Kauno apygardos teismo nutartis

2010-01-11 · Civilinė byla Nr. 2S-139-485/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-11
Bylos Nr.
2S-139-485/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Gintautas Koriaginas
Suinteresuotas asmuo
L. G., G. L., O. K., J. B., J. D., Kauno miesto 14-ojo notarų biuro
Pareiškėjas
I. M.
Kategorijos
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-139-485/2010;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė;
Procesinio sprendimo kategorija 128.19; 122.3; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16236-221/2009 pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. L., O. K., J. B., L. G., J. D., Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarei Vidai Penkauskaitei dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pareiškimu (b. l. 5-6) prašė atnaujinti terminą palikimui, likusiam po jos tėvo A. A. J. mirties, priimti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartimi (b. l. 55-57) atnaujino pareiškėjai terminą palikimui pagal įstatymą priimti, kuris atsirado po A. A. J. mirties 2007-01-04, priteisė iš pareiškėjos valstybei 8,80 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, jog pareiškėja yra A. A. J. dukra, gimusi jo ir G. J. santuokoje. 1969-04-04 A. A. J. išsituokė su G. J., o 1988-08-04 susituokė su V. J.. 1992-05-06 V. J. sudarė su Kauno miesto savivaldybe buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Palikėjas A. A. J. 2007-01-04 mirė. Teismas nustatė, kad pareiškėja nėra atsisakiusi priimti palikimo, o faktiškai pradėti valdyti palikimą ji negalėjo, nes gyvena ir dirba Norvegijoje. Teismas rėmėsi pareiškėjos aiškinimu, kad ji negalėjo kreiptis į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo iš karto po jo mirties, kadangi kitą dieną po tėvo laidotuvių išvyko į Norvegiją, be to laikė, kad kreiptis dėl palikimo priėmimo vos tik tėvui mirus, yra nežmoniška. Teismas konstatavo, kad suinteresuoti asmenys nepaneigė pareiškėjos argumentų, kad pareiškėja su buvusia tėvo A. A. J. sutuoktine tarėsi dėl palikimo priėmimo, tačiau V. J. mirus, į visą jos turtą ėmė pretenduoti jos giminaičiai. Taip pat teismas rėmėsi tuo, kad pareiškėja apie V. J. mirtį sužinojo tik gavusi pareiškimą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir, nepavykus susitarti su suinteresuotaisiais asmenimis, tuoj pat kreipėsi dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja yra vienintelė A. A. J. pirmos eilės įpėdinė, su kuria pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti ir A. A. J. pergyvenusi sutuoktinė V. J., tačiau ji į notarą dėl A. A. J. palikimo priėmimo taip pat nesikreipė. Teismas laikė, kad suinteresuotieji asmenys, nors ir nesutiko su termino atnaujinimu, motyvuodami daugiausia tuo, kad dukra nebendravo su tėvu ir jų seserimi, neturi teisės paveldėti A. A. J. turto.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo L. G. atskiruoju skundu (b. l. 58) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad terminas palikimui priimti pareiškėjai buvo atnaujintas nepagrįstai, nes tam nebuvo pateisinamų priežasčių. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į paaiškinimus, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas V. J. pagal 1989-01-20 orderį kaip kompensacija už valstybinėms reikmėms paimtą jos asmeninę namų valdą, o vykstant privatizacijai, buvo išpirktas jos vienos valstybinėmis išmokomis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių (CK 5. 50 str. 3 d., 5.57 str. 1 d.). Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra pagrindas pareiškėjai I. M. atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos tėvo A. A. J. mirties, priimti. Pažymėtina, kad CK nėra įtvirtintos konkrečios priežastys, kurios laikytinos svarbiomis, todėl teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Vertindamas galimybę atnaujinti praleistą terminą, bylą nagrinėjantis teismas privalo išsiaiškinti, ar terminą įpėdinis praleido dėl savo pasyvumo ir aplaidumo, ar dėl objektyvių priežasčių, taip pat išanalizuoti, kaip toks sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą įtakos kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus. Be to, pažymėtina, kad vertinant pareiškėjo, praleidusio terminą palikimui priimti elgesį, teismas privalo atsižvelgti ar pats pareiškėjas buvo atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas svarbiomis termino praleidimo aplinkybėmis laikė tai, jog pareiškėja gyvena Norvegijoje, sekančią dieną po tėvo laidotuvių vėl ten išvyko, tačiau pareiškėja norėjo priimti tėvo palikimą ir tarėsi apie tai su jo antrąją sutuoktine