Kauno apylinkės teismo nutartis

2012-09-26 · Civilinė byla Nr. 2-1746-598/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-26
Bylos Nr.
2-1746-598/2012
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01393-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Pareiškėjas
UAB „Baltkomeda“, UAB „(duomenys neskelbtini)“
Suinteresuotas asmuo
K. S.
Kreditorius
K. S.
Advokatai
Albertas Bandžius
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1746-598/2012Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01393-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 128.11 (S)
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 26 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjo UAB „Baltkomeda“ direktorei O. S. ir atstovui advokatui Albertui Bandžiui, antstoliui A. Š., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui K. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą, suinteresuotiems asmenims antstoliui A. Š., išieškotojui K. S., dėl antstolio A. Š. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. birželio 5 d. antstolio A. Š. kontoroje buvo gautas skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas, kuriame skolininkas nurodė, kad antstolio A. Š. raginimas įvykdyti sprendimą Nr.lA-1470, patvarkymas areštuoti lėšas Nr.lA-1473 bei turto arešto aktas Nr.lA-1474 yra neteisingi ir naikintini. Antstolio 2012-05-23 raginime įvykdyti sprendimą Nr.lA-1470 nurodyta, jog išieškotojas K. S. 2012-05-15 pateikė antstoliui vykdyti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-04-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-20-722 dėl 34917,76 Lt skolos bei po 58,44 Lt už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos sumos išieškojimo K. S. naudai iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Toliau raginime nurodoma, jog skolininkas raginamas per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos apmokėti vykdomajame dokumente nurodytą sumą, 34917,76 Lt ir po 58,44 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2012-05-15 iki sprendimo visiško įvykdymo. Nepaisant nustatyto termino, kuris turėjo baigtis 2012-06-04, antstolio A. Š. 2012-05-23 patvarkymu, iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr.LT2440l0043900030741, esančios AB DNB banke, 2012-05-29 priverstinai buvo nurašyta 11078,75 Lt suma, 2012-05-31 - 4268,57 Lt suma, o 2012-06-01 - dar papildomai 354,30 Lt suma. Tad apribojant skolininkui galimybę pačiam mėginti atsiskaityti su kreditoriumi ir nesulaukęs CPK 659 str. 1 d. bei savo paties 2012-05-23 raginime įvykdyti sprendimą nustatyto 10 dienų termino pabaigos, antstolis pradėjo priverstinį sprendimo vykdymą. Be to antstolis A. Š. nesilaikė CPK 611 str. nustatytos tvarkos informuoti skolininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie vykdymo išlaidų dydį ir suteikti jam terminą šioms išlaidoms apmokėti arba jų dydžiui ginčyti. Antstolis nepildė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytų reikiamų užpildyti vykdymo išlaidų paskaičiavimo formų ir jų nuorašų nesiuntė skolininkui, nors raginime įvykdyti sprendimą nurodė, jog vykdymo išlaidų rūšys ir dydžiai nurodyti pridedamame vykdymo išlaidų apskaičiavime, tad antstolis neinformavo skolininko apie vykdymo išlaidų dydį. Todėl antstolis raginime įvykdyti sprendimą nurodydamas reikalavimą apmokėti 649,00 Lt vykdymo išlaidas nebaigus vykdomosios bylos, nesiuntęs CPK 611 str. numatyto pranešimo ir nesulaukęs atsakymo į jį, o nusirašęs pinigines lėšas nuo skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos, kurios turi būti paskirstytos CPK 753 str. 1 d., 758 str. 1 d. bei Instrukcijos 67 p. pagrindu, pažeidė įstatyme numatytą vykdymo išlaidų reikalavimo procedūrą, todėl reikalavimas dėl 649,00 Lt vykdymo išlaidų apmokėjimo pripažintinas neteisėtu ir naikintinas, o nurašytos lėšos grąžintinos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolio 2012-05-23 patvarkymu areštuoti lėšas Nr.lA-1473 buvo areštuota 34917, 76 Lt skolos ir 649,00 Lt vykdymo išlaidų , iš viso 35566,76 Lt suma, esanti skolininko banko sąskaitose. Taip pat tos pačios dienos turto arešto aktu Nr.lA-1474 antstolis areštavo, uždrausdamas disponuoti turtu skolininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas: 6 automobiliai (Nissan Sunny, v/n (duomenys neskelbtini) Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini); RENAULT Kangoo, v/(duomenys neskelbtini) Chrysler PT Cruiser v/n (duomenys neskelbtini); Toyota Yaris Verso v/n (duomenys neskelbtini)) ir nekilnojamasis turtas - negyvenamoji patalpa - vaistinė su rūsiu (unikalus Nr.l995-7013-3014:0029), esanti (duomenys neskelbtini), bei parduotuvė su rūsiu (unikalus Nr.4695-5000-8015:0001), esanti (duomenys neskelbtini). Šie aktai taip pat neteisėti ir naikintini. Antstolis nenurodė kodėl būtinas skolininko turto areštas ir kokios aplinkybės liudija apie skolininko siekį paslėpti turtą. Surašydamas turto arešto aktą ir aprašydamas areštuojamą turtą antstolis nenurodė jo vertės, nes nenurodžius areštuojamo turto vertės, skolininkui buvo suvaržyta galimybė pasinaudoti skolininko teise ginčyti turto įkainojimą. Skolininkas 2012-05-25 gavęs antstolio siųstus dokumentus tą pačią dieną susisiekė su antstoliu, siekdamas kuo greičiau su juo susitikti ir suderinti vykdymo veiksmus. Susitikimą antstolis paskyrė tik 2012-05-30. Paskyręs susitikimą, jis nepareikalavo iš skolininko jokių dokumentų, tame tarpe apie turtą ir jo vertę. Areštuodamas skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą antstolis net nepasidomėjo jo vidutine rinkos verte, nustatyta VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo būdu. Pagal 2011-11-15 atliktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto bei transporto priemonių įvertinimą, turto vertės nustatymo pažymoje Nr.VZ-213(2011/11) yra nurodyta, kad jog vaistinės, esančios (duomenys neskelbtini), vertė - 230000,00 Lt; o parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), vertė - 28000,00 Lt; automobilio Toyota Yaris Verso, v/n (duomenys neskelbtini) vertė - 7000,00 Lt; automobilio Chrysler PT Cruiser, v/n (duomenys neskelbtini) vertė - 11000,00 Lt, automobilio Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) verte - 2000,00 Lt.; VW Transporter v/n (duomenys neskelbtini) vertė - 4000,00 Lt, automobilio RENAULT Kangoo, v/n (duomenys neskelbtini) vertė - 7000,00 Lt, o automobilio Nissan Sunny, v/n (duomenys neskelbtini) vertė - 500,00 Lt . Todėl areštuodamas ne tik sąskaitą, bet ir skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kurio areštuota vertė sudarė 289500,00 Lt, antstolis areštavo žymiai didesnę, nei išieškotinai sumai bei vykdymo išlaidoms padengti reikalingą sumą, nes tam būtų pakakę areštuoti tik transporto priemones ir negyvenamąją patalpą - parduotuvę su rūsiu, esančią (duomenys neskelbtini). Areštuodamas ir sąskaitą ir turtą, antstolis užkirto skolininkui galimybę raginime įvykdyti sprendimą nustatytais terminais pačiam atsiskaityti su kreditoriumi; nesant pakankamai lėšų sąskaitoje - pasinaudoti kredito įstaigų paslaugomis, o areštavus turtą, tai tapo neįmanoma, ir tokiu būdu paralyžavo skolininko veiklą, jo galimybę atsiskaityti ne tik su kreditoriumi K. S. ir su verslo partneriais bet ir mokėti išskaitas mokesčiams, socialiniam draudimui. Kiekvieną mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalinga 6567,85 Lt suma darbuotojų atlyginimams, 894,15 Lt gyventojų pajamų mokesčiui Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėti bei 327836 Lt SODROS mokesčiams sumokėti. Nurašydamas 2012-05-29, 2012-05-31 ir 2012-06-01 visas skolininko atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr.244010043900030741 buvusias lėšas antstolis nurašė ir lėšas iš kurių skolininkas privalėjo daryti išskaitas mokesčiams ir SODRAI, kurios sudaro 4172,51 Lt. Manome, jog šios lėšos turėtų būti grąžintos skolininkui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Skolininkas prašo panaikinti antstolio A. Š. 2012-05-23 raginime įvykdyti sprendimą Nr.lA-1470 nurodytą reikalavimą dėl 640,00 Lt vykdymo išlaidų apmokėjimo ir šią sumą grąžinti į skolininko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. 244010043900030741, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100; panaikinti antstolio 2012-05-23 patvarkymą areštuoti lėšas Nr. 1A-1473 ir šio patvarkymo pagrindu 2012-05-29, 2012-05-31 bei 2012-06-01 nurašytą 15701,62 Lt sumą, iš kurios 4172,51 Lt ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, grąžinti į skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. 244010043900030741, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100; panaikinti antstolio A. Š. 2012-05-23 turto arešto aktą Nr.LA-1474 ir juo areštuotus daiktus.

