Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1949-919/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-09-28
Bylos Nr.
1-1949-919/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44442-16-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Nukentėjusysis
S. M.
Kaltinamasis
R. Z.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1949-919/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44442-16-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.25.4.1.; 2.10.2.3.; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.6.;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajai S. M., jos įstatyminei atstovei N. M., kaltinamojo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Prienuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. kaltinamas tuo, kad jis 2016-04-22 apie 13.45 val. Kaune, V. K. pr. nuo Partizanų g. link Pramonės pr. vairuodamas automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 100, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostoje įėjusį pėsčiąjį, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kurį turėtų praleisti ir kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, važiavo, kliudė ir sužalojo iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį ėjusią mažametę pėsčiąją S. M., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis R. Z. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl neapsižiūrėjimo ir blogų oro sąlygų. Jam bevažiuojant pradėjo stipriai lyti, jis tos perėjos normaliai nematė, kadangi buvo išsitrynusios juostos, nepastebėjo ženklo, mergaitė taip pat buvo tamsiai apsirengusi. Po įvykio jis mergaitei stengėsi padėti, kalbėjo su jos mama, tą pačią dieną nuvyko į klinikas. Prašo baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi mergaitės mama jam atleido, jie susitaikė, pretenzijų neturi.

Nukentėjusiosios S. M. įstatyminė atstovė – mama N. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, kadangi jis joms padėjo, rūpinosi, vežiojo į klinikas. Sutinka, kad byla būtų nutraukta jiems susitaikius.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Z. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- Eismo įvykio vietos planu, fotonuotraukomis, kuriais užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2016-04-22, Kaune, V. K. pr. ties namu Nr. 100 (b.l. 10-15);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2034/16 (02) kurioje nurodyta, kad S. M. patirti sužalojimai, t. y. odos nubrozdinimai kairiame kelyje, dešiniame delne, kairio šeivikaulio lūžis, padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Dėl kairio šeivikaulio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.1.50-51);

- apklausta nukentėjusioji S. M., dalyvaujant motinai N. M., parodė, kad 2016-04-22 apie 13.40 val. ėjo iš (duomenys neskelbtini) mokyklos į namus. Priėjo V. K. pr. netoli „Saulėtekio“, t. y. šiuo metu esančio PC „Iki“ pusėje, ir ketino pereiti važiuojamąją dalį. Apsižvalgė į abi puses. Arti atvažiuojančių automobilių nebuvo. Įžengė vidutinės spartos žingsniu pėsčiųjų perėjoje ir ėjo statmenai į kitą gatvės pusę. Nepriėjus kelio vidurio netikėtai kliudė iš kairės pusės pagal jos ėjimo kryptį važiavęs baltos spalvos lengvasis automobilis. Nuo smūgio buvo parblokšta žemėn. Sąmonės neprarado, tačiau vėliau kas vyko, pamena vangiai. Netrukus atvyko greitosios med. pagalbos automobilis, buvo nuvežta į Kauno klinikas. S. M., jos žodžiais, įžengė į važiuojamąją dalį nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, t. y. tam skirtoje pėstiesiems vietoje. Vairuotojas dėl prastų oro sąlygų, tuo metu lijo, galėjo ją pavėluotai pastebėti, tačiau privalėjo ją praleisti. Mano, kad dėl eismo įvykio kilimo kaltas ją partrenkusio automobilio vairuotojas (b.1. 55-56);

- nukentėjusiosios N. M. (atstovės pagal įstatymą) apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad 2016-04-22 apie 14.30 val. jai telefonu paskambino (duomenys neskelbtini), kur mokosi jos dukra S. M., direktorė ir pranešė, kad Krėvės pr. prie PC „Saulėtekis“ S. partrenkė automobilis ir kad ja į gydymo įstaigą išvežė greitosios med. pagalbos medikai. Netrukus jai paskambino Kauno klinikų Priėmimo skyriaus medikai ir pasakė, kad S. atvežta pas juos, yra tiriama. Ji iškart skubiai nuvyko į Kauno klinikų Priėmimo skyrių, rado S. sąmoningą ir liko su ja iki kitos dienos, kada buvo išleista. Simona jai trumpai papasakojo eismo įvykio aplinkybes, t. y. kad buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje prie PC „Saulėtekis“. Šiuo metu S. pasveikusi, nors kūno kultūros pamokoje dirba pagal palengvintą programą. Pretenzijų eismo įvykį sukėlusiam vairuotojui R. Z. neturi, kadangi su jomis nuolat bendravo, nuoširdžiai atsiprašė, padėjo materialiai (b.1. 62-63);

- R. Z., apklausiant jį įtariamuoju, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, parodė, kad 2016-04-22 apie 13.45 val. vairavo automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, V. K. pr. nuo Partizanų g. link Pramonės pr. Linojo, kelio danga buvo šlapia, važiavo apie 50 km/h greičiu. Nedavažiavus „Saulėtekį“ („Saulėtekis“ buvo dešinėje), kur yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, pavėluotai pamatė įėjusią paauglę pėsčiąją. Staigiai stabdė, tačiau automobilio priekiu partrenkė minėtą mergaitę. Iškart sustojo, išlipo iš automobilio, priėjo prie pėsčiosios, kuri gulėjo ant kelio. Pėsčiosios nejudino, ant jos uždėjo skraistę, kad nesulytų ir nesušaltų. Taip pat kažkas paskambino į bendrosios pagalbos centrą, pranešė, kad jis partrenkė mergaite. Atvykę medikai sužeistą mergaitę išsivežė į gydymo įstaigą. Atvykę policijos pareigūnai matavo reikiamus atstumus, fotografavo įvykio vietą. Vėliau, pareigūnams leidus, vyko į Kelių policijos budėtojų dalį, parašė paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių. Visiškai pripažįsta savo kaltę dėl kilusio eismo įvykio, kadangi artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų laiku sustoti įžengus pėsčiajam, pavėluotai stabdė, sužalojo mergaitę. Nuoširdžiai dėl to gailisi. R. Z. neteistas, jokiame psichikos sveikatos centre neregistruotas ir nesilankęs (b. 1.68-69).

BK 281 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatytas tiek R. Z. padarytas KET 30 punkto pažeidimas, kurio padariniai – nukentėjusiosios nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada, tiek ir priežastinis ryšys tarp R. Z. KET 30 punkto pažeidimo ir kilusių pasekmių. Kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios S. M. įstatyminė atstovė N. M. nurodė, kad susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido, sutiko, kad byla būtų nutraukta, tam prokurorė neprieštaravo.

Kaltinamasis R. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja ir jos įstatymine atstove susitaikė, jos jam atleido, civilinio ieškinio nereiškė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis neteistas (b.l. 70), duomenų apie administracinės teisės pažeidimus nėra, psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 74), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiomis susitaikė, jos pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja ir jos įstatymine atstove, baudžiamąją bylą nutraukiant.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2016-09-23 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-10051, kurioje nurodyta, kad advokatė Ramutė Budrytė teikė antrinę teisinę pagalbą R. Z. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 eurų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto R. Z.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

R. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja S. M. ir jos įstatymine atstove N. M. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1949-919/2016 nutraukti.

Išaiškinti R. Z. jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu R. Z. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš R. Z. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis