Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1376-673/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
1-1376-673/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61757-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
A. B.
Kaltinamasis
A. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1376-673/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61757-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.5.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1. (S)
Kauno apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorui Sigitui Kanaporiui,nukentėjusiajai A. B.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

A. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vamzdyno montuotojas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos: BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimu sugyventinei 2017-11-24), pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimu sugyventinei 2017-11-25) ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (sugyventinės sveikatos nežymiu sutrikdymu 2017-11-26, fizinio skausmo jai sukėlimu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-11-24 apie 19 val., A. N., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, Kėdainių m., kieme, tyčia rankomis sugriebė savo sugyventinei - A. B. už plaukų ir galvos bei ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji parkrito ant šaligatvio plytelių, po to, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, po 15 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), balkone, tyčia rankomis sugriebė A. B. už plaukų ir juos tempė, prispaudė jos galvą prie sienos, taip smurtaudamas sukėlė A. B. fizinį skausmą.

Be to, 2017-11-25 apie 23 val., A. N., aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) parko, tyčia rankomis sugriebė savo sugyventinei - A. B. už plaukų ir galvos bei ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji parkrito ant žemės, taip smurtaudamas sukėlė A. B. fizinį skausmą.

Be to, 2017-11-26 apie 03.00 val., A. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu du kartus sudavė savo sugyventinei A. B. į veidą, dėl ko pastaroji parkrito ant grindų, o gulinčiai kumščiu dar du kartus sudavė į galvą, du kartus į dešinę ranką, vieną kartą į kairę ranką, taip smurtaudamas sukėlė A. B. fizinį skausmą bei padarė nukentėjusiajai kraujosruvas kaktos dešinėje bei dešinio smilkinio srityje, akių vokuose bei nosies pamato srityje, kraujosruvą dešinio akies obuolio junginėje, kraujosruvą pasmakrės dešinėje, kraujosruvą kairio žando srityje, kraujosruvą dešinio peties srityje, kraujosruvą dešiniame žaste, kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kraujosruvą kairėje plaštakoje, tai yra A. B. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. N. pagal visus tris epizodus kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2017-11-24 apie 19 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, Kėdainių m., kieme, rankomis sugriebė savo sugyventinei, su kuria gyvena apie metus laiko, A. B. už plaukų ir galvos bei ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji parkrito ant šaligatvio plytelių. Po 15-30 min., namų (duomenys neskelbtini), balkone, rankomis sugriebė A. B. už plaukų ir juos tempė, buvo prispaudęs jos galvą prie sienos, suvokia, kad sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Pripažino, kad 2017-11-25 apie 23 val., aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) parko, jis rankomis sugriebė savo sugyventinei - A. B. už plaukų ir galvos bei ją pastūmė, dėl ko ji parkrito ant žemės, suvokia, kad sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. 2017-11-26 apie 03.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kumščiu du kartus sudavė savo sugyventinei A. B. į veidą, dėl ko pastaroji parkrito ant grindų, o gulinčiai kumščiu dar sudavė į galvą ir rankas, suduotų smūgių, nurodytu kaltinime, neginčija, suvokia, kad sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, padarė kraujosruvas. Mušdamas pirmą kartą negalvojo mušti ir kitus kartus. Fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją panaudojo iš pavydo, negali atsakyti, ar buvo pagrindas jam pavydėti. Nukentėjusiosios atsiprašė, jie susitaikė ir vėl gyvena kartu. Gailisi. Mano, kad daugiau taip nebepasielgs.