- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-12
- Bylos Nr.
- 2SA-88-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Danutė Kutrienė, Dalia Višinskienė
- Suinteresuotas asmuo
- Nordea Bank Finland Plc, Būsto, Nordea Bank Finland
- Pareiškėjas
- L. B.
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio Dainiaus Šidlausko ir suinteresuoto asmens Nordea Bank Finland Plc (AB) atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, suinteresuoti asmenys Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra ir Nordea Bank Finland Plc (AB).
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, prašydama panaikinti antstolio 2009-09-17 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl pinigų išieškojimo. Nurodė, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2009-09-03 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. L. B. nuosavybės teise priklausančio 1 127 418,55 Lt vertės turto arešto, pateikė pareiškėjos darbovietei 2009-09-17 patvarkymą, kuriuo įpareigojo Būsto ir urbanistikos plėtros agentūrą išskaičiuoti iš pareiškėjos darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davimų sumos kiekvieną mėnesį 70 % nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 % nuo darbo užmokesčio dalies, neviršiančios vieno MMA bei išskaičiuotas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, bendra išskaitų suma – 1 127 418,55 Lt. Pažymėjo, jog areštuotas galėjo būti tik konkretus, realus bei antstolio tinkamai nustatytas ir aprašytas turtas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino, panaikino antstolio vykdomojoje byloje pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-09-03 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimtą 2009-09-17 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davimų sumos. Nurodė, jog antstolis pažeidė LR CPK 733 str. 1 d. reikalavimą ir, išieškodamas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, antstolis darbdaviui nepateikė nei vieno iš LR CPK 587 str. nurodytų vykdomųjų dokumentų, todėl jis negalėjo pradėti išieškojimo veiksmų ir vadovautis LR CPK LI skyriumi. Taip pat pažymėjo, jog negalima areštuoti turtą, kuris dar nėra skolininko gautas. Pabrėžė, jog sumos išieškojimas iš darbo užmokesčio pagal LR CPK 663 str. 1 d. gali būti taikomas tik vykdymo procese, skolininkui pateikus atitinkamus įrodymus, todėl antstolio 2009-09-17 priimtą patvarkymą panaikino.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc (AB) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį ir pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje atmesti; priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismas neteisingai kvalifikavo antstolio veiksmus, kadangi antstolis nesiėmė jokių veiksmų dėl išieškojimo iš skolininkės turto, bet vykdė teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Antstolis turėjo teisę areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas. Vadovaujantis LR CPK 145 str. 1 d. 3 p. areštuojamos ne tik lėšos esančios pas skolininkus, bet ir pas trečiuosius asmenis esančios skolininko lėšos, ką antstolis ir padarė. Pripažinus, jog darbo užmokesčio pagrindu gautos piniginės lėšas nėra turtas, skolininko interesai tokiu atveju būtų labiau ginami nei kreditoriaus.
Antstolis Dainius Šidlauskas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – palikti galioti 2009-09-17 patvarkymą. Nurodė, jog nesutinka su teismo argumentu, jog antstolis, siųsdamas patvarkymą į darbovietę dėl išskaitų iš darbo užmokesčio „negali vadovautis LR CPK LI skyriumi. Pažymi, LR CPK 733 str. reglamentuoja antstolio atliekamą piniginių lėšų, kaip darbo užmokesčio, išskaitų tvarką, todėl vykdant teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto, šis straipsnis taikytinas tiek, kiek tokių antstolio veiksmų nesureguliuoja LR CPK 148 str. 4 d., 675 str., 677 str. Kadangi aprašyto pareiškėjos turto nepakako laikinųjų apsaugos priemonių tikslui pasiekti, o teisinis reglamentavimas nenumato specialios tvarkos, pagal kurią galima daryti išskaitas, antstolis, siekdamas realaus būsimo reikalavimo užtikrinimo, pritaikęs įstatymo analogiją, išsiuntė patvarkymą į darbovietę. Apeliantas pabrėžė, jog siekdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdyti realiai, operatyviai, jis surašė patvarkymą dėl išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimais į suinteresuoto asmens ir antstolio skundą prašo skundus atmesti ir skundžiamą nutartį palikti galioti nepakeistą. Pažymi, jog LR CPK LI skyriaus nuostatos išmitinai reglamentuoja išieškojimo procesą, todėl juo negalėjo būti remtasi vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nesutinka, jog galima taikyti teises analogija, kadangi pritaikius LR CPK 733 str. susidarytų situaciją, jog yra areštuojamas skolininko darbo užmokestis, kuris jam dar nepriskaičiuotas ir neišmokėtas. Nurodo, jog antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Antstolis, pateikdamas pareiškėjos darbovietei patvarkymą dėl piniginių lėšų išieškojimo iš pareiškėjos darbo užmokesčio, viršijo savo įgaliojimus, nes nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti išieškojimo pagrindu. Asmens darbo užmokestis negali būti traktuojamas kaip asmens turtas, esantis pas trečiuosius asmenis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas. Tai reiškia, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų numatytų įgaliojimų. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Dainius Šidlauskas vykdė Vilniaus apygardos teismo 2009-09-03 nutartį civilinėje byloje, kuria kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc (AB) reikalavimo užtikrinimui teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – L. B. nuosavybės teise priklausančio turto areštą 1 127 418,55 Lt sumai. Vykdydamas minėtą teismo nutartį, antstolis 2009-09-17 patvarkymu įpareigojo pareiškėjos darbdavį išskaičiuoti 1 127418,55 Lt sumą iš pareiškėjos darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų mokėjimų ir pervesti šią sumą į antstolio depozitinę sąskaitą, nurodant patvarkymo numerį ir skolininką.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrų ribojimų skolininkui taikymu. Todėl vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis privalo griežtai laikytis LR CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, taip pat neviršyti teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje atsižvelgia į nurodytas nuostatas.
Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo savaime yra turto arešto aktas, t.y. dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 5 d.). Antstolis, vykdantis tokią teismo nutartį, neturi įgalinimų areštuoti turtą bei surašyti turto arešto aktą. Pagal LR CPK 148 str. 4 d. teismas antstoliui paveda tik surasti ir aprašyti turtą. LR CPK 675 str. 3 d. numato, kad vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą LR CPK 677 str. nustatyta tvarka, o turto arešto akto tokiu atveju nesurašo. Be to, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis negali reikalauti areštuotas sumas pervesti į jo depozitinę sąskaitą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo išvados apie tai, kad antstolis neturėjo teisės išskaičiuoti pareiškėjos lėšas ir reikalauti pervesti į jo depizitinę sąskaitą, yra pagrįstos. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas netinkamai išaiškino vykdomojo dokumento teisinę reikšmę, nurodydamas, jog antstoliui nebuvo pateiktas vykdomasis dokumentas. Pažymėtina, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2004). Tačiau ši aplinkybė neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes kiti teismo argumentai yra pagrįsti.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus visus atskirųjų skundų argumentus, kuriais teigiama, kad antstolis turėjo teisę areštuoti pareiškėjo pinigines lėšas. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi teisės priimti patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą, kadangi tokios teisės jam nesuteikia LR CPK. Pagal LR CPK 689 str. 1 d. vykdydamas laikinąją apsaugos priemonę – piniginių lėšų areštą, antstolis turi išsiųsti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą bankams ir kitoms kredito įstaigoms, įpareigodamas juos patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų bei sustabdyti nutartyje nurodytos sumos išmokėjimą (LR CPK 689 str. 1 d.). Kredito įstaiga, gavusi tokį antstolio patvarkymą, sustabdo nurodytos sumos išmokėjimą ir nedelsdama apie tai informuoja antstolį. Jei teismo sprendimu, kurio įvykdymas užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, yra patenkinami ieškovo reikalavimai, tokiu atveju piniginės lėšos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą, jas antstolis perveda išieškotojui. Jei teismo sprendimu ieškinio reikalavimai atmetami, antstolio patvarkymu taikyti minėti apribojimai skolininkui disponuoti piniginėmis lėšomis panaikinami. Remiantis išdėstytu konstatuojama, jog antstolis, neišsprendus bylos iš esmės, neturėjo pagrindo priimti patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo iš pareiškėjos, jos darbdavio reikalauti pervesti skolininkės darbo užmokestį į antstolio depozitinę sąskaitą. Tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo sprendimui, kurio vykdymas buvo užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, antstolis galėjo priimti patvarkymą vykdyti vykdomąjį raštą dėl piniginių lėšų išieškojimo ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą.
Vykdymo procesą reglamentuojančių LR CPK normų bei jų taikymo tvarką nustatančių Sprendimų vykdymo instrukcijos normų analizė įgalina padaryti išvadą, kad jos tiesiogiai nereglamentuoja tvarkos, pagal kurią antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų arešto, turi surasti ir aprašyti kredito įstaigose esančias skolininko pinigines lėšas. Nors LR CPK 675 str. 3 d. ir yra nurodyta, kad antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą LR CPK 677 str. nustatyta tvarka, tačiau pastarojo straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog šios teisės normos nereglamentuoja skolininko piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose ar pas kitus asmenis, aprašymo. Dėl to teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad egzistuoja teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal įstatymo analogiją, tačiau ne kaip antstolis atskirajame skunde nurodytu LR CPK 773 str., o taikant LR CPK 689 str. tiek, kiek reikalinga įvykdyti nutartį areštuoti turtą (LR CPK 3 straipsnio 6 dalis). LR CPK 689 str. reglamentuoja antstolio atliekamą piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areštą, kai antstolis nukreipia išieškojimą į pinigines lėšas, todėl vykdant teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – šis straipsnis tiesiogiai netaikytinas, o taikytinas tiek, kiek tokių antstolio veiksmų nesureguliuoja LR CPK 148 str. 4 d., 675, 677 str. Pagal analogiją taikant LR CPK 689 str. 4 d. tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju antstolis turi išsiųsti patvarkymą aprašyti skolininko pinigines lėšas. Toks antstolio patvarkymas prilyginamas areštuojamo turto aprašui (LR CPK 3 str. 6 dalis, 675 str. 3 d., 689 str. 4 d.). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų arešto – tikslui pasiekti pakanka to, kad būtų realiai uždraustas disponavimas tomis lėšomis. Pervedus pinigines lėšas į kitam asmeniui priklausančią sąskaitą, gali būti didinami lėšų savininko nuostoliai. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariamu atveju antstolio nurodymas pinigines lėšas pervesti į antstolių kontoros depozitinę sąskaitą yra neteisėtas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir ne visiškai teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, tačiau iš esmės teisingai išsprendė bylą. Keisti ar naikinti šios nutarties atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vien dėl formalių pagrindų pagrindų iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinama (LR CPK 328 str.), todėl nagrinėjamoje byloje priimta teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliantų atskirieji skundai atmestini (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.