Teismo posėdyje skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė papildomai paaiškino, kad raginimą geranoriškai sumokėti skolą iš antstolio jie gavo 2012-05-25. Šiuo metu yra kreiptasi į aukštesnės instancijos teismą dėl priimto sprendimo peržiūrėjimo, nes su priteista suma jie nesutinka. Dar nepasibaigus raginime nustatytam terminui iš skolininkės sąskaitos buvo nurašytos lėšos: 2012-05-29 – 11078,75 Lt, 2012-05-30 – 178,18 Lt, 2012-05-31 – 4268,57 Lt, 2012-06-01 – 354,30 Lt, 2012-06-06 – 1460,90 Lt, iš viso – 18000,00 Lt. Kartu su įmonės vyr. finansininke jie kreipėsi į antstolį, o antstolis paaiškino, kad jis turi tokią teisę nuimti pinigus nesuėjus terminui, o jam suėjus – pervesti išieškotojui. Bandė prašyti, kad leistų atsiskaityti dalimis, bet prašymai buvo atmesti, leido susipažinti tik su vykdomąja byla. Nuo 2012-05-29 iki 2012-06-06 antstolis nurašė visus pinigus iš sąskaitos. Be to dar areštavo visą turtą išskyrus žaliavas. Jie ketino su kreditoriumi atsiskaityti dalimis, jeigu bankas būtų davęs kreditą, tai gal atsiskaitytų iš karto, tačiau kredito jie negavo, nes K. S. yra akcininkas ir piktybiškai vengia atvykti į susirinkimus, o jie negali priimti sprendimo dėl kredito. Jokių kitų dokumentų dėl priverstinio išieškojimo jie nėra gavę. Patikslino reikalavimą ir prašo vietoje nurašytų 15000 Lt, grąžinti į jų sąskaitą 18000 Lt sumą.

