- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- ATP-190-493/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarimo R. Š. administracinių teisės pažeidimų byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarimu R. Š. pripažintas padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 23 Eur bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje – 30 Eur bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, R. Š. paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. R. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2014-11-24, 17 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus eismo saugumui, važiuodamas į stovėjimo vietą nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė greta stovėjusį Mercedes automobilį. Po eismo įvykio, kai padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, nedelsdamas nesustojo, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiam asmeniui. Eismo įvykio metu žmonės nesužaloti, apgadinti du automobiliai. Tokiais veiksmais R. Š. pažeidė KET 9, 126, 219.1, 222, 224 punktų reikalavimus.
R. Š. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, neskirti ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde apeliantas nurodo, kad eismo įvykio aplinkybių neneigė. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ne iš karto, bet laukė pasirodant kito automobilio savininko. Apeliantas teigia, kad apsisprendimą pasitraukti iš įvykio vietos nulėmė tai, kad jo automobilis nebuvo apgadintas, o kito automobilio nubrozdinimai nesiderino su eismo situacija. Paties kontakto su kitu automobiliu nepajuto, iš automobilio išlipo todėl, kad įsijungė kitos transporto priemonės signalizacija. Objektyviai vertinant, matyti, kad eismo įvykio metu sukelta žala tikrai yra nedidelė, pareigos atlyginti žalą nekilo. Teismas, skirdamas nuobaudą ir atimdamas teisę vairuoti transporto priemonę vienerių metų laikotarpiui, tikrai pagrįstai vertino susidariusią situaciją, tačiau vis tiek nesiryžo neskirti specialiosios teisės atėmimo. Tačiau, apelianto manymu, eismo įvykio aplinkybės leidžia spręsti klausimą apie galimybę neskirti šios teisės atėmimo. Apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemonę yra būtinybė, leidžianti užtikrinti savo gyvybinius poreikius. Ši teisė yra reikalinga vykdant darbines funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantas nurodo, jog dirba teniso treneriu, vadovauja (duomenys neskelbtini), nuomoja teniso aikštes (duomenys neskelbtini). Ten kiekvieną dieną vyksta vaikų ir suaugusių treniruotės, todėl visur turi suspėti laiku. Be to, apeliantas padeda savo motinai rūpintis neįgalia giminaite, turinčia judėjimo problemų.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti pažeidėją, bet ir vykdyti teisės pažeidimų prevenciją. Pats teisės pažeidimas tikrai nesukėlė tų padarinių, kuriuos turėjo mintyje įstatymų leidėjas, konstruodamas teisės normą, įtvirtintą ATPK 130 straipsnyje. Pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, apeliantas teigia nuoširdžiai klydęs vertindamas susidariusią eismo situaciją.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas atsiliepime į R. Š. apeliacinį skundą nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
R. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra ir apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, tad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos pažeidėjui gali būti taikomos nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).
Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje skiriant administracinę nuobaudą už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo įvertintos aplinkybės, apibūdinančios padaryto pažeidimo pobūdį bei padarinius, pažeidėjo asmenybę, ir padaryta pagrįsta išvada, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams – būtų per griežta ir neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui. Taigi apylinkės teismas pagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė R. Š. nuobaudą, švelnesnę nei numatytoji straipsnio sankcijoje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams. Tačiau nėra pagrindo dar labiau švelninti šią nuobaudą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.
Nors R. Š. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidimo padarymo metu jis neturėjo galiojančių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus, paskirta nuobauda sukels jam neigiamas pasekmes, tačiau pats padaryto pažeidimo pobūdis ir R. Š. elgesys po padaryto pažeidimo nesudaro pagrindo išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus R. Š. dar švelnesnę, nei skundžiamu nutarimu paskirta, nuobaudą. Nors apeliantas teigia, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino neteisingai vertindamas įvykio aplinkybes, tačiau byloje yra nustatyta, kad kitas automobilis buvo apgadintas pakankamai akivaizdžiai, buvo įsijungusi jo signalizacija, o R. Š. įvykio metu nebuvo apsidraudęs vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Nors suprato galimai apgadinęs kitą automobilį, R. Š. policijai nepranešė, nukentėjusio asmens įvykio vietoje nelaukė ir nesistengė jo surasti.
Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes ir R. Š. paskyrė teisingą nuobaudą. Paskirtoji nuobauda – administracinė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, laikytina proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles bei kad nedarytų naujų teisės pažeidimų. R. Š. nurodytos aplinkybės, jog paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, sukels jam neigiamas pasekmes, nesudaro pagrindo neskirti jam šios nuobaudos, kadangi kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų ir negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija skiriama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.