2022 m. gegužės 31 d. buvo gautas LSMUL VšĮ Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojo T. U. paaiškinimas, kuriame rašoma, kad išduodant R. S. elektroninį pažymėjimą už gydymąsi LSMUL VšĮ Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriuje dėl ligos K85.9 (ligos kodas pagal TLK-10-AM) nebuvo tinkamai įvertinti anamnezės duomenys ir per klaidą išduotas elektroninis pažymėjimas vietoj medicininės pažymos (forma 094/a).

Pareiškėjas nesutiko su VSDFV Kauno skyriaus Sprendimu, todėl per Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apskundė jį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV).

VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2022 m. liepos 18 d. sprendimu (toliau – ir VSDFV Sprendimas) nusprendė jį atmesti.

Pareiškėjo darbdavė (duomenys neskelbtini) gavo informaciją apie pareiškėjui išduotus Elektroninius nedarbingumo pažymėjimus ir sumokėjo pareiškėjui ligos išmoką už 2022 m. balandžio 21 ir 22 d. Tačiau VSDFV Kauno skyrius, įvertinęs 2022 m. gegužės 9 d. LSMUL Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašą / siuntimą LA 2022-0243617/080000-2022-440543 (toliau – ir 2022 m. gegužės 9 d. medicinos dokumentų išrašas), konstatavo, kad Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai išduoti pažeidžiant Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 44.4 punktą, priėmė VSDFV Kauno skyriaus sprendimą nemokėti pareiškėjui ligos išmokos. Papildomai VSDFV Kauno skyrius Rašte nurodė, kad priimant VSDFV Kauno skyriaus Sprendimą buvo remiamasi ir LSMUL Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojo T. U. 2022 m. gegužės 25 d. gautu paaiškinimu (nors pačiame Sprendime ši aplinkybė nenurodyta).

Pareiškėjo laikino nedarbingumo priežastimi nebuvo nei neblaivumas (girtumas), nei piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Ūminis pankreatitas – staiga prasidėjęs kasos uždegimas, kurį gali lemti daugybė priežasčių. 2022 m. gegužės 9 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodoma, kad „per Velykas gausiai vartojo alkoholio“. Dėl šio įrašo pareiškėjas paaiškina, kad užfiksuotas teiginys neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas, sveikatos priežiūros įstaigoje paklaustas apie alkoholio vartojimą, pasakė, jog jis per šv. Velykas (2022 m. balandžio 17 d.) išgėrė tris butelius alaus. Alus nėra stiprusis alkoholinis gėrimas, o trys buteliai šio gėrimo nelaikytini itin dideliu alkoholio kiekiu. Pareiškėjas negalėjo turėti įtakos tam, ką sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas rašė į pareiškėjo ligos istoriją ir kodėl šis darbuotojas įrašė savo vertinimą, o ne tai, ką pasakė pacientas. Po 2022 m. balandžio 17 d. pareiškėjas alkoholio nevartojo. 2022 m. balandžio 19 d., 20 d. buvo pareiškėjo darbo dienos (jis taip pat turėjo dirbti ir likusiomis tos savaitės darbo dienomis). Be to, pagal 2022 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą pareiškėjas 2022 m. balandžio 20 d. buvo išsiųstas į komandiruotę Latvijoje. 2022 m. balandžio 19 d. darbo dienos metu pareiškėjas nusipirko maisto „McDonald‘s“ greitojo maisto užkandinėje (tą patvirtina prieduose pateikiamas pareiškėjo sąskaitos išrašas). Naktį iš 2022 m. balandžio 19 d. į 2022 m. balandžio 20 d. pareiškėjas pradėjo jausti pilvo raižymą, tačiau ryte skausmo pojūčio nebebuvo. Todėl 2022 m. balandžio 20 d. ryte pareiškėjas išvyko į anksčiau suplanuotą komandiruotę. Pakeliui į Latviją nusipirko maisto „Circle K“ degalinėje (tą patvirtina prieduose pateikiamas pareiškėjo sąskaitos išrašas). Grįždamas iš Latvijos į Lietuvą R. S. pasijautė itin blogai. Greitoji pagalba pareiškėjui imta teikti 2022 m. balandžio 21 d. ryte, po to, kai pareiškėjas ją išsikvietė į namus.

Pareiškėjo nuomone, VSDFV Kauno skyrius labai paviršutiniškai įvertino situaciją, turimus dokumentus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. VSDFV, spręsdamas pareiškėjo skundo tenkinimo ar atmetimo klausimą, VSDFV Sprendime net nesivargino pasisakyti dėl pareiškėjo skunde keltų argumentų ir skundą atmetė praktiškai remdamasis vien gydytojo T. U. paaiškinimu (kuris bendrame pareiškėjo ligos istorijos kontekste nedera su kitais rašytiniais įrodymais apie pareiškėjo būklę hospitalizavimo LSMUL Kauno klinikose laikotarpiu).