Antstolis A. Š. 2012 m. birželio 7 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir perdavė jį nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui. Antstolis savo patvarkyme išdėstė faktines vykdomosios bylos aplinkybes, tačiau skolininko skundas iš esmės nebuvo iš išnagrinėtas, atsikirtimai į skolininko nurodytus pažeidimus nemotyvuoti, todėl siekiant išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes bei antstolio veiksmų (ne-)pagrįstumą ir (ne-)teisėtumą byla yra nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teismo posėdyje antstolis A. Š. paaiškino, kad patvarkymas buvo išsiųstas kartu su raginimu registruotu paštu. Jis galėjo atlikti priverstinius vykdymo veiksmus nesuėjus raginime nustatytam terminui, nes turėjo teisę, juk lėšos galėjo būti paslėptos. Jam išieškotojas žodžiu nurodė, kad lėšos perduodamos kitiems asmenims ir į užsienį, todėl nebuvo pagrindo netikėti pateikta išieškotojo informacija. Šios informacijos jis netikrino ir areštavo sąskaitą banke. Jis taip pat areštavo skolininko nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, bet kadangi skolininkas nesikreipė dėl turto apimties, jis nieko ir nedarė. Priverstinį išieškojimą jis pradėjo tą pačią dieną, kai išrašė skolininkui raginimą geruoju vykdyti prievolę. Vadovavosi CPK 658 str. 2 d. Taip jį veikti paskatino išieškotojo žodinis paaiškinimas, kad skolininkas atsisakė geranoriškai skolą sumokėti. Įrodymų išieškotojas nepateikė. Per nustatytą 10 dienų terminą į jį kreipėsi įmonės direktorė kartu su finansininke dėl galimybės skolą sumokėti dalimis. Kadangi vykdomajame rašte tokia vykdymo tvarka nebuvo nustatyta, jis atsisakė išdėstyti skolą, be to išieškotojas reikalavo vykdyti iš karto. Areštuojant turtą verčių jis nenurodė, nes VĮ „Regitra“ pažymose jos nebuvo nurodytos. Nekilnojamojo turto vertės nenurodė, nes turėjo tik 2001 m. vertinimo duomenis. Dėl verčių nustatymo jis norėjo kreiptis į ekspertus. Jis vadovavosi tuo, kad reikės eksperto išvados visam areštuotam turtui tam, kad žinoti, kokį turtą palikti areštuotą. Jis skolininkui nepasiūlė pateikti turto vertė pagrindžiančius dokumentus ir tokios teisės jis neišaiškino. Vykdymo išlaidos buvo pridėtos prie išieškotinos sumos ir pasiūlytas jas skolininkui geruoju sumokėti. Vykdant turto areštą, skolininkas informuotas nebuvo. Išsiuntus turto arešto aktą, jis turi teisę prašyti įkainuoti turtą arba kviesti ekspertą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo K. S. į teismo posėdį kviečiamas neatvyko gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus suinteresuoto asmens argumentus. Savo atsiliepime K. S. nurodė, kad nesutinka su skolininko skundu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinomos jos prievolės kreditoriui bei tai, kad už kiekvieną darbo dieną nuo sekančios darbo dienos po sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo iš jos K. S. priteista po 58.44 Lt. vykdomasis raštas išduotas Jonavos rajono apylinkės 2011 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-722/2011, kuris įsiteisėjo 2012 m. kovo 28 d., pagrindu. Skolininkė turėjo galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Dar 2012 m. balandžio 24 d. prašymu buvo kreiptasi į skolininkę, prašant teismo sprendimą įvykdyti geruoju, tačiau pareiškėja į tai nereagavo ir iki vykdomojo dokumento pateikimo priverstinai vykdyti dienos (2012 m. gegužės 14 d.) nieko nesumokėjo. Priverstinio vykdymo metu skolininkas taip pat nesikreipė į išieškotoją bei nereiškė jokio noro atsiskaityti. Todėl skolininkas klaidina teismą, teigdamas jog antstolis apriboja galimybę jam pačiam atsiskaityti su kreditoriumi. Vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/00289 buvo pagrindas areštuoti skolininko turtą, nes 2012-03-28 įsiteisėjęs procesinis sprendimas 2012-05-14, kada buvo pateiktas vykdomas dokumentas vykdymui, nebuvo įvykdytas. Tai, kad skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gera valia teismo sprendimu priteistos sumos nesumokėjo, net ir gavusi išieškotojo prašymą sprendimą įvykdyti gera valia nebendradarbiauja su išieškotoju, darytina išvada, kad ji stengiasi išvengti teismo sprendimo įvykdymo ir yra pavojus, kad turtą gali paslėpti. Vadovaujantis civilinio proceso operatyvumo principu visi proceso veiksmai, turi būti atliekami nedelsiant. Laiko, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime buvo nustatytas vykdymo terminas, todėl turėjo būti taikomos CPK 661 straipsnio 1 dalies nuostatos. Be to šio vykdymo proceso metu galiojanti CPK 611 straipsnio redakcija pareigos antstoliui kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo nenumato, todėl skolininkas nepagrįstai remiasi teismų praktika, galiojusia iki įstatymo redakcijos. Ta aplinkybė, jog antstolis vykdymo išlaidas, kurias sudaro išieškotojo antstoliui 2012-05-16 mokėjimo nurodymu Nr. 518032 sumokėtos vykdymo išlaidos (be atlyginimo antstoliui), iš skolininko antstolio patvarkymu pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą nebaigęs vykdomosios bylos neturi esminės reikšmės 2012-05-23 antstolio patvarkymo teisėtumui ir pagrįstumui, nes bet kokiu atveju pagal įstatymą vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis) ir negali būti mažinamos. Antstolio taikomas turto areštas yra ne priverstinė sprendimo vykdymo priemonė, o laikinoji apsaugos priemonė vykdymo procese. Tai, kad antstolis turto arešto aktų surašymo metu nenurodė areštuojamų daiktų vertės, nereiškia, kad jis nesiims priemonių šiems daiktams įvertinti toliau vykdant minėtus vykdomuosius dokumentus, kadangi turto vertės nustatymas yra reikšmingas areštuoto turto realizavimo procese. Ta aplinkybė, kad skolininkė turi mokėti darbuotojams atlyginimus, gyventojų pajamų mokestį bei mokesčius SODRAI ar atsiskaityti su verslo partneriais, nesiaurina išieškotojo teisės į jam priteistas lėšas, todėl, patenkinus skolininkės reikalavimą grąžinti nurašytas lėšas, būtų pažeista vykdomuosius dokumentus pateikusio išieškotojo teisė į nuosavybę. Bendrovės darbuotojai bei valstybės ir VSDFV biudžetai nėra skolininkės kreditoriai vykdymo proceso prasme, pagal jų prašymus nėra pradėti vykdymo veiksmai skolininkės atžvilgiu, skolininkė atsiskaityti su šiais asmenimis yra įpareigota kitų teisės normų, o ne teisės normų, reglamentuojančių vykdymo procesą.

