Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 51 (penkiasdešimt vieno) MGL dydžio, t. y. 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 34 (trisdešimt keturių) MGL dydžio, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) bauda.

uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 25 d.;

konfiskuotino automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) išieškojimas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės 2022 m. kovo 1 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. B. nuosavybės teise priklausančiam turtui – priekabai „Alpen Kreuzer Allure“, vandentiekio tinklams ir pašarų sandėliui, nuspręsta pratęsti iki baudos sumokėjimo ir turto konfiskavimo įvykdymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo iš A. B. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. vasario 17 d., apie 1.27 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 1.46 val. nustatytas 1,86 promilių (vidutinis) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliaciniame skunde keliamas tik baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už vairavimą kelių transporto priemonės – automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant apsvaigus nuo alkoholio, kai mažiausia etilo alkoholio koncentracija kraujyje nustatyta 1,86 promilių. Taigi, minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė.

6. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

7. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).

8. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę; už šią veiką gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Šioje byloje nuteistojo A. B. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotas automobilis „Toyota Prius“ atitinka pirmiau šioje nutartyje nurodytus konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2 dalis), o kadangi jis nuosavybės teise priklauso ne pačiam kaltininkui, o I. P. (1 t., b. l. 76) (transporto priemonės valdytojas pagal savininkės įgaliojimą – A. Š.) (ginčo dėl to nėra), todėl pagrįstai taikytos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

10. Byloje esanti VšĮ „E.“ pažyma (1 t., b. l. 79) patvirtina, kad lengvojo automobilio „Toyota Prius“, 2004 m., hibridas, hečbekas, vidutinė kaina Lietuvoje yra 2400 Eur su PVM. Būtent šią sumą pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė išieškoti iš A. B.. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis neginčijo šios vertės nustatymo pagrįstumo, taip pat nepateikė jokių duomenų (pavyzdžiui, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis), kurie patvirtintų mažesnę minėto automobilio vertę. Bylos medžiagoje nėra duomenų ir apie tai, kad iki nusikaltimo padarymo transporto priemonė „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų turėjusi rimtų techninių gedimų, dėl kurių jos eksploatacija būtų sudėtingesnė, o vidutinė rinkos vertė – mažesnė. Priešingai, automobilis buvo techniškai tvarkingas, su juo A. B. dirbo pavėžėju. Nors konfiskuotino turto vertė nėra didelė, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nuteistojo sunkią materialinę padėtį bei prastą sveikatos būklę, šią sumą tikslinga mažinti.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. B. yra tik iš dalies darbingas, jo netektas darbingumas sudaro 55 procentus (2 t., b. l. 89), dėl ko jis negali dirbti darbo, susijusio su didesnių svorių kilnojimu, priverstiniu liemens lenkimu, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių ir kt. (2 t., b. l. 90). Apeliantui diagnozuotos šios ligos: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 64). A. B. yra reguliariai stebimas kardiologo, neurologo, jam skiriamas medikamentinis, reabilitacinis gydymas.

12. Nuteistasis gyvena kartu su savo motina O. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (2 t., b. l. 72), pagalbos priemonių poreikis kasdienėje veikloje nustatytas neterminuotai (2 t., b. l. 86). A. B. gauna 136,61 Eur netekto darbingumo pensiją ir 32 Eur vienišo asmens išmoką (2 t., b. l. 69–70), tačiau turi išlaikyti nepilnametę dukrą P. B., gim. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi tarp ieškovės A. B. ir atsakovo A. B. buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas įpareigotas teikti nepilnametės dukros išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį po 200 Eur nuo 2022 m. birželio 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (2 t., b. l. 65–68). Duomenų, kad apeliantas turėtų savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito vertingo turto, santaupų, bylos medžiagoje nėra. Daroma išvada, kad A. B. materialinė padėtis iš tiesų yra sunki, juo labiau, kad jis turi išlaikytinių, taip pat dalį pajamų dėl prastos sveikatos turi skirti vaistams.