Atsakovas su skundu nesutinka, jo atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad Fondo valdybos teritoriniams skyriams yra suteikta teisė kontroliuoti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumą, nes ligos išmokos pagal išduotus nedarbingumo pažymėjimus yra skiriamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo Nepensinių išmokų skyriaus vyriausioji specialistė pagal 2022 m. gegužės 16 d. pavedimą Nr. VPA_P5E-3410 patikrino pareiškėjo medicinos dokumentus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose dėl elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pareiškėjui pagrįstumo.

Pagal įrašus medicinos dokumentuose laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. pareiškėjas buvo stacionarizuotas gydymui į Gastroenterologijos skyrių, nustatyta ūmaus pankreatito diagnozė K 85.9 (ligos kodas pagal TLK-10-AM). Aprašant ligos anamnezę teigiama, kad „Pacientas antradienį (2022-04-19) pajuto stiprų pilvo skausmą apatinėje pilvo dalyje, trečiadienį skausmas išplito po visą pilvą, pykino, vėmė. Per šv. Velykas gėrė gausiai alkoholį“. Paimti tyrimai pankreatito etiologijai patikslinti, tačiau nesant pakitimų pankreatitas vertintas kaip alimentarinės kilmės. 2022 m. gegužės 9 d. pareiškėjui už gydymąsi stacionare ir paskirtą ambulatorinę gydymosi dieną išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas EG Nr. 4022073 laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. gegužės 10 d.

VSDFV Kauno skyrius dėl pareiškėjo laikinojo nedarbingumo priežasties ir nedarbingumo pažymėjimo išdavimo aplinkybių patikslinimo kreipėsi į Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriaus gydytoją T. U.. 2022 m. gegužės 25 d. gautas gydytojo T. U. paaiškinimas, jog R. S. nustatyta liga (ligos kodas K85.9 pagal TLK-10-AM) buvo galimai sukelta alkoholio vartojimo, bet išduodant nedarbingumo pažymėjimą nebuvo tinkamai įvertinti anamnezės duomenys ir per klaidą išduotas nedarbingumo pažymėjimas vietoj medicininės pažymos (forma Nr. 094/a).

VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo Nepensinių išmokų skyriaus vyriausioji specialistė 2022 m. gegužės 26 d. surašė pareiškėjo medicinos dokumentų patikrinimo pažymą Nr. VPA_P5-1069, kurios išvadoje nurodė, kad pareiškėjui elektroninis nedarbingumo pažymėjimas EG Nr. 4022073 laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. išduotas pažeidžiant Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 44.4 papunkčio reikalavimus, todėl R. S. laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. turėjo būti išduota medicininė pažyma (forma 094/a).

VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis 2022 m. gegužės 26 d. 4 VSDFV Kauno skyriaus medicinos dokumentų patikrinimo pažymos išvadomis bei pareiškėjo medicinos dokumentų išrašais, 2022 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_SP11E-10738 neskirti ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. gegužės 10 d., nes elektroniniai pažymėjimai išduoti pažeidžiant Taisyklių 44.4 papunkčio reikalavimus (laikinojo nedarbingumo priežastis yra alkoholio vartojimas; pagal 2022 m. gegužės 9 d. LSMUL Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašą Nr. LA 2022-0243617/080000-2022-440543) ir gautą gydytojo paaiškinimą. Šiuo laikotarpiu turėjo būti išduota medicininė pažyma (forma Nr. 094/a).

Pareiškėjas 2022 m. birželio 27 d. pateikė skundą Fondo valdybai, prašydamas panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. VPA_SP11E-10738 neskirti jam ligos išmokos už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių skirti jam ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. gegužės 10 d.

Fondo valdyba 2022 m. liepos 18 d. raštu Nr. (18.2E) I-7479 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. VPA_SP11E-10738“ pareiškėjo skundą atmetė, nurodydama, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti minėtą sprendimą ir skirti ligos išmoką.

Teisės į ligos išmoką nustatymo, jos skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės) per Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemą (toliau – ir EPTS) (Įstatymo 8 straipsnio 7 dalis, Nuostatų 62 punktas).

Ligos išmoka nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taisyklių 44.4 papunktyje nustatyta, kad pažymėjimai neišduodami asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs (girti), taip pat asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Šiuo atveju išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a).

Kaip matyti iš prie skundo pateikto pareiškėjo 2022 m. balandžio 21 d. medicinos dokumentų išrašo 5 punkto „Ligos anamnezė“, pareiškėjas LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus gydytojui suteikė informaciją, jog „per šv. Velykas gėrė gausiai alkoholį“. 2022 m. balandžio 21 d. pareiškėją LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje priėmė, apžiūrėjo ir surašė medicinos dokumentų išrašą LA 2022-0242742/570000-2022-438851 gydytojas L. N.. Gydytojas apklausė pareiškėją apie jo nusiskundimus ir surašė ligos anamnezę, kurios pagrindu vėliau gydantis gydytojas T. U. pateikė išvadą, kad liga buvo sukelta alkoholio vartojimo. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Taisyklių 30 punktu, stacionarinio gydymo atveju arba teikiant stebėjimo paslaugą elektroniniai pažymėjimai išduodami išvykimo iš stacionaro dieną arba, asmeniui prašant, ne dažniau kaip du kartus per mėnesį.