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji A. B., parodė, kad gyvena su A. N. kaip sugyventiniai, veda bendrą ūkį, vaikų neturi. Ji nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017-11-24 būnant namuose su savo drauge E. K., sugyventinis buvo kartu. Jie abu buvo blaivūs. Apie 19.00 val. tarp jos ir A. kilo žodinis konfliktas, kurį sukėlė A. dėl to, kad ji norėjo išeiti į lauką, o jis neteisingai suprato, kad ji neva eis kažkur kažką švęsti. Jis išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji su drauge išėjo į lauką, nes norėjo eiti iki parduotuvės. A. N. išėjo paskui ir įsėdo į savo automobilį. Ji priėjo prie automobilio lango ir pabeldė. Jam kažką pasakė, bet nieko įžeidžiančio. Tada A. N., išlipęs iš automobilio, ją rankomis sugriebė už plaukų ir galvos bei pastūmė. Ji parkrito ant šaligatvio plytelių. Nukrito ant nugaros. Jai skaudėjo, juto fizinį skausmą tiek dėl parkritimo, tiek dėl stūmimo. Ji atsistojo ir su drauge grįžo namo. Bute ji su drauge E. išėjo į balkoną parūkyti. Į balkoną atėjo A. N., kuris buvo piktas ir vėl sukėlė konfliktą, kurio metu jis rankomis sugriebęs jai už plaukų juos tempė, prirėmė jos galvą prie sienos ir spaudė. Jai skaudėjo, juto fizinį skausmą, jis rėkė ir vadino ją necenzūriniais žodžiais. E. bandė juos skirti. Ji jautėsi pažeminta, nes viską matė jos draugė. A. anksčiau taip niekada nėra elgęsis. Po šio konflikto A. pradėjo jos atsiprašinėti už savo tokį elgesį, gailėjosi, sakė, kad daugiau taip nesielgs. Ji jam atleido, abu susitaikė. 2017-11-25 vakare, ji susitiko su E. ir dar dviem pažįstamais. Jie sėdėjo automobilyje prie prekybos centro. Prie jų automobilio privažiavo A., kuris pamatęs ją, liepė jai išlipti. Ji bijojo ir nelipo. Tada jis atidarė automobilio dureles, paėmė jos rankinę ir kažkur išvažiavo. Vėliau jai paskambinęs A. pasakė, kad jos rankinukas namuose. Bute rankinuko nerado, todėl paskambino A. N., kuris pasakė jai atvažiuoti prie parko. Ji su savo draugais atvažiavo. Atvažiavo ir A., kuris išlipo ir priėjo prie jos, norėjo pasikalbėti. Tai buvo apie 23.00 val., jis rankoje laikė jos piniginę. Ji atsakė, kad su juo nekalbės. A. supyko ir metė jos piniginę ant žolės. Ji ėmė rėkti ant jo, kad jis taip padarė. Tada A. vėl rankomis griebė jai už plaukų, už galvos ir pastūmė ją. Ji parkrito, jautė fizinį skausmą. A. N. išvažiavo. Tada ji nusprendė kreiptis į policiją dėl tokio jo elgesio. Grįžusi į savo namus, pastebėjo, kad išnešta patalynė. Nusprendė nueiti iki A. N.motinos ir pasiskolinti pagalvę. Ji nežinojo, kad A. irgi buvo pas savo motiną. A. N. motinos bute pastarasis vėl sukėlė konfliktą, kurio metu kumščiu trenkė jai du kartus į veidą. Nuo suduotų smūgių ji parkrito, o gulinčiai A. N. dar du kartus kumščiu sudavė į galvą. Ji gynėsi, įdrėskė A. veidą. A. N. motina sūnų atitraukė. Ji vėl iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 39-47).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. B. nustatyta tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos kaktos dešinėje bei dešinio smilkinio srityje, akių vokuose bei nosies pamato srityje, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruva pasmakrės dešinėje, kraujosruva kairio žando srityje, kraujosruva dešinio peties srityje, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruva dešinėje plaštakoje, kraujosruva kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti septynių (ar daugiau) trauminių poveikių: vienas į galvos dešinę pusę, padarant kraujosruvą kaktos dešinėje, pereinančią į dešinio smilkinio sritį; vienas į veido dešinę pusę, padarant kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą nosies pamato srityje, kraujosruvą kairės akies vokuose; vienas į veido apatinę dalį, padarant kraujosruvą pasmakrėje dešinėje, kraujosruvą kairio žando srityje; vienas į dešinio peties sritį; vienas į dešinio žasto sritį; vienas į dešinę plaštaką, padarant kraujosruvas; vienas į kairę plaštaką. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 51-52).

Liudytoja E. K. parodė, kad 2017-11-24 apie 19 val., ji buvo pas draugę A. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Matė, kaip tarp A. ir jos sugyventinio A. N.kilo žodinis konfliktas. Ji su A. išėjo į lauką. Paskui jas atbėgo A. Pamatė, kad A. guli ant žemės, tačiau kaip ji parkrito nepastebėjo. Po to jos grįžo į A. butą. Atėjo ir A. Jos buvo balkone. Pastarasis prirėmė A. prie sienos, tempė už plaukų. Ji bandė A. nuo A. atitraukti. 2017-11-25 vakare, ji buvo su A., kai pastaroji susitarė susitikti su A. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ant keliuko prie „(duomenys neskelbtini)“ dėl daiktų grąžinimo. Joms atvykus į nurodytą vietą, atvyko ir A., kuris pradėjo konfliktuoti su A.. Pastarasis nustūmė A. nuo savęs ir sugriebęs jai už plaukų pargriovė A. ant asfalto. Matė, kaip A. krisdama trenkėsi pakaušiu į asfaltą, ji verkė, skundėsi, kad skauda galvą, kad galva sukasi. A. išvažiavo. Po šio įvykio atvyko policija (1 t., b. l. 87-89).

