Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1595-324/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-29
Bylos Nr.
2S-1595-324/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16016-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
E. Z.
Atsakovas
J. R., D. R., A. R.
Civilinė byla Nr. 2S-1595-324/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16016-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 99.1.4.; 99.4.; 121.6.; 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2317-800/2014 pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovams J. R., D. R., A. R. dėl skolos priteisimo, neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovo ieškinį. Ieškovas pateikė patikslintą apeliacinį skundą dėl 2014 m. spalio 21 d. sprendimo ir prašymą jį visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus. 2015 m. kovo 13 d. nutartimi teismas nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti žyminį mokestį. Sprendė, kad ieškovo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo nepagrįstas. Ieškovas pakartotinai pateikė 2015 m. kovo 25 d. prašymą atleisti jį visiškai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepašalino 2015 m. kovo 13 d. nutartyje nustatytų trūkumų. 2015 m. kovo 31 d. nutartimi teismas nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo trūkumus, pateikti prašymą pagrindžiančius įrodymus, sumokėti bent dalį žyminio mokesčio. Ieškovas pateikė 2015 m. balandžio 16 d. prašymą jį visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio nesumokėjo, nepateikė 2015 m. kovo 31 d. nutartyje nurodytų dokumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovo patikslintą apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. Konstatavo, kad, inicijuodamas apeliacinį procesą, ieškovas ignoravo pareigą mokėti žyminį mokestį ir nepašalino 2015 m. kovo 13 d. bei 2015 m. kovo 31 d. nutartyse nurodytų patikslinto apeliacinio skundo trūkumų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad nutartis nemotyvuota, nepagrįsta, neteisinga, neteisėta, pažeidžia teisę į teisminę gynybą.

Teismas nesilaikė išaiškinimo pareigos (CPK 158 straipsnio 3 dalis), kooperacijos principo (CPK 8 straipsnis), pažeidė teisėtų lūkesčių principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).

Teismas nepagrįstai neatleido ieškovo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepasisakė dėl ieškovo patirtos žalos garbei ir orumui, sveikatai. Kauno rajono apylinkės teismas, išdavęs ieškovui teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1157-97/2012, nustatė atsakovo J. R. kaltę, žalos mastą, taigi nustatė prejudicinį faktą – deliktinę civilinę atsakomybę. Atsakovams negrąžinus skolos, ieškovas patyrė turtinę žalą sveikatai (mikroinsultus, skausmus galvos, širdies plote, akyse, stubure) ir neturtinę žalą sveikatai (dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, pažeminimas, pragyvenimo lygio pablogėjimas, asmeninių poreikių netenkinimas, pesimizmas, nepagarba, nerimas dėl ateities, nuoskauda, vidinė graužatis, diskriminacija ir kt.).

Teismas nepagrįstai neatleido ieškovo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Atsakovai padarė nusikaltimą teisei Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1958-408/2009 (R. santuokos nutraukimo byla) nenurodydami trečiojo asmens – ieškovo, nuo tada planavę nebegrąžinti jam užvaldytų pinigų, todėl taikytinas CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai dėl visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu išaiškinęs, kad nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus. CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas neaiškinamas siaurinančiai (kad nusikaltimas turi būti įrodytas ar kad turi būti vykdomas ikiteisminis tyrimas).

Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas sumažino apeliacinio skundo sumą 6950,88 Eur ir neišsprendė klausimo dėl visiško ar atleidimo iš dalies nuo 209 Eur žyminio mokesčio mokėjimo.

Prašo panaikinti nutartį ir klausimą dėl žyminio mokesčio ir atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria apeliacinis skundas laikytas nepaduotu nepašalinus nustatytų trūkumų (nesumokėjus žyminio mokesčio), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 dalį už kiekvieną ieškinį ar pareiškimą turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis sudaro 3 procentus nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip 20 eurų. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bylose dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju. CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas įtvirtina atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo neatleido nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, o apeliantui nesumokėjus žyminio mokesčio, nepagrįstai apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino.

Pastarąjį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, ieškovui nepašalinus 2015 m. kovo 13 d. ir 2015 m. kovo 31 d. nutartyse nurodyto apeliacinio skundo trūkumo – apeliacinio skundo neapmokėjus žyminiu mokesčiu. 2015 m. kovo 13 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo nėra pagrįstas įrodymais apie sunkią jo turtinę padėtį, todėl nustatė terminą žyminio mokesčio sumokėjimui. Tokiu būdu ieškovo atleidimo nuo apeliacinio skundo apmokėjimo žyminiu mokesčiu klausimas buvo išspręstas ne apeliacine tvarka vertinama 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi, o 2015 m. kovo 13 d. nutartimi, kurios ieškovas, nutartį gavęs 2015 m. kovo 19 d., apeliacine tvarka neapskundė, tačiau 2015 m. kovo 27 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. 2015 m. kovo 31 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas dar kartą išvardijo procesinio dokumento trūkumus, pateiktinus turtinės padėties įrodymus, pareigą sumokėti dalį (312 Eur) žyminio mokesčio sumos, taip pat nurodė, kad, jei ieškovo turtinė padėtis sunki, jis gali kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Šią nutartį apeliantas gavo 2015 m. balandžio 7 d., jos apeliacine tvarka neapskundė. Ir 2015 m. kovo 13 d. nutartyje, ir 2015 m. kovo 31 d. nutartyje yra nurodyta, kad, apeliantui per nustatytą terminą nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Remiantis šia aplinkybe ir CPK 18 straipsnyje įtvirtintu įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo principu, atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą nepagrįstai laikė nepaduotu ir grąžintinu.

Nors pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 13 d. bei kovo 30 d. nutartys nėra nagrinėjamos apeliacijos dalykas, tinkamam ginčo klausimo išsprendimui apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl atskirojo skundo teiginių žyminio mokesčio klausimu.

Atmestini apelianto argumentai, jog ginčo atveju taikytini CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai dėl visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami ieškovai bylose dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, pagal 4 punktą – ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra turtinis reikalavimas – ieškovas prašė priteisti iš atsakovų skolą su delspinigiais ir neturtinę žalą, patirtą dėl skolos negrąžinimo. Tokios bylos nepriskiriamos CPK 83 straipsnio 1 dalies 3,4 punktuose išvardintų bylų kategorijai. Kriminologija nusikaltimu tradiciškai laiko veikas, numatytas atitinkamos valstybės baudžiamajame įstatyme. Kreditoriaus nenurodymas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal LR baudžiamuosius įstatymus, todėl apelianto argumentai apie plečiamą CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimą atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas nepagrįstai remiasi Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu, kuriame nagrinėjamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 11 straipsnio 1 dalies ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelį sankcionuoja generalinis prokuroras arba jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiame nutarime esantys išaiškinimai nėra aktualūs, sprendžiant procesinių dokumentų civilinėse bylose priėmimo klausimą.

Analogiškai vertintinas atskirojo skundo argumentas apie civilinėje byloje Nr. L2-1157-97/2012 priimtu teismo įsakymu konstatuotas atsakovų deliktinės atsakomybės sąlygas – tokios sąlygos Kauno apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nurodomoje byloje priimtu teismo įsakymu konstatuotos nebuvo.

Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visiško ar dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Minėtose nutartyse teismas nurodė, kad įstatymas nenumato teismo teisės atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, kad apeliantas gali prašyti tik iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė apelianto pareigą motyvuoti ir pagrįsti įrodymais tokį savo prašymą (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnis). Apeliantas pateikė 2015 m. kovo 23 d. pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. 16A-1759, VĮ „Regitra“ 2015 m. kovo 25 d. pažymą apie transporto priemones Nr. 1.6-S3-224, VĮ Registrų centro 2015 m. kovo 24 d. raštą dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo Nr. (3.11.4.)KATS-2356, produktų DNB banke ir Šiaulių banke nebuvimą, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia ne momentiniai, o istoriniai atitinkamo turto nuosavybės duomenys, turto ir pajamų deklaracijos, iš individualios veiklos gaunamos pajamos, kiti dokumentai. Jei tokie įrodymai teismui nepateikiami arba yra nepakankami, žyminis mokestis turi būti mokamas. Apeliantas minėtų nutarčių reikalavimų nevykdė, apeliacine tvarka jų neapskundė, todėl įsiteisėję pirmosios instancijos teismo nutartys dėl negalimumo visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio, apelianto pareigos pateikti turtinės padėties įrodymus ir sumokėti dalį žyminio mokesčio turėjo būti įvykdytos (CPK 18 straipsnis, 115 straipsnio 3 dalis). Nustačius, kad apeliantas neturi teisės būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, neturi reikšmės jo teiginiai apie nevertintą pageidavimą, kad būtų visiškai atleistas nuo dalies apeliacinio skundo sumos apmokėjimo žyminiu mokesčiu.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį.

Teisėja Virginija Gudynienė