Sprendimas dėl ligos išmokos neskyrimo priimtas vadovaujantis tuo, kad laikinojo nedarbingumo priežastis buvo piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis (šiuo atveju alkoholiu) ir laikinojo nedarbingumo pažymėjimas negalėjo būti išduotas.

Kadangi gydytojas T. U. 2022 m. gegužės 25 d. paaiškinime pripažino, kad pareiškėjui nustatyta liga (ligos kodas K85.9 pagal TLK-10-AM) buvo galimai sukelta alkoholio vartojimo, bet išduodant nedarbingumo pažymėjimą nebuvo tinkamai įvertinti anamnezės duomenys ir per klaidą išduotas nedarbingumo pažymėjimas vietoj medicininės pažymos (forma Nr. 094/a), todėl nedarbingumo pažymėjimą jis pareiškėjui išdavė pažeisdamas Taisyklių 44.4 papunkčio reikalavimus. Pareiškėjui nedarbingumo pažymėjimai neturėjo būti išduoti, o neteisėtai išduotas nedarbingumo pažymėjimas nėra ir negali būti pagrindu skirti ligos išmoką (Įstatymo 8 straipsnio 7 dalis). Kadangi elektroninis nedarbingumo pažymėjimas serija EG Nr. 4022073 pareiškėjui buvo išduotas neteisėtai, vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi ir 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu buvo priimtas pareiškėjo skundžiamas VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. VPA_SP11E-10738 neskirti pareiškėjui ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. gegužės 10 d.

Skundžiami VSDFV Kauno skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Todėl pareiškėjo reikalavimai panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą neskirti ligos išmokos pareiškėjui Nr. VPA_SP11E-10738 ir Fondo valdybos 2022 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-7479 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. VPA_SP11E-10738“ atmestini kaip nepagrįsti.

Liudytojas L. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad praėjo daug laiko, pareiškėjo neatsimena, nes per dieną praeina daug žmonių. Pacientai klausiami apie ligos simptomus: kur skausmas, kur plinta, ar pastovus, ar nepastovus, ar papildomi simptomai būna su pilvo skausmu ir kt. Daug būna klausimų, skirtingiems pacientams – skirtingi klausimai. Klausimai dėl alkoholio vartojimo užduodami priklausomai nuo situacijos, jeigu žmogus atvyksta su policijos siuntimu, tai tiriama dėl alkoholio, jeigu pacientas intoksikuotas arba numatomas stacionarinis gydymas, dažniausiai irgi patikrinamas alkotesteriu. Kai kurios ligos gali būti sukeltos alkoholio ir riebesnio maisto. Jeigu yra kasos uždegimas, tai visada paklausiama, ar pastaruoju metu nevartojo didesnio kiekio alkoholio, ar nevalgė riebesnio maisto. Kai aprašinėja paciento ligos istoriją dažniausiai į anamnezės skiltį surašo duomenis, kas įvyko, kokie faktoriai galėjo lemti ligą, jis dažniausiai surašo kuo daugiau informacijos, kuri gali duoti jo kolegoms daugiau informacijos klinikine verte, kad būtų pagerintas paciento ištyrimas. Paklausus paciento dėl pilvo skausmo, ar vartojo alkoholio, kiek laiko vartojo, nurodoma, kiek vartojo, taip pat nurodoma, jei vartotas riebesnis, gausesnis maistas. Ką pasako žmogus, tas ir įrašoma. Liudytojas neatmeta galimybės, kad jeigu pacientas pasakė, jog vartojo 5 butelius alaus, o jis įrašė gausiai vartojo. Jis yra gydytojas, bet kartu su juo dirba ir rezidentai, nesusipažinę su dokumentais, negali tiksliai atsakyti, nes nežino, kokia situacija buvo. Kaip žmogus pasako, taip dažniausiai ir parašo.

Iš surašyto dokumento matyti, kad rašė jis, bet ar tiksliai pažymėjo paciento žodžius, negali atsakyti, nes nuo balandžio mėnesio tiksliai neatsimena pasakytų žodžių. Jeigu žmogus sako, kad vartojo alkoholio, tai tą jis ir įrašo. Šeši buteliai, suvartoti per dvi dienas, nėra gausus vartojimas. Kaip tiksliai pasakė pacientas balandžio mėnesį, jis tiksliai neatsimena. Parašė „kitas ūminis pankreatitas“, nes tuo metu darė išvadą, kad yra kasos uždegimas, nes skausmas buvo panašus į pankreatito sukeltą skausmą. Jis nežinojo, kokios kilmės, nes gali būti nuo riebaus maisto, nuo alkoholio, nuo vaistų, – daug priežasčių. Jeigu įtaria pankreatitą, jis negali patikslinti, kokios kilmės jis yra, taigi paguldė pacientą ištyrimui. Jeigu parašyta „diagnozė nepatikslinta“, vadinasi, nebuvo nustatyta aiški ligos priežastis. Jis yra skubios medicinos gydytojas, nėra ligos ekspertas.

