Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 50³ straipsnį, 174 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. 2015 m. rugpjūčio 24 d., apie 07.13 val., būdamas neblaivus, Vaduvos g. 19, Vilniuje, bendro naudojimo teritorijoje įrengtame gėlyne, tyčia apgadino (sulankstė) tvorą, apgadino gėles ant jų lipdamas, išrovė vieną dekoratyvinę tują, septynioms tujoms nuplėšė lapus, tokiais savo veiksmais sužalojo svetimą turtą.

Šiais veiksmais I. G. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnyje.

Be to, I. G. buvo kaltinamas ir tuo, jog jis, būdamas neblaivus, viešai, namo laiptinės koridoriuje, Vaduvos g. 19, Vilniuje, šlapinosi, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje.

I. G. teisme parodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs. Gėlyno tvorą apgadino netyčia, gali būti, kad apgadino atsiremdamas į ją. Tujas skabė, nes norėjo jas suformuoti, suteikti joms formą. Iš viso apskabė maždaug 7-8 tujas. Vieną tują netyčia išrovė, nes per stipriai patraukė, tačiau tuja buvo pasodinta atgal ir toliau auga. I. G. taip pat parodė, kad apsišlapino, nes nespėjo nueiti iki namų, atsirakinti namų durų.

Tyrimo metu I. G. su pažeidimais nesutiko ir parodė, kad laiptinėje nesišlapino, o buvo sumuštas ir praradęs sąmonę. Dėl jo veiksmų tujos nenukentėjo, auga ir toliau. (b. l. 2)

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo faktą įrodo byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai.

Liudytojas M. S. teisme parodė, jog išgirdo, kaip 2015 m. rugpjūčio mėnesį ryte, tikslios dienos nepamena, šūkauja kaimynė. Pamatė, kaip kaimynas I. G. vaikšto, ramsto gėlyno aptvarėlę. M. S. nematė, kaip I. G. vaikščiojo po gėlyną. Jis tik matė, kaip I. G. buvo pasirėmęs ant aptvarėlės ir siūbavo. Minėta aptvarėlė buvo apgadinta, sulankstyta. M. S. nematė, ar I. G. buvo apsišlapinęs.

Liudytoja A. S. teisme parodė, kad galimai 2015 m. rugpjūčio 24 d. išėjo į balkoną ir pamatė I. G., kuris skabė tujų lapus, norėjo jas išrauti. Paskui I. G. per tvorą perlipo į gėlyną, skabė eglę. Žmonės įspėjo I. G., klausė, kodėl jis rauna augalus. Paskui I. G. šalia balkono pakratė tują ir ją išrovė. Bandė išrauti ir antrą tują, bet nepavyko, tuomet perlipo per tvorą ir išlipo iš gėlyno. I. G. lipdamas iš gėlyno sulaužė, sulenkė tvorelę. Liudytoja A. S. taip pat parodė, kad matė, kaip I. G. prie savo buto durų apsišlapino.

Liudytoja J. F. teisme parodė, kad vasarą išėjo į balkoną ir matė, kaip kaimynas I. G., būdamas girtas, rovė tujas, gėles, laužė gėlyno tvorą. Žmonės I. G. šaukė ir liepė apsiraminti. Paskui I. G. nuėjo namo. I. G. gėlyno tvorą laužė rankomis. J. F. nematė, ar įvykio dieną I. G. buvo apsišlapinęs.

Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. 07.18 val. buvo gautas pranešimas, jog kaimynas kieme laužo tvorą, vyksta konfliktas. (b. l. 3)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d., apie 07.20 val., buvo gautas pranešimas, jog Vaduvos g. 19, Vilniuje, vyksta konfliktas tarp kaimynų. Nuvykus į įvykio vietą, A. S. nurodė, kad ryte grįžo girtas kaimynas I. G., kuris lauke prie įėjimo išrovė tują, paskui prišlapino laiptinėje. I. G. buvo visiškai girtas, jokių paaiškinimų duoti nesugebėjo. (b. l. 4)

Iš A. S. pareiškimo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. 05.06 val. su taksi grįžo kaimynas I. G., kuris buvo visiškai girtas ir gulėjo atsirėmęs į sodelio, esančio prie namų, tvorelę. Po kurio laiko I. G. nuėjo į laiptinę, ten prišlapino, kabinėjosi prie namo gyventojų. Paskui išėjo į lauką ir perlipęs sodelio tvorą bandė išrauti eglę, bet nepavyko, nes krito galu ir apgadino tvorelę. I. G. sodelyje mindė gėles, išrovė tują, apgadino septynias tujas. I. G. buvo raminamas kaimynų, bet į tai nekreipė dėmesio. Buvo išlipęs iš sodelio, paskui vėl į jį įlipo apgadindamas sodelio tvorą. (b. l. 5)

Iš vaizdo įrašo 5.20.101.191_01_20150915130329758.mp4 matyti, kaip I. G. akivaizdžiai būdamas neblaivus (koordinacija sutrikusi, sunkiai pastovi ant kojų) yra aptvertame sodelyje, trankosi į sodelio tvorelę, išrauna tują, trypia gėlyną, bando išrauti ir kitus augalus. Po kurio laiko I. G. išlipa iš sodelio, vaikšto prie automobilių stovėjimo aikštelės, vėliau grįžta prie sodelio, pastovi ir nueina į laiptinę. (b. l. 11)

Iš vaizdo įrašo 5.20.101.191_04_2015091508263657.mp4 matyti, kaip I. G. stovi už sodelio tvoros, į ją remiasi rankomis ir taip lanksto tvorą. Būdamas už tvoros apskabo septynias tujas. Vėliau I. G. įlipa į sodelį, vieną tują išrauna, apmindžioja kitas gėles. (b. l. 11)

I. G. 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2015 m. rugpjūčio 24 d., nuo 5.06 val. iki 6.12 val., viešoje vietoje, namo kieme, esančiame Vaduvos g. 19, Vilniuje, pasirodė girtas, apsišlapinęs miegojo ant žemės, įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. (b.l. 9)

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad I. G. 2015 m. rugpjūčio 24 d., apie 07.13 val., būdamas neblaivus, Vaduvos g. 19, Vilniuje, bendro naudojimo teritorijoje įrengtame gėlyne, tyčia apgadino (sulankstė) tvorą, apgadino gėles ant jų lipdamas, išrovė vieną dekoratyvinę tują, septynioms tujoms nuplėšė lapus, t. y., padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnyje.

Pats I. G. pripažino, kad skabė tujas, netyčia apgadino gėlyno tvorą, išrovė vieną tują, tai padarė netyčia, norėdamas ir šią tują apskabyti. Liudytoja A. S. patvirtino, kad I. G. apskabė tujas, išrovė tują, išlipdamas iš gėlyno apgadino tvorą. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir A. S. pareiškime. A. S. parodymus iš esmės patvirtina ir liudytojų M. S. bei J. F. parodymai. Taip pat faktą, kad I. G. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnyje, patvirtina ir vaizdo įrašai, kuriuose akivaizdžiai užfiksuota, kaip I. G. trankosi į sodelio tvorą, lipa per šią tvorą, laikosi rankomis įsikibęs į tvorą, taip tvorą lankstydamas ir deformuodamas, apskabo septynias tujas, įlipa į sodelį ir išrauna tują, trypia kitus augalus. Pažymėtina, jog vaizdo įrašų turinys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad I. G. tyčia išrovė tują, t. y. traukdamas tują jis siekė ją išrauti, o ne nuplėšti jos lapus.

Taigi iš surinktų ir teismo ištirtų įrodymų neginčijamai matyti, kad I. G. savo veiksmais augalams padarė fizinį poveikį, nekyla jokių abejonių, kad dėl pažeidėjo padaryto fizinio poveikio augalai prarado dalį savo estetinių savybių, o tuo pačiu ir vertės. Tas pats pasakytina ir apie I. G. ramstymąsi į tvorą bei lipimą per ją (čia teismas pastebi, jog nei vienas iš paminėtų I. G. veiksmų nebuvo pagrįstas jokiu objektyviu poreikiu). Konstatuotina, jog šiuo atveju yra visiškai nesvarbu, kad augalai turi savybę ataugti, kadangi dėl neteisėtų veiksmų padarymo konkrečiu metu jų vertė sumažėjo. Faktas, kad konkretus turtas gali atsistatyti, jis gali būti sutaisomas ir pan., nereiškia, jog jam padarytas tyčinis fizinis poveikis, dėl kurio konkrečiu metu sumažėja jo vertė, negali ir neturi užtraukti atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnį. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad I. G. lipdamas per tvorą, už jos laikydamasis, mindydamas gėlyną, skabydamas tujas turėjo suprasti, kad daro fizinį poveikį svetimam turtui ir dėl to daro žalą, t. y. jis veikė tyčia. Be to, pažymėtina ir tai, kad kaimynų įspėjimai, drausminas, be jokių abejonių, leido I. G. suprasti, kad jis daro neteisėtus veiksmus, gadina svetimą turtą.

I. G. teigė, jog apgadintas turtas jam nėra svetimas, kadangi jis kartu su kitais asmenimis mokėjo už gėlyno įrengimą, taip pat jis kiekvieną mėnesį moka už gėlyno priežiūrą. Vis tik teismas konstatuoja, jog tokie pažeidėjo argumentai yra nepagrįsti. Aplinkybė, kad I. G. moka už jo paties apgadinto turto priežiūrą, yra prisidėjęs prie gėlyno įrengimo, nešalina jo atsakomybės. Pastebėtina, jog gėlynas yra vertintinas kaip bendras turtas, jis nėra atidalintas, todėl nors jis ir nėra visiškai svetimas turtas pažeidėjui, tačiau jis nėra vertintinas ir kaip jam priklausantis turtas, teismas konstatuoja, jog apgadintas turtas I. G. yra vertintinas kaip svetimas Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnio prasme.

I. G. teigė, jog jis skabė tujas, kadangi norėjo jas suformuoti. Vis tik toks pažeidėjo teiginys yra vertintinas kaip nevykęs bandymas pateisinti savo neteisėtus veiksmus, parodantis nekritišką, cinišką požiūrį į tokius veiksmus bei pažeidėją supančią aplinką.

I. G. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje. Byloje nėra surinkta įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad I. G. viešoje vietoje būtų šlapinęsis. I. G. nurodė, kad jis apsišlapino, kadangi nespėjo nueiti į savo butą, laiptinėje jis neturėjo tikslo prišlapinti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje yra vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip I. G. elgiasi būdamas laiptinėje, tačiau šių vaizdo įrašų turinys neleidžia konstatuoti, jog I. G. būtų prišlapinęs laiptinėje, jų turinys nepaneigia I. G. teiginių, kad jis paprasčiausiai apsišlapino laiptinėje. Minėtus I. G. teiginius iš esmės patvirtina ir A. S. parodymai. Faktas, jog I. G. būdamas neblaivus viešoje vietoje apsišlapino, galėtų būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 straipsnį. Vis tik iš byloje esančių duomenų matyti, jog I. G. 2015 m. rugpjūčio 24 d. jau buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už minėtą pažeidimą. Taigi iš to, kas aptarta aukščiau, matyti, kad I. G. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, įvykio ir sudėties, todėl dėl šioje dalyje byla I. G. yra nutrauktina.

I. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje, nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimą padarė būdamas neblaivus (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pavojingumą ir pobūdį (apgadinto turto rūšinę priklausomybę, kiekį, neteisėtų veiksmų padarymo laiką bei vietą), taip pat į tai, kad nėra I. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka. Įvertinus aptartas aplinkybes, I. G. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnyje, skirtina nuobauda – bauda, numatyta minėto straipsnio sankcijos ribose. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

A. S. savo pareiškime nurodė, kad pageidauja, jog I. G. atlygintų padarytą žalą ir pakeistų apgadintą tvorelę. Lietuvos Respublikos ATPK 37 straipsnis numato, kad teismas gali įpareigoti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį atlyginti padarytą nuostolį. Byloje yra nustatyta, kad pažeidėjo veiksmais buvo padaryta žala svetimam turtui, vis tik byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kokia tiksliai dydžio žala buvo padaryta I. G. neteisėtais veiksmais. Byloje nėra pateikta duomenų, kurių pagrindu šią žalą būtų galima apskaičiuoti. Be papildomo tyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskaičiuoti žalos dydžio nėra įmanoma, todėl teismas negali įpareigoti pažeidėjo atlyginti padarytą turtinį nuostolį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 37 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, gali būti įpareigojamas atlyginti turtinį nuostolį, tik tais atvejais, kai dėl turtinio nuostolio padarymo fakto bei jo dydžio apskaičiavimo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Tose situacijose, kai dėl padaryto turtinio nuostolio ar jo dydžio galima nuspręsti tik atlikus papildomą aplinkybių tyrimą, remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 37 straipsnio 1 dalimi, sprendimas, įpareigojantis atlyginti turtinius nuostolius, negali būti priimamas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK nėra numatytas civilinio ieškinio institutas, proceso dalyviams nėra suteiktos procesinės teisės, susijusios su turtinių reikalavimų nagrinėjimu, nėra numatytos kitos turtinių reikalavimų nagrinėjimui būtinos taisyklės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 50³, 250 straipsnio 1 punktu, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A2.9.-15271-935/2015.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.