- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-24
- Bylos Nr.
- e2-693-877/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11240-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- A. R.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje A. R., dėl būsto privatizavimo rinkos kainomis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė V. R. 2019 m. liepos 1 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti teisę privatizuoti nuomojamą būstą esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą. Nurodė, 1997 m. rugpjūčio 5 d. ieškovei Kauno miesto valdybos sprendimu buvo suteiktas leidimas apsigyventi Būste kaip asmeniui ir jo šeimos nariams, nukentėjusiems nuo gaisro. 2004 m. gruodžio 23 d. būstas buvo išbrauktas iš laikinojo būsto sąrašo. 2006 m. kovo 16 d. Kauno miesto savivaldybė ir Ieškovė, remdamiesi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 4-1751, sudarė Būsto neterminuotą nuomos sutartį Nr. 55. Ieškovė 2007 m. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, juridinio asmens kodas 188764867, prašydama įvertinti Būsto būklę su tikslu jį privatizuoti. Nesulaukusi atsakymo, 2008 m. liepos 18 d. kreipėsi pakartotinai. 2008 m. liepos 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrius pateikė raštą, kuriame nurodė, jog Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjos dar 2007 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 53-40 sudaryta komisija vietoje įvertino Būsto būklę ir nurodė, kad Būstas pripažintinas netikslingas remontuoti ar rekonstruoti, o Tarybai sprendimo projektas dėl Būsto pripažinimo fiziškai nusidėvėjusiu ar netinkamu remontuoti bus teikiamas tik koregavus nuomos sutartį (dėl bendrojo naudojimo patalpų tikslinimo). Po vietoje įvertintos Būsto būklės, Ieškovė nuvyko į Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyrių dėl galimybės privatizuoti Būstą, kadangi jis yra nusidėvėjęs, tačiau savivaldybės darbuotojai nurodė, kad Ieškovė neatitinka privatizavimo sąlygų, kadangi nėra pragyvenusi Būste trejų metų. Tai patvirtina prie ieškinio pridedamas 2008 m. liepos 17 d. prašymas. 2009 m. rugsėjo 3 d. Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-475, kuriuo Būstą oficialiai pripažino fiziškai nusidėvėjusiu ir ekonomiškai netikslintu remontuoti ar rekonstruoti. Atsižvelgiant į 2009 m. balandžio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos apžiūros aktą, Būsto nusidėvėjimo lygis - 70 procentų. .2009 m. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama, atsižvelgiant į Būsto nusidėvėjimą, leisti jai privatizuoti Būstą. 2009 m. rugsėjo 9 d. buvo gautas atsakymas, kuriuo nurodoma, jog įstatymai numato galimybę privatizuoti savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas esant 60 (šešiasdešimties) procentų nusidėvėjimo lygiui ir nurodė kreiptis tiesiogiai į Privatizavimo skyrių. 2018 m. liepos 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriui buvo pateiktas prašymas Nr. VB-1768 „Dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), statuso pakeitimo“, kuriuo buvo prašoma pakeisti Būsto statusą - perrašant šias patalpas iš Socialinio būsto į Savivaldybės būsto fondą ir, tai atlikus - siūlyti šias patalpas privatizuoti Ieškovei rinkos kaina. 2019 m. vasario 22 d. advokatės Dianos Višinskįenės kontoroje buvo gautas 2019 m. vasario 19 d. raštas Nr. 60-2-223 „Dėl informacijos suteikimo“ su priedu, kuriame nurodoma, jog Būsto nuomos sutartis yra sudaryta socialinio būsto sąlygomis, kurios yra teisėtos ir keičiamos nebus, o Būstas yra Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto fondo, kaip savivaldybės būsto fondo, dalis.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė 2019 m. rugsėjo 30 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. 1997 m. rugpjūčio 5 d. Kauno miesto valdyba priėmė sprendimą Nr. 605, kuriuo leido vieniems metams A. R. (ieškovės vyro motinai) (šeimoje buvo nurodyta 4 asmenys: ji, sūnus A. R., marti V. R. ir anūkė K. R.) apsigyventi (neregistruojant) manevrinio butų fono gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini). A. R. gyventi vienerius metus manevrinio butų fono gyvenamosiose patalpose Gailutės g. 2A-1, Kaune, buvo leista Kauno miesto valdybos sprendimais, priimtais 1998 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 811 ir 1999 m. lapkričio 2 d. Nr. 1146. 