Specialistas T. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra gydytojas gastroenterologas, gydo virškinamojo trakto ligas, jo veiklos sritis yra visas virškinamasis traktas, kepenys, kasa. Dažniausiai rūpinasi terapine paciento būkle, kita jo sritis yra endoskopiniai tyrimai, minimaliai invazinis gydymas. Gydytoju gastroenterologu dirba dvejus metus, prieš tai rezidentūroje dirbo ketverius metus, taigi iš viso stažas šioje srityje šešeri metai.

Bendrai nėra numatyta saugaus alkoholio kiekio, mediciniškai nėra joks kiekis saugus. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad vyrui nekenksminga, mažai žalinga du alkoholio vienetai per parą, t. y. 40 g gryno alkoholio dar laikoma sveikatai negrėsmingu kiekiu. Iš to alaus kiekio matematiškai sunku pasakyti, ar buvo pasiekta ši riba. Potencialiai net nedidelis kiekis alkoholio gali sukelti pankreatitą. Medikų nuomone, pacientams ūminį pankreatitą gali sukelti piktnaudžiavimas alkoholiu. Ar šis alkoholio kiekis sukėlė ūminį pankreatitą, vienareikšmiškai negali atsakyti, bet jeigu tas kiekis yra nedidelis, tai yra mažai tikėtina. 70 procentų ūminį pankreatitą sukelia alkoholis kartu su akmenimis tulžies sistemoje, antra priežastis yra piktnaudžiavimas alkoholiu. Kitos priežastys yra lipidų ar kalcio apykaitos sutrikimai žmogaus organizme, taip pat gali būti nežinomos kilmės, kai gydytojai negali atsakyti, neturi jokio rizikos veiksnio ir labai retos būna, tai trauma, operacija, manipuliacijos kasoje, medikamentai. Dažniausiai pseudocista yra ūminio pankreatito komplikacija. Pacientui priėmimo skyriuje buvo atliktas ultragarsinis tyrimas arba kompiuterinė tomografija, atvykus pseudocistos pacientui nebuvo.

Kaip teigiama, iš esmės gydytojas dažniausiai būna tarp paciento ir „Sodros“ girnų papuolęs. Jeigu epikrizėje būna bent menkiausias žodis „alkoholis“, nedarbingumo pažymėjimo nebenorima išduoti, jeigu potencialiai alkoholis galėjo sukelti ligą, išduodama medicininė pažyma. Jo paaiškinime „Sodrai“ nurodyta, jog pacientas gausiai vartojo alkoholį, tačiau po atlikto gydymo (tyrimų) jis išleisdamas pacientą vertino, jog pankreatitas yra neaiškios kilmės, todėl ir išdavė nedarbingumo pažymėjimą. Pareiškėjas pragulėjo 18 lovadienių, pacientas neatrodė vizualiai piktnaudžiaujantis alkoholiu, kitų duomenų, patvirtinančių, jog jis piktnaudžiavo alkoholiu, nebuvo, todėl, kaip tokiais atvejais daroma dažniausiai, buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Orientuojamasi į paciento sveikatą, gerovę. Nors jis tam ir nepritaria, sakinys „gausiai vartojo alkoholį“ reiškia, kad negali išduoti nedarbingumo pažymėjimo.

Skundas tenkintinas.

Pareiškėjas skundu prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą neskirti ligos išmokos Nr. VPA_SP11E-10738; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. liepos 18 d. sprendimą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. VPA_SP11E-10738“; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių skirti R. S. priklausančią ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 23 d. iki 2022 m. gegužės 10 d.

Bylos duomenimis, 2022 m. balandžio 21 d. pareiškėjas dėl stiprių pilvo skausmų ir blogos savijautos telefonu išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Pareiškėjas buvo atvežtas į LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, jam atlikti laboratoriniai kraujo tyrimai, pilvo organų echoskopija, pilvo rentgenograma. Tą pačią dieną jis buvo hospitalizuotas LSMUL Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje, Gastroenterologijos skyriuje, jam diagnozuotas ūminis pankreatitas, nepatikslintas (ligos kodas pagal TLK-10-AM: K85.9), gretutiniai susirgimai, komplikacijos – kasos pseudocista (ligos kodas pagal TLK-10-AM: K86.3).

Pagal įrašus medicinos dokumentuose, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. pareiškėjas buvo stacionarizuotas gydymui į Gastroenterologijos skyrių, nustatyta ūmaus pankreatito diagnozė K 85.9 (ligos kodas pagal TLK-10-AM). Aprašant ligos anamnezę teigiama, kad „Pacientas antradienį (2022-04-19) pajuto stiprų pilvo skausmą apatinėje pilvo dalyje, trečiadienį skausmas išplito po visą pilvą, pykino, vėmė. Per šv. Velykas gėrė gausiai alkoholį“. Paimti tyrimai pankreatito etiologijai patikslinti, tačiau nesant pakitimų pankreatitas vertintas kaip alimentarinės kilmės. 2022 m. gegužės 9 d. pareiškėjui už gydymąsi stacionare ir paskirtą ambulatorinę gydymosi dieną išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas EG Nr. 4022073 laikotarpiui nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. gegužės 10 d.