Liudytoja T. D. parodė, kad jis dirba vyr. finansininke UAB „(duomenys neskelbtini)“ . 2012-05-29 ryte ji pamatė, kad visos sąskaitoje esančios lėšos perėjo į antstolio sąskaitą. Paskambinus antstoliui jis paskyrė susitikimą datą 2012-05-31. Nuvyko pas antstolį ji su direktore, prašė palikti nors dalį pinigų, kad galėtų sumokėti mokesčius SODRAI, VMI, muitinei bei atlyginimams. Antstolis atsisakė tai daryti. Dalimis vykdyti sprendimą įmonė būtų pajėgi. Areštuota sąskaita ir turtas pakenkė įmonės prestižui, įmonės veikla užšaldyta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas iš dalies.

Civilinėje ir vykdomojoje byloje esančiais duomenimis yra nustatyta, kad antstolio A. Š. kontoroje 2012 m. gegužės 15 d. buvo pateiktas Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-20-722/2011 dėl 6163,10 Lt išeitinės išmokos, 24486,36 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir po 58,44 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2011-10-03 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 990,00 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojo K. S. naudai (vykdomoji byla Nr. 0110/12/00289). Bendra antstolio paskaičiuota išieškotina suma iki vykdomosios bylos iškėlimo 2012-05-15 – 34917,76 Lt ir po 58,44 už kiekvieną darbo dieną nuo 2012-05-15 iki sprendimo visiško įvykdymo.