2004 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-721, kuriuo nusprendė išbraukti iš savivaldybės laikinojo būsto sąrašo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2005 m. gegužės 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A-1751, kuriuo nusprendė išnuomoti V. R. (šeimoje 3 asmenys) butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2006 m. kovo 16 d. su V. R. buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 553, kuri buvo patikslina 2008 m lapkričio 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4289. Remiantis minėtu įsakymu 2008 m. gruodžio 19 d. su ieškove buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 201-9-984. 2009 m. rugsėjo 3 d. Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-475, kuriuo nusprendė pripažinti fiziškai nusidėvėjusiomis ir ekonomiškai netikslingomis remontuoti ar rekonstruoti gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Ieškovės šeimai gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), išnuomotas kaip socialinis būstas, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaryta socialinio būto sąlygomis. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. T-31 gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), įtrauktos į Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto fondo, kaip savivaldybės būsto dalies, sąrašą. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 53-5- 552 ieškovė buvo informuota, jog laikinai, dėl darbuotojų užimtumo, nėra sudaryta komisija, kuri vertina gyvenamųjų patalpų būklę, todėl ieškoma sprendimų būdų. Todėl laikytina, kad dėl būsto būklės įvertinimo galimybės ieškovė buvo informuota. 2008 m. liepos 18 d. ieškovė pateikė Kauno mieto savivaldybės administracijai prašymą, kuriuo prašė leisti butą (duomenys neskelbtini), privatizuoti. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2008 m. liepos 30 d. raštu Nr. 60-6-510 ieškovė buvo informuota, kad buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūras pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. bus galima vykdyti tik savivaldybės tarybai patvirtinus buto (duomenys neskelbtini), remonto ar rekonstrukcijos ekonominį netikslingumą.Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad prašymus dėl galimybės privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), kaip nusidėvėjusį daugiau kaip 60 procentų, teikė nuo 2007 m., todėl mano, kad ginčo situacijai turi būti taikoma Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 3 p., kuris galiojo iki 2014 m. gruodžio 31 d. numatė, kad už kainą. Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodami per 60 procentų fiziškai susidėvėję nuomojami gyvenamieji namai, jų dalys, taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei yra ekonomiškai nenaudingi arba tam savivaldybė neturi lėšų - jų nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus. 2009 m. rugsėjo 3 d. Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-475, kuriuo nusprendė pripažinti fiziškai nusidėvėjusiomis ir ekonomiškai netikslingomis remontuoti ar rekonstruoti gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Apie tai ieškovė buvo informuota 2009 m. rugsėjo 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. 53-5-2781. Taip pat minėtu raštu ieškovė buvo informuota, kad dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo gali kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyrių, tačiau prašymo dėl minėto buto nepateikė. į Kauno mieto savivaldybę dėl ginčo būsto pardavimo nesikreipė, todėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo (privatizavimo) procedūros vykdomos nebuvo. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad gavusi 2009 m rugsėjo 9 d. raštą Nr. 53-5-2781 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūros vykdymo, t. y. pateikė prašymą bei kitus dokumentus reikalingus ginčo būstui išsipirkti. Taip pat nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad skundė Kauno miesto savivaldybės veiksmus dėl tariamai nevykdomos ginčo buto privatizavimo procedūros, t. y. nesiėmė jokių veiksmų savo teisei apginti, jei manė, kad ji yra pažeista.
3. Atsakovės teigimu, ieškovės šeimai gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), išnuomotas kaip socialinis būstas. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 14 straipsnio 6 dalis nustato, kad savivaldybės būstas, nuomojamas teisę į socialinio būsto nuomą turintiems asmenims ir šeimoms, negali būti parduodamas ar kitaip perleidžiamas kitų asmenų nuosavybėn. Kauno miesto savivaldybės administracija vykdyti ginčo buto privatizavimo procedūros neturi teisinio pagrindo, nes nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nenumatyta galimybė parduoti per 60 procentų fiziškai susidėvėjusių savivaldybės būstų, kurie Tarybos sprendimais pripažinti fiziškai nusidėvėjusiais ir ekonomiškai netikslingais remontuoti ar rekonstruoti. Akcentuotina, kad ginčo butas ieškovei išnuomotas socialinio būsto nuomos sąlygomis, kuris pagal šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatas nėra parduodamas (14 str. 6 d.). Ieškovė į teismą kreipėsi jau galiojant Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nurodytoms nuostatoms, todėl ginčas byloje turi būti sprendžiamas pagal galiojančias teisės normas, o ne negaliojančias. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 1.7 straipsnio 2 dalis nustato, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Teisės teorijoje pripažįstama, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit - teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios (CK 1.7 str.). Teisės akto, veikiančio atgaline tvarka, priėmimas yra galimas, jei tai būtų nurodyta teisės akte. Kadangi šiuo atveju tokio nurodymo nėra, todėl ginčo butas ieškovei galėtų būti parduodamas tik naujai įsigaliojusio įstatymo pagrindu, tačiau pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas nėra teisinio pagrindo parduoti ieškovei nuomojamą socialinį būstą (duomenys neskelbtini) (įstatymo 14 str. 6 d. ), taip pat kaip ir nėra pagrindo privatizuoti ginčo būstą vadovaujantis negaliojančiu įstatymu. Pagal šiuo metu galiojančio Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas nėra teisinio pagrindo parduoti ieškovei nuomojamą socialinį būstą (duomenys neskelbtini) (priimto įstatymo 14 str. 6 d. ), be to pati ieškovė, gavusi 2009-09-09 raštą Nr. 53-5-2781 nepateikė savivaldybei prašymo dėl ginčo buto privatizavimo, t. y. neišreiškė valios privatizuoti ginčo patalpų, pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 3 p nuostatas, todėl laikytina, kad neįgijo subjektinės teisė privatizuoti ginčo patalpas. Ieškovė pati patikslintame ieškinyje (16 punktas) nurodo, kad 2018 m. liepos 18 d. buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymas „Dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), statuso pakeitimo“ kuriuo buvo prašoma pakeisti būsto statusą - ir tai atlikus - siūlyti šias patalpas privatizuoti ieškovei rinkos kaina. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad yra investavusi piniginių lėšų į būsto remontą, kas jos nuomone lems ir palyginus didesnę pardavimo kaina. Taip pat nurodo, kad ieškovė ar jos šeimos nariai neketina reikalauti iš Kauno miesto savivaldybės būsto pagerinimui investuotų lėšų, supranta, jog šie pagerinimai bus įskaičiuoti į rinkos kainą, kurią privalėtų sumokėti norėdami privatizuoti būstą, ir dėl to jokių pretenzijų ateityje nereikš. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginių lėšų investavimą į būsto remontą, nulemiančią didesnę pardavimo kainą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
4. Iš ieškovės, ieškovės atstovės, trečiojo asmens bei atsakovės atstovės paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1997 m. rugpjūčio 5 d. Kauno miesto valdyba sprendimu Nr. 605 (1 t. b. l.13) A. R. šeimai (jai ir sūnui A. R., marčiai V. R. ir anūkei K. R.) suteikė leidimą apsigyventi manevrinio butų fondo gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), kadangi būstas (duomenys neskelbtini), nukentėjo nuo gaisro. 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 811 Kauno miesto valdyba nusprendė leisti vienerius metus šiame bute gyventi 4 asmenų A. R. šeimai (1 t., b. l. 62). 1999 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 1146 Kauno miesto valdyba nusprendė leisti vienerius metus šiame bute gyventi 4 asmenų A. R. šeimai (1 t., b. l. 63). Butas (duomenys neskelbtini), nuo 2002 m. gegužės 20 d. 2002 m. balandžio 24 d. priėmimo- perdavimo akto pagrindu nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (1 t., b. l. 11-12).
5. A. R. suremontavus būstą (duomenys neskelbtini), grįžo į jį gyventi, o ieškovė, trečiasis asmuo ir jų dukra pasiliko bute (duomenys neskelbtini).
6. 2004 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-721 buvo nutarta iš savivaldybės laikinojo būsto fondo sąrašo išbraukti butus, kuriuose gyvena asmenys (šeimos), iškelti po gaisro iš patalpų, taro jų ir bute adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14-17, 64-66). