Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo įkeisto turto savininkės N. K. atstovo advokato Raimondo Lignugario atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB Šiaulių banko prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skolininkė nevykdo savo prievolių bankui ir negrąžina kredito, nemoka palūkanų bei delspinigių. Dėl to bankas, dar prieš kreipdamasis į hipotekos įstaigą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, ne vieną kartą kreipėsi į skolininką ir prašė dengti įsiskolinimus. Skolininkas į banko raginimus dėmesio nekreipė ir įsiskolinimų nedengė, atsisakė bendrauti su kreditoriumi. Tuo atveju, jeigu tas pats turtas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditoriaus reikalavimai tenkinami pagal prašymų įregistruoti hipoteką pateikimo laiką, neįpareigojant kreditoriaus į hipotekos įstaigą dėl kelių skolų išieškojimo kreiptis vienu pareiškimu. Įkeisto turto savininkė savo skunde nurodo, jog buvo suteikti 3 kreditai, taigi, yra trys atskiri skoliniai įsipareigojimai. Pažymėtina, kad skolinių įsipareigojimų sumos yra skirtingos, užstatai yra skirtingi, turtas įkeistas atskirais hipotekos lakštais ir ne vienu metu. Įstatymas neįpareigoja kreditoriaus kreiptis į hipotekos įstaigą dėl kelių skirtingų skolų išieškojimo iš hipoteka apsaugoto turto vienu pareiškimu. Įkeisto turto savininkė skundą grindžia argumentais, kurie yra susiję su nutarties vykdymo procesu, bet ne su pačia nutartimi. Šiuo atveju, teismo nutartis dar neperduota vykdymui antstoliams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka remiantis LR Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. LR (duomenys neskelbtini) str.1 d. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimą ir tenkinimą. Ši procedūrinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, kai skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y., baigiasi skolos grąžinimo terminai, o prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta. Vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str. jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas šio Kodekso I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. CPK 558 str. 2 d. numatyta tolesnė procedūra, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta. Tokiu atveju hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010-07-20 buvo priimta Kauno miesto apylinkės hipotekos teismo nutartis dėl įkeistų daiktų arešto ir skolininkai bei įkeisto daikto savininkai buvo įspėti, kad negrąžinus skolos vieno mėnesio laikotarpyje nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių. Pažymėtina, kad skolininkė ir įkeisto turto savininkė N. K. ir įkeisto turto savininkas S. K. 2010-07-24 buvo įspėti asmeniškai, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. 2010-12-07 kreditorius pateikė pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeistų daiktų, kadangi skolininkai per jo įspėjimo terminą savo skolinio įsipareigojimo neįvykdė, todėl darytina išvada, jog yra visi teisės aktuose nustatyti pagrindai inicijuoti įkeisto turto pardavimą iš varžytynių.

Vadovaujantis CK 4.180 str., hipoteka laikoma jungtine, kai: pirma, įkeičiami keli nekilnojamojo turto objektai; antra, įkeičiamas turtas priklauso tam pačiam asmeniui; trečia, turto įkeitimu užtikrinamas tos pačios prievolės įvykdymas. Aplinkybė, jog skirtingų prievolių įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas tas pats turtas, taps reikšminga vykdymo procese sprendžiant, kuris reikalavimas turi būti tenkinamas pirmiau (CK 4.193 str. 2 d.), tačiau neturi jokios įtakos ginčijamos nutarties, kuria patvirtintas pažeidimo nepašalinimo faktas ir kreditoriui suteikta teisė inicijuoti priverstinio išieškojimo procesą, teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad skelbiant ir vykdant turto varžytynes, tai yra vykdymo procese kreditorius ir skolininkas ar įkeisto turto savininkas turi CPK numatytas teises ir galimybę šias teises ginti. Kadangi įkeisto turto realizavimą, kaip minėta aukščiau, reglamentuoja vykdymo proceso normos, argumentai dėl galimų turto savininkų teisių pažeidimo parduodant turtą nėra susiję su nagrinėjama byla, nes ginčijamos nutarties vykdymo procesas dar neprasidėjęs.

Teisėjų kolegija laiko, jog skundo argumentai, kad bankas, kreipdamasis į hipotekos skyrių, piktnaudžiauja savo teisėmis, yra nepagrįsti. Piktnaudžiavimas savo teise reiškia, jog civilinės teisės yra įgyvendinamos tokiu būdu ir priemonėmis, jog be teisinio pagrindo būtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar daroma žala kitiems asmenims, arba prieštaraujama subjektinių teisių paskirčiai (CK 1.137 str. 3 d.). Kreditorius savo nuožiūra, laisvai naudodamasis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynyba (CK 1.137 str. 1 d.), pasirenka tokį teisių gynimo būdą, kad jos būtų maksimaliai apsaugotos. Kadangi nagrinėjamu atveju prisiimtų finansinių įsipareigojimų bankui pagal sudarytas kreditavimo sutartis skolininkai neįvykdė, su banku neatsiskaitė, tai bankas, realizuodamas jam kaip hipotekos kreditoriui CK 4.192 str. 1 d., (duomenys neskelbtini) str. suteiktas teises, pagrįstai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos iš jam įkeisto turto išieškojimo, skundžiama nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.