Liudytoja O. N. parodė, kad apie įvykius 2017-11-24 ir 2017-11-25 nieko nežino, niekas jai nepasakojo. 2017-11-26 apie 01.00 val., jai miegant savo namuose, pas ją atėjo neblaivus sūnus A., kuris nuėjo miegoti. Apie 03.00 val. atėjo blaivi sūnaus sugyventinė A. B., ji norėjo pasiskolinti pagalvę. A. nuėjo į A. kambarį, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. sudavė A. į veidą delnu mažiausiai tris kartus, o ji su nagais apdraskė sūnui veidą mažiausiai du kartus. Po to ji pati sūnų rankomis išstūmė iš buto, kad jie daugiau nebesimuštų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė jos sūnų. Ji vėliau sužinojo, kad jos sūnus iš A. buto buvo išvežęs čiužinį, antklodę, dvi pagalves (1 t., b. l. 93-94).

Iš 2017-11-26 policijos pareigūno (-ų) tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gauta informacija, jog 2017-11-24 apie 19 val., namuose (duomenys neskelbtini), balkone A. N., gim. (duomenys neskelbtini), sugriebė už plaukų savo sugyventinei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei trenkė ją į žemę, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Taip pat 2017-11-25 apie 23 val., aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui dėl pasisavintų daiktų, rūbų, A. N. sugriebė savo sugyventinei A. B. už plaukų ir kaklo bei metė ant asfalto, dėl ko ji susitrenkė galvą ir juto stiprų fizinį skausmą. Ant A. B. kūno jokių vizualiai matomų sužalojimų nebuvo matyti, išskyrus nusibrozdintą dešinės rankos mažąjį pirštą, į medikus nukentėjusioji nesikreipė (1 t., b. l. 12-13).

2017-11-26 policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2017-11-26 03.14 val., buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė nukentėjusioji, kuri buvo rasta sumušta ir paaiškino, kad jos draugas A. N. jai sudavė tris ar daugiau smūgių į galvos sritį. Ant veido matėsi sumušimo žymės (1 t., b. l. 28-30).

2017-11-25 23.57 val., A. B. asmens blaivumo testo rezultatas - 0,00 promilės (1 t., b. l. 35-37).

2017-11-26 03.48 val., A. N. asmens blaivumo testo rezultatas - 1,29 promilės (1 t., b. l. 126-128).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais aukščiau aptartais rašytiniais įrodymais ir duomenimis, nustatyta, kad: 2017-11-24 apie 19 val., A. N., (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia rankomis sugriebė savo sugyventinei - A. B. už plaukų ir galvos bei ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji parkrito ant šaligatvio plytelių, po to, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, po 15 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), balkone, tyčia rankomis sugriebė A. B. už plaukų ir juos tempė, prispaudė jos galvą prie sienos, taip smurtaudamas sukėlė A. B. fizinį skausmą. Be to, 2017-11-25 apie 23 val., A. N., aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) parko, tyčia rankomis sugriebė savo sugyventinei - A. B. už plaukų ir galvos bei ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji parkrito ant žemės, taip smurtaudamas sukėlė A. B. fizinį skausmą. Be to, 2017-11-26 apie 03.00 val., A. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu du kartus sudavė savo sugyventinei A. B. į veidą, dėl ko pastaroji parkrito ant grindų, o gulinčiai kumščiu dar du kartus sudavė į galvą, du kartus į dešinę ranką, vieną kartą į kairę ranką, taip smurtaudamas sukėlė A. B. fizinį skausmą bei padarė nukentėjusiajai kraujosruvas kaktos dešinėje bei dešinio smilkinio srityje, akių vokuose bei nosies pamato srityje, kraujosruvą dešinio akies obuolio junginėje, kraujosruvą pasmakrės dešinėje, kraujosruvą kairio žando srityje, kraujosruvą dešinio peties srityje, kraujosruvą dešiniame žaste, kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kraujosruvą kairėje plaštakoje, tai yra A. B. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykių metu buvo sugyventiniai, jie laikytini šeimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku per tris kartus tyčia sumušė savo sugyventinę ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku atliko visus trijuose kaltinimuose nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu.

Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios parodymai, kuriais ji patvirtino, jog kaltinamasis tris kartus smurtavo jos atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę patvirtina ištirti įrodymai: teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajai dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas; liudytojos E. K. parodymai, jog ji matė, kaip 2017-11-24 ir 2017-11-25 prieš A. B. smurtavo sugyventinis A. N.; liudytojos O. N. parodymais, kad 2017-11-26 apie 03.00 val. ji matė, kaip jos neblaivus sūnus A. smurtavo savo sugyventinės A. B. atžvilgiu; policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos smurto artimoje aplinkoje aplinkybės atsitinka byloje surinktų įrodymų visumai.

Vis trys nusikaltimai baigti, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visus nusikaltimus, padarytus skirtingu laiku ir esant skirtingai tyčiai, sieja realioji nusikalstamų veikų sutaptis. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, smurtaudamas būdamas įpykęs, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos: BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei 2017-11-24), BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei 2017-11-25) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (sugyventinės sveikatos nežymus sutrikdymas 2017-11-26, fizinio skausmo jai sukėlimas).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamasis, teismo manymu, gailėjosi nuoširdžiai. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką 2017-11-26 kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti trys tyčiniai, baigti, nesunkūs nusikaltimai; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, sąlygoto ir alkoholio vartojimo, smurtauta prieš fiziškai silpnesnį žmogų - moterį; į kaltininko asmenybę (2 t., b. l. 32-51) – neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus, dirba, sveikas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už tris padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 str.), pirmą kartą teisiamam kaltinamajam skiriant vieną įpareigojimą (BK 48 str. 6 d. 3 p.), bausmes, neviršijant maksimalaus bausmės dydžio, subendrinant visiško sudėjimo būdu (BK 48 str. 2 d., 63 str. 3 d.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.).

Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas tai asmuo, turintis psichologinę problemą. Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimose arba patys buvo smurto aukos. Kadangi smurtautojas dažniausiai smurtauja prieš už jį silpnesnius asmenis, jis jaučia gėdą, jaučiasi nepilnavertis, tačiau nežino išeities, o bandydamas save kaip nors pateisinti, jis ir toliau elgiasi neteisėtai. Kadangi smurtautojų savivertė yra žema, dažnai jiems labai svarbus kitų žmonių įvertinimas, pripažinimas, geras įvaizdis, todėl artimoje aplinkoje smurtaujantys žmonės visuomenėje nori pasirodyti nepriekaištingais. Taip pat smurtautojas dažniausiai save pateikia kaip auką, todėl manipuliuodamas, siekdamas prisidengti gerais tikslais, žmones, prieš kuriuos jis smurtauja, smurtautojas priverčia jaustis atsakingais ir kaltais dėl to, kas vyksta. Tačiau smurtautojas turi suvokti, kad smurtas kito žmogaus atžvilgiu neleis jam pasijusti nei stipriu, nei visaverčiu, nes smurto auka jį niekins ir jo nekęs. Smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalinga pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui. Ilgą laiką auka, gyvendama su smurtaujančiu asmeniu, jaučiasi bejėgė ką nors pakeisti, neteisingai verčiama jaustis kalta dėl visko, kas vyksta, todėl pirmoji ir vienintelė išeitis aukai - kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes smurtautojas bijo viešumo, kitaip smurtaujančio asmens sustabdyti nėra jokios galimybės. Kaltinamasis privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas nuo 2017-11-26 iki 2017-11-27. Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium (1 t. b. l. 130-131, 135, 2 t. 20-22, 26-28). Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Proceso išlaidos. Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,54 Eur), neviršija 3,00 Eur sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei 2017-11-24), BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei 2017-11-25) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (sugyventinės sveikatos nežymus sutrikdymas 2017-11-26, fizinio skausmo jai sukėlimas) ir nuteisti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei 2017-11-24) - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei 2017-11-25) - 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (sugyventinės sveikatos nežymus sutrikdymas 2017-11-26, fizinio skausmo jai sukėlimas) – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

remiantis BK 63 str. 1 d., 3 d., bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - 2 metų laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant A. N. dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;

remiantis BK 64¹ str. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant A. N. dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: A. N. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad A. N. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus (-ą) įpareigojimus (-ą), nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-ą). Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Teismas taip pat išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką 2017-11-26 iki 2017-11-27 (1:2).

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė