- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-16
- Bylos Nr.
- ATP-664-175/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03089-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarimo T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas T. B. buvo surašytas dėl to, kad jis 2014 m. balandžio 19 d., apie 00.31 val., prie (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,48 promilių girtumas), taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos dokumento, techninės apžiūros dokumento, privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo. Šiais veiksmais T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 7 d. nutarimu T. B. pripažino kaltu ir nubaudė pagal ATPK 126 str. 4 d. - 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal ATPK 124¹ str. 7 d. - 30 (trisdešimties) litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., administracines nuobaudas subendrinus, paskirta galutinė administracinė nuobauda - 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Šalies argumentai
T. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarimą ir bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą jam nedalyvaujant. Jam nebuvo suteikta teisė pasiaiškinti, teikti įrodymus, nors jis tam buvo pasiruošęs. Apelianto nuomone, teismas nesivadovavo ATPK 248, 257 str. ir 284 straipsnių nuostatomis, todėl procesinis sprendimas nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, byla išnagrinėta nevisapusiškai, nepilnutinai ir neobjektyviai. Teismas tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir, neapklausęs visų tiesiogiai galimą pažeidimą mačiusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Apeliantas nurodo, kad įvykio metu ir įvykio vietoje jis automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo. Prie (duomenys neskelbtini) namo iš tikrųjų minėtu automobiliu buvo atvažiavęs kartu su J. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri vairavo automobilį, ir A. J. gyv. (duomenys neskelbtini). Stovėdami prie (duomenys neskelbtini) namo, jis ir A. J. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo išlipę iš automobilio, vaikščiojo aplink automobilį. Todėl (duomenys neskelbtini) namo gyventoja I. V. bendruoju pagalbos telefonu „112“ iškvietė policiją, kadangi jai pasirodė įtartini dėl vėlaus meto stovėdami prie svetimo namo. Ruošiantis bylai buvo užklaustas Bendrosios pagalbos centro Alytaus skyrius (toliau - BPC), kuriam priklauso Kauno teritorija, bei nustatyta, kad į BPC 2014-04-19, 00:03 val. bei 00:13 val. skambino I. V., pranešė, kad bandoma įsibrauti į šalia esantį automobilį, todėl buvo pasiųstas policijos ekipažas informacijai patikrinti. Patruliai T. D. ir J. G. negalėjo matyti nuo (duomenys neskelbtini) namo lėtai nuvažinėjančio automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį neva tai jis vairavo, kadangi, jiems atvykus, jie sėdėjo automobilyje prie (duomenys neskelbtini) namo ir niekur nesiruošė važiuoti. Prie (duomenys neskelbtini) stovėjo, nes kartu su jais buvęs A. J. gyvena (duomenys neskelbtini) name, o I. V., esant tamsiam paros metui, nesant apšvietimo, jo neatpažino. Visi šiame skunde išvardinti įvykio liudytojai liko neapklausti. Be to, byloje nėra ROIK (policijos registruotų įvykių registro) išklotinės, kurioje matytųsi kreipimosi į policiją laikas, besikreipiančiojo asmens duomenys, pasiųsto šį įvykio vietą ekipažo duomenys, priimto procesinio sprendimo duomenys ir kiti svarbūs teisingam bylos išsprendimui duomenys. Apelianto manymu, teismas, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
T. B. skundas tenkinamas.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad, nors administracinio teisės pažeidimo protokole T. B. parašas yra, tačiau byloje nėra jokio jo paaiškinimo dėl pažeidimo padarymo, apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant ir remdamasis iš esmės tik tarnybiniais policijos pareigūnų pranešimais, kas įtakojo nevisapusišką bylos aplinkybių įvertinimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme tiesioginių pažeidimo padarymo liudytojų (policijos pareigūnų) nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.
Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog, nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas.
Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės nutarimas yra naikinamas, T. B. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai ir papildomai pateikti duomenys yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos bylos nagrinėjimo metu turi būti atsižvelgta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. B. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.