V. J.. Taip pat svarbia aplinkybe teismas įvardijo tai, kad pareiškėja yra vienintelė A. A. J. įstatyminė įpėdinė, o į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi iš karto sužinojusi apie A. A. J. sutuoktinės V. J. mirtį. Iš byloje pateiktų įrodymų ir pareiškėjos teiginių teismo posėdžiuose matyti, kad 2007-01-04 mirus pareiškėjos tėvui, pareiškėja aiškiai suvokė, jog ši turi pareigą kreiptis dėl palikimo priėmimo, tačiau iš karto po laidotuvių, t.y. 2007-01-07 išvyko atgal į Norvegiją. Pareiškėja aplinkybę, jog ne iš karto kreipėsi dėl palikimo priėmimo grindė tokio elgesio neetiškumu. Kolegija tokius pareiškėjos argumentus laiko nepagrįstais, kadangi, žinodama, kad ypatingai retai lankosi Lietuvoje, pareiškėja privalėjo imtis kuo skubesnių veiksmų įgyvendinant savo teises į palikimą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad toks skubotas išvykimas pareiškėjai buvo būtinas, t. y. kad buvo kokių nors aplinkybių, sąlygojančių pareiškėjos negalėjimą skirti laiko kreiptis į notarą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pagrįstumą vertinantis teismas terminą atnaujinti gali tik pripažinęs, kad svarbios priežastys, kliudžiusios kreiptis dėl palikimo priėmimo, egzistavo ne tik iki įstatyme nustatyto termino pabaigos, bet iki pat kreipimosi dėl termino atnaujinimo dienos. 2009-09-29 vykusiame teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad po laidotuvių dar kartą buvo grįžusi į Lietuvą (2008 m. vasario mėn.), gyveno Ukmergėje, bet ir tada pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų tėvo palikimui priimti. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų ir/ar argumentų, kurie pagrįstų objektyvių kliūčių įgyvendinti savo teises, įskaitant ir teisę kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja, pati negalėdama ilgiau būti Lietuvoje, per visą laikotarpį po pareiškėjos tėvo mirties nesiėmė jokių priemonių įgalioti kitą asmenį kreiptis jos vardu dėl palikimo priėmimo. Kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido išimtinai dėl savo pasyvumo ir nerūpestingumo, kas neleidžia teismui pareiškėjos nurodytų aplinkybių vertinti kaip svarbių termino atnaujinimui. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja savo teisių į palikimą tiek per įstatyme nustatytą terminą, tiek ir ilgą laiką po termino pabaigos neįgyvendino ne dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, bet dėl savo pačios kaltės. Iš bylos duomenų matyti, jog suinteresuoti asmenys yra kreipęsis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad A. A. J. sutuoktinė V. J. po sutuoktinio mirties palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti. Byloje nėra paneigti suinteresuotų asmenų pateikti duomenys, kad ir pati V. J. nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi buvo įsitikinusi, jog ginčo butas priklauso tik jai, paėmus V. J. priklausantį turtą valstybės reikmėms. Taigi nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, jog pareiškėja yra vienintelė A. A. J. įstatyminė įpėdinė, pažymėtina, kad dėl savo kaltės terminą praleidusios pareiškėjos pateiktas prašymas neigiamai įtakotų į palikimą pretenduojančių V. J. paveldėtojų teises, kurie galėjo pagrįstai tikėtis, jog, V. J. neturėjus vaikų, jie pretenduoja į palikimą sudarantį turtą, net ir neatsižvelgiant į tai, jog savo teisės CK 5.66 str. nustatyta tvarka kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo V. J. nėra įgyvendinusi.

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į paaiškinimus, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas V. J. pagal 1989-01-20 orderį kaip kompensacija už valstybinėms reikmėms paimtą jos asmeninę namų valdą, o vykstant privatizacijai, buvo išpirktas jos vienos valstybinėmis išmokomis. Kolegija pažymi, kad šis suinteresuoto asmens iškeltas klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, galintis įtakoti klausimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pagrįstumą, todėl kolegija dėl šio argumento nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis laikytina nepagrįsta, todėl naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos I. M. pareiškimo dėl termino palikimui pagal įstatymą priimti atnaujinimo po pareiškėjos tėvo A. A. J. mirties 2007-01-04, netenkinti (CPK 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjos I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl termino palikimui pagal įstatymą priimti atnaujinimo po pareiškėjos tėvo A. A. J. mirties 2007-01-04, netenkinti.

Kolegijos pirmininkė Algirdas RemeikaKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėGintautas Koriaginas