VSDFV Kauno skyrius dėl pareiškėjo laikinojo nedarbingumo priežasties ir nedarbingumo pažymėjimo išdavimo aplinkybių patikslinimo kreipėsi į Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriaus gydytoją T. U.. 2022 m. gegužės 25 d. gautas gydytojo T. U. paaiškinimas, jog R. S. nustatyta liga (ligos kodas K85.9 pagal TLK-10-AM) buvo galimai sukelta alkoholio vartojimo, bet išduodant nedarbingumo pažymėjimą nebuvo tinkamai įvertinti anamnezės duomenys ir per klaidą išduotas nedarbingumo pažymėjimas vietoj medicininės pažymos (forma Nr. 094/a).

VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo Nepensinių išmokų skyriaus vyriausioji specialistė 2022 m. gegužės 26 d. surašė pareiškėjo medicinos dokumentų patikrinimo pažymą Nr. VPA_P5-1069, kurios išvadoje nurodė, kad pareiškėjui elektroninis nedarbingumo pažymėjimas EG Nr. 4022073 laikotarpiui nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. išduotas pažeidžiant Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 44.4 papunkčio reikalavimus, todėl jam laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. turėjo būti išduota medicininė pažyma (forma 094/a).

VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis 2022 m. gegužės 26 d. VSDFV Kauno skyriaus pareiškėjo medicinos dokumentų patikrinimo pažymos išvadomis ir pareiškėjo medicinos dokumentų išrašais, 2022 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_SP11E-10738 neskirti ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. gegužės 10 d., nes elektroniniai pažymėjimai išduoti pažeidžiant Taisyklių 44.4 papunkčio reikalavimus (laikinojo nedarbingumo priežastis yra alkoholio vartojimas, pagal 2022 m. gegužės 9 d. LSMUL Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašą Nr. LA 2022-0243617/080000-2022-440543) ir gautą gydytojo paaiškinimą. Šiuo laikotarpiu turėjo būti išduota medicininė pažyma (forma Nr. 094/a).

Pareiškėjas 2022 m. birželio 27 d. pateikė skundą Fondo valdybai, prašydamas panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. VPA_SP11E-10738 neskirti jam ligos išmokos už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių skirti jam ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. gegužės 10 d.

Fondo valdyba 2022 m. liepos 18 d. raštu Nr. (18.2E) I-7479 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. VPA_SP11E-10738“ pareiškėjo skundą atmetė nurodydama, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti minėtą sprendimą ir skirti R. S. ligos išmoką.

Ginčo teisinius santykius (dėl teisės į ligos išmoką nustatymo, jos skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką) reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai. Pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles per Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemą (Įstatymo 8 straipsnio 7 dalis, Nuostatų 62 punktas).

Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi asmenys, jeigu jie yra apdrausti ligos socialiniu draudimu, tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus), taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos išmokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, ir iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse (8 str. 1 d. 1, 2, 3 p.).

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys, neatsižvelgiant į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. Ligos išmoka iš VSDFV lėšų šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.

Ligos išmoka nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taisyklių 44.4 papunktyje nustatyta, kad pažymėjimai neišduodami asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs (girti), taip pat asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Šiuo atveju išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a).

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 16 ir 48 straipsniai numato dokumentų tvarkymo, saugojimo, pacientų registravimo tvarką sveikatos priežiūros įstaigoje. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 patvirtinta Forma Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas”.

Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnis nustato gydytojo profesines pareigas, šio straipsnio 7 punkte nurodyta pareiga tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka. Kitas svarbus dokumentas, reglamentuojantis gydytojų ir kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų teises ir pareigas, profesinę kompetenciją ir veiklos reikalavimus, – medicinos norma.

Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro atskirais įsakymais patvirtintomis kiekvienos specialybės gydytojų normomis (gydytojo teisę, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę nustatantis teisės aktas), kaip pareiga gydytojui yra nurodyta atlikti laikinojo nedarbingumo ekspertizę pagal savo kompetenciją, neaiškiais atvejais pasitarus su kitais specialistais. Asmens sveikatos būklės ir darbingumo vertinimas ir tai patvirtinančio dokumento išdavimas yra išimtinai gydytojo kompetencija. Pažymėtina, kad, vadovaujantis kiekvienos specialybės gydytojo normomis, gydytojo pareiga – paciento tyrimo, diagnostikos, gydymo, profilaktinio darbo rezultatus įrašyti į medicinos dokumentus. Gydytojas, išduodamas tik jo kompetencijai priskirtus dokumentus, atsako už šių dokumentų išdavimo pagrįstumą ir teisingumą. Tik gydytojas konkrečiu atveju turi prerogatyvą vertinti paciento būklę ir teikti su ja susijusias išvadas.

Kaip matyti iš prie skundo pateikto R. S. 2022 m. balandžio 21 d. medicinos dokumentų išrašo 5 punkto „Ligos anamnezė“, pareiškėjas LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus gydytojui suteikė informaciją, jog „per šv. Velykas gėrė gausiai alkoholį“. Pagal viešai skelbiamus Visuotinės lietuvių kalbos enciklopedijos terminų apibrėžimus žodis „anamnezė“ (gr. anamnesis – prisiminimas) reiškia žinias apie ligonį ir jo ligą. Jas surenka gydytojas iš ligonio ir jo artimųjų. Anamnezė yra tyrimo metodas, kuriuo remiantis ligonis pradedamas tirti. Gydytojas pirmiausia renka ligos anamnezę (nusiskundimai, pojūčiai), vėliau – gyvenimo anamnezę (persirgtos ligos, įpročiai, gyvenimo ir darbo sąlygos). Anamnezė baigiama apklausa apie ligonio artimųjų, tėvų ir senelių sveikatą, ligas (paveldėjimo įtakai išaiškinti). Anamnezė padeda nustatyti ligos diagnozę ir prognozę, paskirti gydymą, rekomenduoti profilaktikos priemones.

2022 m. gegužės 9 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodoma, kad „per Velykas gausiai vartojo alkoholio“. Dėl šio įrašo pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad užfiksuotas teiginys neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas, sveikatos priežiūros įstaigoje paklaustas apie alkoholio vartojimą, pasakė, jog jis per šv. Velykas (2022 m. balandžio 17 d.) išgėrė tris butelius alaus (16 d. išgėrė taip pat 3 butelius alaus): trys buteliai buvo 0,5 l talpos, o kiti 3 buvo 0,3 l talpos, taigi iš viso per dvi dienas jis išgėrė 6 butelius alaus, iš kurių 3 buteliai 0,5 l talpos ir 3 buteliai 0,3 l talpos. Alus nėra stiprus alkoholinis gėrimas, o trys buteliai šio gėrimo nelaikytini itin dideliu alkoholio kiekiu. Pareiškėjas negalėjo turėti įtakos tam, ką sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas įrašė į pareiškėjo ligos istoriją ir kodėl šis darbuotojas įrašė savo vertinimą, o ne tai, ką pasakė pacientas. Po 2022 m. balandžio 17 d. pareiškėjas alkoholio nevartojo. 2022 m. balandžio 19 d., 20 d. buvo pareiškėjo darbo dienos (jis taip pat turėjo dirbti ir likusiomis tos savaitės darbo dienomis). Be to, pagal 2022 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą pareiškėjas 2022 m. balandžio 20 d. buvo išsiųstas į komandiruotę Latvijoje. 2022 m. balandžio 19 d. darbo dienos metu pareiškėjas nusipirko maisto „McDonald‘s“ greitojo maisto užkandinėje (tą patvirtina prieduose pateikiamas pareiškėjo sąskaitos išrašas). Naktį iš 2022 m. balandžio 19 d. į 2022 m. balandžio 20 d. pareiškėjas pradėjo jausti pilvo raižymą, tačiau ryte skausmo pojūčio nebebuvo. Todėl 2022 m. balandžio 20 d. ryte pareiškėjas išvyko į anksčiau suplanuotą komandiruotę. Pakeliui į Latviją nusipirko maisto „Circle K“ degalinėje (tą patvirtina prieduose pateikiamas pareiškėjo sąskaitos išrašas). Grįždamas iš Latvijos į Lietuvą R. S. pasijautė itin blogai. Greitoji pagalba pareiškėjui imta teikti 2022 m. balandžio 21 d. ryte, po to, kai pareiškėjas ją išsikvietė į namus.

Kaip liudytojas apklaustas gydytojas L. N. paaiškino, jog paprastai ką pacientas pasako, tai ir įrašo į medicininius dokumentus, tačiau neatmeta tikimybės, jog pacientas pasakė, kad gėrė tarkim 5 butelius alaus, o dokumentuose įrašoma „gausiai vartojo alkoholį“. Paties pareiškėjo, kaip ir jo ligos fakto, gydytojas neatsiminė, kadangi akivaizdu, jog praėjo daug laiko.

Specialistas T. U. teismo posėdžio metu darė išvadą teigdamas, jog gydytojas dažniausiai būna tarp paciento ir „Sodros“ girnų papuolęs. Gydytojas nedarbingumo pažymėjimo nenori išduoti, jeigu epikrizėje būna bent menkiausias žodis „alkoholis“, o turėtų išduoti medicininę pažymą, jeigu potencialiai alkoholis galėjo sukelti ligą. Jo paaiškinime „Sodrai“ nurodyta, jog pacientas gausiai vartojo alkoholį, tačiau po atlikto gydymo (tyrimų) jis išleisdamas pacientą vertino, jog pankreatitas yra neaiškios kilmės, todėl ir išdavė nedarbingumo pažymėjimą. Pareiškėjas pragulėjo 18 lovadienių, pacientas neatrodė vizualiai piktnaudžiaujantis alkoholiu, kitų duomenų, patvirtinančių, jog jis piktnaudžiavo alkoholiu, nebuvo, todėl, kaip tokiais atvejais daroma dažniausiai, buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Orientuojamasi į paciento sveikatą, gerovę.

Taigi, pankreatitas yra liga, kurią sukelti gali keli veiksniai: sukelta alkoholio – iki 40 proc. visų ūminių kasos uždegimų; sukelta tulžies akmenų ar kitos kilmės bendrojo tulžies latako užsikimšimo – sudaro nuo 40 proc. iki 50 proc. visų ūmių kasos uždegimų; idiopatinė (nenustatytos priežasties) – sudaro nuo 10 proc. iki 20 proc.; sukelta retų priežasčių – sudaro apie 5 proc.

Nagrinėjamu atveju nebuvo tiksliai nustatyta priežastis, kuri sukėlė ligą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2022 m. balandžio 19 d. darbo dienos metu pareiškėjas nusipirko maisto „McDonald‘s“ greitojo maisto užkandinėje (tą patvirtina prieduose pateikiamas pareiškėjo sąskaitos išrašas). Naktį iš 2022 m. balandžio 19 d. į 2022 m. balandžio 20 d. pareiškėjas pradėjo jausti pilvo raižymą, tačiau ryte skausmo pojūčio nebebuvo. Todėl 2022 m. balandžio 20 d. ryte pareiškėjas išvyko į anksčiau suplanuotą komandiruotę. Pakeliui į Latviją nusipirko maisto „Circle K“ degalinėje (tą patvirtina prieduose pateikiamas pareiškėjo sąskaitos išrašas). Grįždamas iš Latvijos į Lietuvą pareiškėjas pasijautė itin blogai. Taigi, pareiškėjas nurodė, kad po balandžio 17 d. jis alkoholio nevartojo. Balandžio18 d. jis nejautė jokių ligos požymių, taip pat balandžio 19 d. jis ligos simptomų nejautė. Tik po suvalgyto greitosios užkandinės maisto balandžio 19 d. jis pajuto pirmuosius negalavimo požymius, kurie ryte išnyko. Tačiau balandžio 20 d. pavalgius degalinėje simptomai atsinaujino, pareiškėjas pasijuto itin blogai ir turėjo kreiptis medicininės pagalbos į gydytojus. Taigi buvo detaliai vertinamas alkoholio poveikis, tačiau dėl suvartoto maisto aiškinamasi nebuvo.

Duodamas išvadą specialistas taip pat paaiškino, jog ligos priežastys galėjo būti įvairios, pacientas ligoninėje gydomas buvo 18 dienų. Paciento piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų nustatyta nebuvo, vizualiai pacientas neatrodė kaip asmuo, piktnaudžiaujantis alkoholiu, todėl gydytojas padarė išvadą, kad pankreatitas yra alimentarinės (mitybinės) kilmės.

Taigi byloje nenustatyta aplinkybių, jog pareiškėjo atveju jo laikino nedarbingumo priežastimi buvo neblaivumas (girtumas) ar piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Jau minėta, kad greitoji pagalba pareiškėjui imta teikti 2022 m. balandžio 21 d. ryte, po to, kai pareiškėjas ją išsikvietė į namus. 2022 m. balandžio 21 d. LSMUL Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodoma, kad pareiškėjo diagnozė – kitas ūminis pankreatitas (ligos kodas pagal TLK-10-AM: K85.8), tačiau šis medicinos išrašas / siuntimas VSDFV Kauno skyriaus Sprendime nebuvo vertintas (dėl jo nepasisakyta ir Rašte).

2022 m. gegužės 9 d. medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad pareiškėjo diagnozė – ūminis pankreatitas, nepatikslintas (ligos kodas pagal TLK-10-AM: K85.9), gretutiniai susirgimai, komplikacijos – kasos pseudocista (ligos kodas pagal TLK-10-AM: K86.3).

Pastebėtina, kad tuo atveju, jei pareiškėjui diagnozuotos ligos priežastis būtų buvusi alkoholio vartojimas, jo medicininiuose dokumentuose turėjo būti įrašytas kitas ligos kodas pagal TLK-10-AM, t. y. K85.2 – alkoholinis ūminis pankreatitas.