Vykdomosios bylos Nr. 0110/12/00289 duomenimis yra nustatyta, kad gavęs vykdomąjį dokumentą, antstolis tą pačią dieną patikrino duomenis apie skolininko turimas sąskaitas bankų įstaigose, o 2012 m. gegužės 17 d. patikrino viešų registrų duomenis apie skolininko turimą nekilnojamąjį turtą bei registruotas transporto priemones. 2012 m. gegužės 23 d. antstolis surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą ir raginimą skolininkui įvykdyti sprendimą. Raginime antstolis nurodė, kad vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 610, 655, 656 ir 659 straipsniais, jis ragina skolininką per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos apmokėti vykdomajame dokumente nurodytą sumą 34917,76 Lt ir po 58,44 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2012-05-15 iki sprendimo visiško įvykdymo bei apmokėti 649,00 Lt vykdymo išlaidas. Antstolis taip pat nurodė, kad neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus vykdymo išlaidų, bus pradėta priverstinė vykdymo procedūra. Tą pačią dieną (2012-05-23) antstolis apskaičiavo vykdymo išlaidas (vykd. b.l. 12), kurių bendra suma – 649,00 Lt, priėmė patvarkymus Nr. 1A-1472 ir Nr.1A-1473 areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias AB Ūkio banko ir AB DNB banko sąskaitose (vykd. b.l. 13,14), bei surašė turto arešto aktą Nr. 1A-1474 (vykd. b.l. 15-18). Turto arešto akte nurodyti skolininkui priklausantys areštuoti daiktai: šešios transporto priemonės ir dvi negyvenamosios patalpos – vaistinė su rūsiu, esanti (duomenys neskelbtini), ir parduotuvė su rūsiu, esanti (duomenys neskelbtini). Areštuotų daiktų vertė ir arešto terminas turto arešto akte nenurodyti . Duomenų apie tai, kad skolininko atstovas dalyvavo surašant turto arešto aktą, nėra. Antstolio kontoros banko sąskaitos išrašų duomenimis nustatyta, kad iš skolininko sąskaitos AB DNB banke buvo nurašytos ir pervestos į antstolio sąskaitą piniginės lėšos: 2012-05-28 – 998,50 Lt; 2012-05-29 – 11078,75 Lt; 2012-05-30 – 178,18 Lt; 2012-05-31 – 4268,57 Lt; 2012-06-01 – 354,30 Lt; 2012-06-06 – 1460,90 Lt. Iš viso laikotarpyje nuo 2012-05-28 iki 2012-06-06 iš skolininko sąskaitos buvo nurašyta 18339,20 Lt.

Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas (nuosprendis) yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Antstolis, atlikdamas procesinius veiksmus, vadovaujasi Civilinio proceso normomis, reguliuojančiomis vykdymo procesą, Antstolių įstatymu, Civiliniu kodeksu ir kitomis teisės normomis. Tačiau atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgaliojimų (CPK 585 str. 4 d.).

Dėl raginimo įvykdyti sprendimą ir piniginių lėšų arešto .

CPK 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Pagal CPK 659 straipsnį, jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. Taigi vykdymo procese galimos dvi situacijos - pirmoji, kai raginimas įvykdyti sprendimą yra privalomas, ir antroji, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vykdomasis raštas Nr. 2-20-722/2011 yra išduotas dėl 6163,10 Lt išeitinės išmokos, 24486,36 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir po 58,44 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2011-10-03 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 990,00 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojo K. S. naudai. Šiuo atveju nei įstatyme, nei teismo vykdomajame dokumente nėra nurodyti sprendimo įvykdymo terminai. Teismas nesutinka su išieškotojo K. S. atsiliepime nurodytais motyvais, kad vykdomajame dokumente yra nurodytas jo įvykdymo terminas, nes šis terminas nėra nustatytas pagrindinės skolos (6163,10 Lt išeitinės išmokos ir 24486,36 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką) išieškojimui, todėl raginimas įvykdyti teismo sprendimą per nustatytą dešimties dienų terminą šiuo atveju privalėjo būti išsiųstas.

Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str. 1 d.). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų.

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 18000 Lt skolos dalies, kuri buvo antstolio išieškota iki antstolio raginime nustatyto dešimties dienų termino pabaigos. Antstolis išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti teismo sprendimą, nustatydamas 10 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos apmokėti nurodytą sumą. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių kada raginimas su kitais antstolio dokumentais buvo įteiktas skolininko administracijos darbuotojui. Skolininkas savo skunde nurodė, kad korespondenciją iš antstolio kontoros jie gavo 2012 m. gegužės 25 d. (b.l. 4), todėl darytina išvada, kad raginime nustatytas terminas pasibaigė 2012 m. birželio 4 d. Šiuo atveju antstoliui nustačius įvykdymo terminą, skolininkui atsirado pagrįstų lūkesčių, kad reikalavimas iki to laiko nebus vykdomas priverstinai, t.y. kad iki nustatyto termino jam yra sudarytos galimybės pačiam rasti būdų atsiskaityti su kreditoriumi. Esant tokiai situacijai, antstolis privalėjo laikytis savo paties nustatyto termino ir negalėjo išieškoti reikalaujamos sumos anksčiau kaip 2012 m. birželio 5 d. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad šiuose antstolio veiksmuose buvo vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų pradėjus išieškojimą iki nustatyto termino pabaigos dalyje dėl 16878,30 Lt skolininko lėšų nurašymo iki 2012-06-01. Pažymėtina, kad 1460,90 Lt lėšų suma buvo nurašyta pasibaigus antstolio nustatytam terminui įvykdyti sprendimą – 2012-06-06.

Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi pasisakyti, ar teisės normos pažeidimas iš esmės nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. skundą, bylos Nr. 3K-3-1201/2003). Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad vykdomasis raštas yra išduotas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, t. y. skolininkui buvo žinomos jo prievolės kreditoriui. Nors skolininko atstovo paaiškinimu jie nesutiko su priimtu teismo sprendimu, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus skolininko apeliacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis įsiteisėjo 2012 m. kovo 28 d. ir per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą (iki birželio 28 d.) skolininkas kasacine tvarka priimto teismo sprendimo neskundė. Todėl skolininkui turėjo būti žinoma, kad 2012-03-28 įsiteisėjus teismo sprendimui, jis privalėjo jį vykdyti. Pažymėtina tai, kad išieškotojas iki vykdymo veiksmų pradžios per savo atstovą kreipėsi į skolininką su prašymu (b.l. 16) įvykdyti teismo sprendimą nustatydamas terminą iki 2012 m. gegužės 1 d. Tik tada, kai skolininkas nereagavo į šį raginimą, išieškotojas kreipėsi į antstolį dėl priverstinio vykdymo veiksmų skolininko atžvilgiu. Skolininkas nurodė, kad per antstolio nustatytą terminą jie negalėjo įvykdyti teismo sprendimo visa apimtimi, nes tokių lėšų jie neturėjo, todėl kreipėsi į antstolį dėl vykdymo veiksmų suderinimo ir galimai išieškojimo dalimis nustatymo. Tačiau šiuo atveju vykdomojoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-20-722/2011 nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, jo išdėstymo ar vykdymo tvarkos pakeitimo, nes tokio pobūdžio klausimų sprendimas yra ne antstolio kompetencijoje, o sprendimą priėmusio teismo (CPK 284 str.). Vertinant situaciją tiek skolininko, tiek išieškotojo teisių apsaugos aspektu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad paties skolininko paaiškinimu jie negalėjo per nustatytą teminą įvykdyti sprendimo, nes neturėjo tiek lėšų, darytina išvada, kad skolininkas neketino įvykdyti antstolio raginimo ir atsiskaityti su išieškotoju per jam raginime nustatytą terminą, todėl teismas sprendžia, kad šis antstolio padarytas teisės normų pažeidimas iš esmės nelėmė skolininko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Be to šio skundo nagrinėjimo metu antstolio raginime nustatytas 10 dienų terminas yra pasibaigęs ir antstoliui nebėra kliūčių taikyti priverstinio pobūdžio priemones skolininko piniginių lėšų atžvilgiu ir vykdyti išieškojimą, todėl grąžinti išieškotas lėšas į skolininko sąskaitą vien dėl to, kad antstolis pažeidė nustatytą dešimties dienų terminą, yra netikslinga, nes tokiu atveju būtų pažeisti teisėti išieškotojo interesai, kurie vykdymo procese yra laikytini prioritetiniais. Išieškotų lėšų grąžinimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams bei proceso operatyvumo siekiui. Esant tokiai situacijai, antstolio veiksmai priimant 2012 m. gegužės 23 d. patvarkymus Nr.1A-1472 ir Nr. 1A-1473 yra pripažinti neteisėtais, tačiau išieškotos lėšos -18339,20 Lt, paliktinos antstolio depozitinėje sąskaitoje.

Skolininko prašymas ne vėliau kaip per tris dienas grąžinti 4172,51 Lt netenkintinas, nes skolininko nurodytos aplinkybės, kad antstolis nurašė lėšas, iš kurių skolininkas privalėjo daryti 4172,51 Lt išskaitas mokesčiams valstybei ir SODRAI nėra pagrįstos įrodymais. Be to išieškojimai iš visų rūšių juridinių asmenų yra vykdomi pagal bendrąsias taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas šių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (CPK 670 str. 1 d.). Šiuo atveju įstatymas nenumato tokių išimčių skolininko juridinio asmens piniginių lėšų, skirtų darbo užmokesčiui ar mokesčiams valstybei ir SODRAI atžvilgiu, kai nėra pareikšti atitinkami kreditorių reikalavimai vykdymo procese ar kitais įstatymų numatytais atvejais. Išimtys, numatytos CPK 663 str., yra taikomos tik fiziniams asmenims.

Dėl 2012 m. gegužės 23 d. turto arešto akto Nr. 1A-1474.

Kaip buvo minėta, 2012 m. gegužės 23 d. antstolis kartu su raginimu įvykdyti sprendimą bei patvarkymais areštuoti lėšas surašė turto arešto aktą Nr. 1A-1474 (vykd. b.l. 15-18). Turto arešto akte nurodyti skolininkui priklausantys areštuoti daiktai: šešios transporto priemonės ir dvi negyvenamosios patalpos – vaistinė su rūsiu, esanti (duomenys neskelbtini), ir parduotuvė su rūsiu, esanti (duomenys neskelbtini). Areštuotų daiktų vertė ir arešto terminas turto arešto akte nenurodyti. Duomenų apie tai, kad skolininko atstovas dalyvavo surašant turto arešto aktą, nėra. Šiuo atveju skolininkas pagrįstai nurodė, kad antstolis, priimdamas patvarkymus areštuoti lėšas ir turtą, nenurodė, kodėl yra būtinas skolininko turto areštas. LR CPK 658 straipsnio 2 dalis nustato, kad tik tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Antstolis teismo posėdyje paaiškino, kad jis vadovavosi išieškotojo žodiniu paaiškinimu, kad skolininko lėšos yra perduodamos kitiems asmenims ir į užsienį, ir kad nebuvo pagrindo netikėti pateikta išieškotojo informacija. Išieškotojo nurodytų aplinkybių antstolis netikrino. Be to išieškotojas, antstolio paaiškinimu, nurodė tik aplinkybes, susijusias su skolininko galimu piniginių lėšų nuslėpimu, tačiau ne skolininko turto (kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų) galimu slėpimu. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindų būtu galima daryti išvadą apie egzistuojantį pavojų, kad skolininkas savo turtą vykdymo proceso metu gali paslėpti.

Teismas sutinka su skolininko nurodytais argumentais, kad antstolis nepagrįstai nenustatė areštuojamo turto vertės. Turto vertės nustatymo būtinumą areštuojant skolininko turtą suponuoja imperatyvi įstatymo norma, uždraudžianti antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d.). Be to CPK 678 straipsnio 1 dalyje nustatant turto arešto akto turinį yra nurodyta, kad turto arešto akte privalomai turi būti nurodyta kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Tik tuo atveju, jeigu antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte turi būti nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 str. 1 d. 5 p.). Šiuo atveju antstolis akte nepagrįstai nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, nes tokiam veiksmui nebuvo jokių prielaidų. Antstolis areštavo šiuo atveju ne specifinės paskirties turtą, o viešuose registruose registruotus daiktus (nekilnojamuosius ir automobilius), kurių vidutinės rinkos vertės nustatymui įprastai nėra objektyvių kliūčių. Antstolio paaiškinimai, kad nekilnojamojo turto vertės jis nenustatė, nes turėjo tik 2001 m. vertinimo duomenis yra vertintini kritiškai, nes antstoliui turi būti žinoma, kad nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės, nustatytos masinio vertinimo būdu, yra skelbiamos VĮ „Registrų centras“ internetiniame tinklalapyje www.registrucentras.lt, o registruotinų transporto priemonių vidutinės rinkos vertės nustatomos pagal tuo metu žiniasklaidos priemonėse ir internete skelbiamas parduodamų atitinkamos markės ir laidos automobilių rinkos kainas. Be to antstolis turėjo galimybę patikslinti areštuotų daiktų rinkos vertes pasinaudodamas savo teise, numatyta CPK 645 str., išreikalauti iš skolininko duomenis apie jo turimą turtą ir jo vertę, tačiau antstolis nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nustatyti išsamūs ir objektyvūs duomenys apie areštuojamą turtą. Skolininko paaiškinimu 2011 m. lapkričio 15 d. buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto bei transporto priemonių įvertinimas, kurio duomenimis antstolio areštuoto turto vertė buvo 289500,00 Lt ir daugiau kaip aštuonis kartus viršijo išieškojimo vykdomojoje byloje mastą. Antstolis turėjo galimybė šiuos duomenis gauti iš skolininko ir atitinkamai patikslinti turto arešto akto duomenis, tačiau jokių veiksmų šiuo atžvilgiu jis nesiėmė. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šioje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tarp išieškotojo ir skolininko būtų kilęs ginčas dėl areštuoto turto vertės, vidutinei turto rinkos vertei nustatyti nebuvo objektyvių kliūčių todėl nebuvo pagrindo ekspertizei skirti, kas sąlygotų ir bereikalingą vykdymo išlaidų padidėjimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis, neturėdamas jokių objektyvių priežasčių per raginime įvykdyti teismo sprendimą nustatytą terminą taikyti skolininko turto arešto, bei nesiėmęs jokių priemonių, kad būtų nustatyta areštuojamo turto vertė, nepagrįstai ir neteisėtai areštavo skolininko visą nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą, kurio vertė viršijo išieškojimo mastą ir tokiu būdu buvo pažeisti skolininko turtiniai interesai bei sutrikdyta juridinio asmens vykdoma veikla. Antstolis, 2012 m. gegužės 23 d. surašydamas turto arešto aktą, pažeidė LR CPK 658 str. 2 d., 675 str. 2 d., 678 str., 679 str., 681 str. 1 d. nustatytus reikalavimus, todėl šie antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais, o turto arešto aktas yra naikintinas.

Dėl raginimo sumokėti vykdymo išlaidas.

Skolininkas nurodo, kad 2012 m,. gegužės 23 d. raginime antstolis nepagrįstai pareikalavo per nustatytą dešimties dienų terminą sumokėti 649,00 Lt vykdymo išlaidų ir prašo panaikinti raginime nurodytą reikalavimą ir šią sumą grąžinti į skolininko sąskaitą.

Šis skolininko reikalavimas tenkintinas iš dalies. Antstolis A. Š. 2012-05-23 surašė skundžiamą raginimą įvykdyti sprendimą, kuris iš esmės atitinka įstatymo nustatytos formos ir turinio reikalavimus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 priedas, LR CPK 656 str.). Įstatymas nenumato draudimo antstoliui siūlyti skolininkui per nustatytą terminą sumokėti vykdymo išlaidas. Raginime nurodytas siūlymas skolininkui sumokėti nurodytą sumą vykdymo išlaidų savaime nereiškia šių išlaidų priverstinio išieškojimo vykdymo. Šiuo atveju skolininkui siūloma geranoriškai per nustatytą terminą sumokėti vykdymo išlaidas, o jeigu skolininkas per nustatytą terminą to nepadaro, vykdymo išlaidos išieškomos LR CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka, priimant atitinkamos formos patvarkymą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 p. taip pat nustatyta, kad jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą ar siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, tada vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai.

