- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-14
- Bylos Nr.
- N-444-210-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutarimo K. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė K. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 8 d., apie 15.10 val., Rietave, Plungės gatvėje, ties namu Nr. 1, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, paspaudė akseleratoriaus pedalą, siekdamas prasukti automobilio galinius ratus, jam važiuojant toliau, automobilio galinė dalis judėjo į šalis po važiuojamąją dalį. Tokiais savo veiksmais K. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimu pripažino K. D. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir skyrė nuobaudą – 1000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių. Institucija nustatė K. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Nurodė, jog K. D. 2009 m. rugsėjo 8 d., 15.10 val., Rietave, Plungės gatvėje, ties namu Nr. 1, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, spaudimas akseleratoriaus pedalą, leido prasukti automobilio galiniams ratams ir važiuojant, automobilio galinė dalis mėtėsi į šonus po važiuojamąją dalį, taip dėl chuliganiškų paskatų kėlė pavojų eismo saugumui, tuo pažeisdamas KET 4, 5, 9 punktų reikalavimus.
II.
K. D. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutarimu K. D. skundą patenkino, Institucijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą K. D. atžvilgiu nutraukė. Konstatavo, jog asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį – chuliganišką vairavimą, gali būti patrauktas tik tada, kai: 1) nustatytos chuliganiškos paskatos; 2) keletas KET pažeidimų; 3) vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Pažymėjo, jog iš liudytojo nubraižytos schemos matyti, kad šalia parduotuvės „Iki“ esančioje Žemaitės gatvėje buvo vykdomi remonto darbai, todėl nepaneigtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad ant asfalto buvo pribarstyta smėlio ir žvyro. Teismo nuomone, minėta aplinkybė galėjo lemti K. D. vairuojamo automobilio ratų prasisukimą ir cypimą. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš automobilio stovėjimo aikštelės išvažiavo atbuline eiga ir važiavo tiesiai, todėl akivaizdu, kad jo vairuojamo automobilio greitis nebuvo didelis. Pažymėjo, kad Institucijos pateiktoje administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijoje nurodyti KET 4, 5 ir 9 punktai nustato bendrąsias eismo dalyvių pareigas, todėl iš suformuluoto kaltinimo neaišku, kokius kelis KET pažeidimus padarė K. D.. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, nusprendė, kad K. D. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, sudėties, kadangi nėra chuliganiškų paskatų, nenustatytas keleto KET pažeidimų padarymas, be to, nekilo jokio pavojaus eismo saugumui, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir kitų asmenų saugumui, t. y. nėra nei vieno skundžiamo straipsnio dalies sudėties elementų. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, jog ginčijamu nutarimu K. D. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.
III.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, jog K. D. automobilį vairavo, turėdamas nedidelį vairavimo stažą, vairavo agresyviai, t. y. spausdamas akseleratoriaus pedalą ir leisdamas prasisukti automobilio galiniams ratas, tokie vairuotojo veiksmai leido automobiliui pavojingai manevruoti važiuojamąją dalimi ir kėlė grėsmę tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad policijos pareigūnai nuo pažeidimo padarymo vietos stovėjo 50 m atstumu ir pažeidimą stebėjo tiesiogiai, o transporto priemonę sustabdė už 500 m nuo pažeidimo vietos, kas įrodo, jog K. D. automobilį vairavo agresyviai, staigiai didindamas greitį ir leisdamas pavojingai manevruoti važiuojamąja dalimi. Pabrėžia, jog pažeidimas buvo padarytas netoli mokyklos, 500 m atkarpoje yra trys pėsčiųjų perėjos, kuriose bet kuriuo metu galėjo pasirodyti moksleiviai ar kiti eismo dalyviai. Nurodo, jog siekiant užtikrinti kitų eismo dalyvių, nepažeidinėjančių KET, saugumą, ir pasiekti ATPK numatytus teisės pažeidimų prevencijos tikslus, piniginė bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra būtina ir neišvengiama priemonė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į paminėtas normas patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Pažymėtina, jog pažeidimo, už kurį K. D. patrauktas atsakomybėn, konstatavimui yra būtina nustatyti valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę. Kaltės forma turi būti tik tyčia. Be to, turi būti nustatytos ir chuliganiškos paskatos. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad negalima daryti besąlygiškos išvados, kad K. D. elgesys kelyje buvo chuliganiškas. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, paspaudė akseleratoriaus pedalą, siekdamas prasukti automobilio galinius ratus, o jam važiuojant toliau, automobilio galinė dalis judėjo į šalis po važiuojamąją dalį, neįrodyta, kad jis tai darė iš chuliganiškų paskatų, t. y. siekdamas atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir keldamas jiems realų pavojų, demonstruodamas nepagarbą visuomenei (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis byloje Nr. N444-1527/2010).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog bylos medžiaga nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginio, kad ant asfalto buvo pribarstyta smėlio ir žvyro, kas galėjo lemti K. D. vairuojamo automobilio ratų prasisukimą ir cypimą.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog policijos pareigūnai nuo pažeidimo padarymo vietos stovėjo 50 m atstumu ir pažeidimą stebėjo tiesiogiai, o transporto priemonę sustabdė už 500 m nuo pažeidimo vietos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamas įrodymas, jog K. D. transporto priemonę vairavo agresyviai, dėl chuliganiškų paskatų, be to, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nebuvo užfiksuotos minėtos aplinkybės. Apeliacinio skundo argumentai, jog pažeidimas buvo padarytas netoli mokyklos, 500 m atkarpoje yra trys pėsčiųjų perėjos, kuriose bet kuriuo metu galėjo pasirodyti moksleiviai ar kiti eismo dalyviai, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų, ką yra būtina įrodyti, norint K. D. veiką kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.
Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių K. D. kaltę ir chuliganiškas paskatas bei nepašalinus visų abejonių dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo, administracinės bylos teisena dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo jo atžvilgiu, buvo pagrįstai nutraukta.
Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.