2022 m. gegužės 9 d. medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad „<...> pankreatitas vertintas kaip alimentarinės kilmės“, tačiau alimentarinė kilmė negali būti siejama išimtinai su alkoholio vartojimu (žr. šio skundo 21.2 p. – mokslininkai daro aiškų alkoholinės ir alimentarinės kilmės atskyrimą). Be to, gydytojo T. U. 2022 m. gegužės 25 d. pateiktame paaiškinime nurodoma, kad „liga buvo galimai sukelta alkoholio vartojimo <...>“. Tačiau alkoholio vartojimas yra tik viena iš galimų ūminio pankreatito priežasčių (žr. šio skundo 21 p.). Teisės aktai ligos išmokos nemokėjimą sieja su konkrečiomis priežastimis: asmens nedarbingumas turi būti sukeltas alkoholio vartojimo arba piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, o ne galimai sukeltas alkoholio vartojimo arba galimai sukeltas piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Pažymėtina, kad gydytojui T. U. nebuvo kilę abejonių dėl Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo, tačiau savo nuomonę jis pakeitė daug vėliau, tik 2022 m. gegužės 25 d. (praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pareiškėjo nedarbingumo pradžios), t. y. po to, kai su juo susisiekė VSDFV darbuotoja (-as). Tuo atveju, jei minėtas gydytojas būtų neabejotinai nustatęs, jog pareiškėjo ligą lėmė alkoholio vartojimas, jis šią aplinkybę būtų iš karto įrašęs pareiškėjo ligos istorijoje ir tai būtų atsispindėję 2022 m. gegužės 9 d. medicinos dokumentų išraše. Taip pat gydytojas, tikėtina, nebūtų svarstęs dėl Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir iš karto būtų išdavęs pareiškėjui medicininę pažymą (forma Nr. 094/a).

Pareiškėjo neblaivumas nebuvo tikrinamas, vadinasi, niekam iš pareiškėją priėmusio ir gydžiusio LSMUL Kauno klinikų personalo nekilo abejonių dėl jo blaivumo.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad viešojo administravimo subjektai yra saistomi teisės aktuose jiems nustatytos kompetencijos, todėl atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad padarytas įrašas medicininiuose dokumentuose, jog pareiškėjas „per šv. Velykas gausiai vartojo alkoholį“, taip pat į pateiktą gydytojo paaiškinimą, formaliai turėjo pagrindą priimti tokį sprendimą.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teisėjų kolegijos nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773-07, 2011 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-46/2011 (publikuota „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 21), 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1542/2012).

Pažymėtina, kad teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus. Jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, tuomet tektų konstatuoti, kad teismai, spręsdami bylas, taiko ne teisę, o tik įstatymą (apibendrinta šios sąvokos prasme), kad jie nevykdo teisingumo pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), o tai nedera su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi. Be to, tai reikštų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų, jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas.

Aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies turinį, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdyti teisingumą – teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir teisėjų statusą; jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos (inter alia Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai). Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (inter alia Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

Taigi konstatuotina, kad būtent teismas vykdo teisingumą ir jis turi diskreciją elgtis kitaip, nei tiesiogiai numatyta teisės aktuose, ar panaikinti formaliai teisėtą individualų administracinį aktą, jei to reikalauja bendrieji teisės principai, tarp jų teisingumo ir proporcingumo principai.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nenustatyta nesukeliančių abejonių aplinkybių, jog pareiškėjo laikino nedarbingumo priežastimi buvo neblaivumas (girtumas) ar piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Teismas priimdamas sprendimą negali vadovautis neaiškiomis aplinkybėmis ir prielaidomis, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjo atstovė advokatė A. P. pateikė prašymą priteisti 1020,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Iš 2022 m. birželio 30 d., 2022 m. rugsėjo 1 d. ir 2022 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad prašoma priteisti: 450 Eur – už susipažinimą su dokumentais, konsultaciją, skundo parengimą VSDFV; 450 Eur – skundo parengimą teismui; 170 Eur – dalyvavimą teismo posėdyje. Pateikti 2022 m. liepos 15 d., 2022 m. rugsėjo 4 d., 2022 m. lapkričio 16 d. banko mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas sumokėjo advokatui 1020,00 Eur. Taigi pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro jo realiai patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nagrinėjamu atveju aktuali 2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), pagal kurių 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą, už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, taikytinas koeficientas 0,3, pagal 8.2 punktą, apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už skundo parengimą taikytinas koeficientas 2,5. Nagrinėjamu atveju maksimali priteistina išlaidų suma už skundo parengimą spręsti ginčą ne teisme sudarytų 518,97 Eur (1729,9 Eur (2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) x 0,3); už skundo parengimą teismui sudarytų 4324,75 Eur (1729,9 Eur (2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 2,5).

Advokatė A. P. dalyvavo 2022 m. lapkričio 15 d. ir 2022 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžiuose, kurie truko 2 val. Atsižvelgus į teisinių paslaugų suteikimo laiką ir vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, maksimalus priteistino atlyginimo už 2 val. trukmės atstovavimą teismo posėdyje dydis yra 356,1 Eur (1780,5 Eur (2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1) x 2).

Taigi, bendra maksimali priteistino atlyginimo už nagrinėjamoje administracinėje byloje advokato suteiktas paslaugas suma gali būti 5199,82 Eur (518,97 Eur + 4324,75 Eur + 356,1 Eur). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo patirtų 1020,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas dydžio, todėl priteistina iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. skundą patenkinti visiškai.

1. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą neskirti ligos išmokos Nr. VPA_SP11E-10738.

2. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. liepos 18 d. sprendimą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. VPA_SP11E-10738“.

3. Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių skirti R. S. ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 23 d. iki 2022 m. gegužės 10 d.

Priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškėjui R. S. 1020,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.