Antstolio raginime nurodytas siūlomų sumokėti vykdymo išlaidų dydis – 649,00 Lt. Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 p. nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Susipažinus su vykdomojoje byloje esančiu 2012-05-23 vykdymo išlaidų apskaičiavimu (vykd. b.l. 12), nustatyta, kad antstolis nepagrįstai į siūlomas priteisti vykdymo išlaidas įtraukė išlaidas, susijusias su užklausimais bankams ir kitoms institucijoms nustatant skolininko turtinę padėtį. Taip pat pripažinus, kad antstolis nepagrįstai, nepasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, areštavo skolininko turtą ir pinigines lėšas, laikytinos nepagrįstomis ir išlaidos, susijusios su atitinkamų aktų parengimu. Antstolis, pažeisdamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 40 p. reikalavimus taip pat nepagrįstai indeksavo kitas turėtas faktines (pašto ir pavedimų mokesčio) išlaidas, kurioms indeksavimas yra netaikomas. Šiuo atveju prašomų priteisti vykdymo išlaidų dydis neturėjo viršyti 489,00 Lt.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad siūlydamas skolininkui per raginime nustatytą terminą sumokėti vykdymo išlaidas, antstolis nepažeidė įstatymo ir kitų teisės normų reikalavimų, tačiau nustačius, kad siūlomų sumokėti vykdymo išlaidų dydis viršijo teisės aktuose nustatytą mokėtiną dydį, yra naikintinas antstolio 2012 m. gegužės 23 d. raginime įvykdyti sprendimą Nr.1A-1470 reikalavimas dalyje dėl 160,00 Lt vykdymo išlaidų sumokėjimo.

Išnagrinėjus skundo aplinkybes bei įrodymus, darytina išvada, jog antstolis A. Š., atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/00289, pažeidė CPK VI dalies nuostatas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo priemonių taikymą skolininko turto ir piniginių lėšų atžvilgiu, todėl skolininko skundas yra iš dalies tenkintinas. Skundą patenkinus iš dalies, iš antstolio A. Š. priteistina dalis skolininko turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 3 str. 6 d., 93 str. 2 d.). Šioje byloje skolininko turėtos bylinėjimosi išlaidos – 2250,00 Lt atstovaujančiam advokatui už procesinio dokumento (skundo) parengimą (b.l. 32) ir 900 Lt išlaidų advokatui už atstovavimą teisme (b.l. 34), iš viso 3150,00 Lt. Skolininko pateikta išlaidų 900 Lt suma pagal sąskaitą-faktūrą AB12 Nr.11 (b.l. 33) yra sumokėta kitoje civilinėje byloje, todėl šioje byloje jų priteisimo klausimas nenagrinėtinas. LR CPK 98 str. 2 d. nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtų rekomendacijų (patvirtintų teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu) 8.2 p. nustatytas maksimalus įkainis už procesinio dokumento (ieškinio, skundo) parengimą – 3 MMA, o 8.18 p. nustatytas maksimalus įkainis už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 MMA. Už skundo parengimą skolininkas sumokėjo advokatui 2250,00 Lt (b.l. 32), kas iš esmės atitinka maksimalų įkainį, tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį bei sudėtingumą jos yra mažintinos. Teismų informacinės sistemos LITEKO ir teismo posėdžių protokolo duomenimis nustatyta, kad ieškovo advokatas atstovavo ieškovą teismo posėdyje 5 valandas, todėl ieškovo prašoma priteisti išlaidų advokatui už atstovavimą teismo posėdžiuose suma skundo patenkinimo atveju negali viršyti 638 Lt. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, kad byla nėra didelės apimties, į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintinas tik iš dalies, iš antstolio A. Š. priteistina skolininko naudai 1000 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 510 str., 513 str., teismas

nutaria:

Pareiškėjo (skolininko) UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolio A. Š. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/00289 tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtais antstolio A. Š. veiksmus priimant 2012 m. gegužės 23 d. patvarkymus Nr.1A-1472 ir Nr. 1A-1473 dėl lėšų arešto, o išieškotas iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos lėšas -18339,20 Lt, palikti antstolio depozitinėje sąskaitoje.

Pripažinti neteisėtais antstolio A. Š. veiksmus 2012 m. gegužės 23 d. surašant skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto arešto aktą Nr.1A-14742 ir šį aktą panaikinti.

Panaikinti antstolio A. Š. 2012 m. gegužės 23 d. raginime Nr.1A-1470 reikalavimą dalyje dėl 160,00 Lt vykdymo išlaidų sumokėjimo.

Priteisti iš antstolio A. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skolininkui) 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje skolininko skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Banga Bartkienė