Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje 180 straipsnio 2 dalyje, nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. birželio 10 d. ir 2016 m. birželio 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, bausmes iš dalies sudedant, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Iš A. B., D. D. ir R. Š. priteista solidariai 1 500 EUR (tūkstantis penki šimtai eurų) nukentėjusiajam K. V. neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti A. B. ir D. D., tačiau jie apeliacinių skundų nepateikė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Š. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d. apie 2 val., veikdami bendrininkų grupėje, R. Š. pasiūlius, D. D. ir A. B. sutikus kartu pagrobti svetimą, nukentėjusiajam K. V. priklausantį turtą - pinigus, R. Š. saugant nukentėjusiojo K. V. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieigas ir stovint gatvėje prie minėto namo tvoros, D. D. ir A. B. užsitempus marškinėlius ant veidų, tokiu būdu siekiant paslėpti savo tapatybę, po to bendrais veiksmais išstūmus nukentėjusiojo K. V. gyvenamojo namo duris, užkabintas kabliuku, tokiu būdu abiem įsibrovus į gyvenamąjį namą, A. B. rankomis ir kojomis sudavus ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam K. V., tuo padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kaktoje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimu, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame kelyje, tuo metu D. D. apieškojus nukentėjusiojo K. V. namus ir suradus nukentėjusiajam K. V. priklausantį turtą: 10 eurų vertės rankinę, su joje buvusiais daiktais, neturinčiais materialinės vertės - K. V. vardu išduota ,,S.“ banko mokėjimo kortele, AB ,,S.“ mokėjimo kortele, Lietuvos Respublikos piliečio pasu, asmens tapatybės kortele, automobilio ,,Dodge“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktais bei gyvenamojo namo spynos raktais. Šiais bendrais veiksmais A. B., D. D. ir R. Š., įsibrovę į gyvenamas patalpas, pavartodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniu skundu nėra ginčijami nuteistojo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai, todėl šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su priteistos neturtinės žalos dydžiu, prašant jį sumažinti ir lygiomis dalimis padalinti nuteistiesiems.

6. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir išsprendė civilinio ieškinio klausimą, nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. Apeliantas nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimu, nurodo, kad nukentėjusysis teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtą neturtinę žalą, nesikreipė į psichiatrą ar psichologą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, civilinio ieškinio klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priteisdamas neturinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam K. V., vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinė žala nukentėjusiajam K. V. priteista motyvuotai ir pagrįstai, jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

7. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Pažymėtina, kad CK nenustatytos atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribos. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo asmuo, kuriam padaryta žala, tačiau galutinį neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. patirtos žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus.

8. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė 2 000 eurų sumos neturtinės žalos atlyginimo (b. t. 1, b. l. 88). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad po įvykio jam buvo didelis šokas, kad iki šiol miega įsijungęs šviesą, o vėlai vakare bijo net malkų atsinešti, liko baimės jausmas, sutiko mažinti civilinio ieškinio dydį. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir teisėjų kolegija, kadangi patirti nuostoliai yra susiję su patirtais dvasiniais išgyvenimais, baime, liekamaisiais reiškiniais. Nors nukentėjusysis negalėjo pateikti dokumentų, kurie pagrįstų jo patirtus išgyvenimus po nusikaltimo, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, niekam nekyla abejonių, kad nukentėjusysis K. V. patyrė fizinį skausmą ir visus nurodytus jo išgyvenimus. Nukentėjusiojo prašoma suma nėra per didelė tokio pobūdžio bylose, todėl ieškinys buvo tenkintas. Apelianto teiginys, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis, nėra pagrindas išvadai, jog civilinis ieškinys nagrinėjamoje byloje išspręstas pažeidžiant įstatymų nuostatas.

9. Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į veikos padarinius (tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio – K. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jam buvo padarytas odos nubrozdinimu kaktoje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimu, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame kelyje, dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė pažeminimą, baimę, nerimą ir skausmą, jo asmenybei ir orumui akivaizdžiai padaryta žala), šią žalą padariusio asmens kaltę (nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), taip pat padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais, įžūliais nuteistųjų veiksmais, nukentėjusysis buvo užpultas gyvenamojoje vietoje, užpuolime dalyvavo keli asmenys, iš jo atimta teisė pasipriešinti, jam buvo apribota jo galimybė naudotis laisvo judėjimo teise.

10. Taip pat, CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Teismo nukentėjusiajam K. V. yra nustatyta teisinga piniginė kompensacija už patirtą skausmą, dvasinius, fizinius išgyvenimus ir praradimus.

11. Nuteistasis skunde taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties išvada dėl solidarios atsakomybės ir teigia, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti lygiomis dalimis padalintas nuteistiesiems. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje numatoma, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarus žalos atlyginimas reiškia tai, kad šią prievolę įvykdyti turi tiek visi nuteistieji bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, t. y. civilinį ieškinį gali atlyginti ir vienas nuteistasis.

12. CK 6.6 straipsnio 6 dalis numato, kad bendraskoliai yra solidariai įpareigoti iki to laiko, kol bus įvykdyta visa prievolė. Tai reiškia, kad kol nesumokėta visa skola, kiekvienas skolininkas privalo ją mokėti. Ši teisės norma pirmiausia gina nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos asmens interesus. Būtent tokia žalos atlyginimo forma buvo nustatyta nuosprendyje, kuriuo nuteisti A. B., D. D. ir R. Š., todėl už visą nukentėjusiajam priteistą žalą vienodai atsakingi visi nuteistieji, kadangi neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta bendrais nuteistųjų veiksmais.

13. Pažymėtina, kad CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kito nenumato įstatymas ar sutartis. Vien nuteistojo pageidavimai civilinį ieškinį atlyginti jam patogiu būdu, o ne teismo nustatyta tvarka, nėra pagrindas tenkinti skundą.

14. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, kad netinkamai nustatyti neturtinės žalos kriterijai, ar pažeistos BPK nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimo klausimą. Nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantu, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys šioje byloje išspręstas netinkamai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.