13. Pažymėtina, jog konfiskuotino turto vertės klausimas turi būti vertinamas kompleksiškai su kitais bylos duomenimis, taip pat ir su aplinkybėmis, susijusiomis su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kaltininko asmenybe ir ar tokios vertės turto konfiskavimas nebūtų nepakeliama finansinė našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje remiamasi Konstitucinio Teismo ir EŽTT praktika, išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020 ir kt.). Esant šioje nutartyje aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš A. B. išieškoma konfiskuotino turto vertė turi būti mažinama iki 1000 Eur.

14. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma neskirti nuteistajam draudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieniems metams. Motyvuodamas šį prašymą, apeliantas pažymi, kad serga sunkiomis ligomis, jo darbingumas tik 45 procentai, netekus specialiosios teisės vairuoti, jam kils didelės problemos, norint pasiekti gydymo įstaigą. Jam sunku judėti, todėl vykti visuomeniniu transportu būtų labai sudėtinga.

15. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau įstatymų leidėjas nenumato imperatyvo visais atvejais taikyti vieną ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę. Tai paliekama teismo diskrecijai.

16. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba inkriminuotą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju A. B. Kelių eismo taisykles pažeidė itin šiurkščiai, jam nustatytas neblaivumo laipsnis (pirmu pūtimu – 2,08 promilių, antru pūtimu – 1,86 promilių) daugiau nei keturis kartus viršija leistiną ribą (0,40 promilės), be to, į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nuteistasis aiškino, kad niekur nevažiavo, alkoholį vartojo iš vakaro, o automobilyje žiūrėjo DVD, nors liudytoja I. D. tiesiogiai matė, kaip jis manevravo namo kieme, kol galiausiai atsitrenkė į metalinę tvorą (1 t., b. l. 88). Vėliau apklausos metu A. B. iš dalies pripažino savo kaltę ir aiškino, kad alkoholio daug nevartojo, išgėrė apie 200 g, tačiau galėjo suveikti ir vartoti vaistai, įvykio metu jis tik norėjo perstatyti automobilį į kitą vietą, ketinimų kažkur važiuoti neturėjo (1 t., b. l. 125). Pirmosios instancijos teisme apeliantas kaltę pilnai pripažino ir nebesistengė sumažinti savo atsakomybės. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, viso proceso metu jis nebuvo nei nuoseklus, nei nuoširdus, o savo kaltę pilnai pripažino tik surinkus kitus jo kaltę pagrindžiančius įrodymus.

17. Aplinkybę, jog apeliantas nėra drausmingas bei pavyzdingas vairuotojas, patvirtina ir Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus (1 t., b. l. 148–161). Šio išrašo duomenimis A. B. ne kartą baustas už nustatyto greičio viršijimą, neapdraustos transporto priemonės vairavimą, kitus pažeidimus. Todėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienų metų terminui yra proporcinga ir ne per griežta poveikio priemonė. Šios išvados nepaneigia ir apelianto netektas darbingumo lygis bei jam diagnozuotos ligos (2 t., b. l. 20–21), kurios yra lėtinės, duomenų apie jų paūmėjimą nėra. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad A. B. gyvena ne kaimo vietovėje, o (duomenys neskelbtini) mieste, kur yra gerai išvystytas viešasis transportas. Duomenų, kad pastaruoju nuteistajam naudotis būtų per sunku, bylos medžiagoje nėra. Be to, apeliantas visada gali kreiptis pagalbos į artimuosius (turi du pilnamečius vaikus).

18. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ne visos baudžiamojo poveikio priemonės A. B. buvo individualizuotos tinkamai, todėl apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2022-06501, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. B., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos turinio matyti, kad advokatė Rasa Kalkauskienė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą A. B. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 220 Eur (2 t., b. l. 42). Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, jo materialinė padėtis nėra gera, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, taip pat realizuoti apeliacijos teisę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendį pakeisti.

Konfiskuotino automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą sumažinti iki 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų).

Kitą 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtų išlaidų iš nuteistojo A. B. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.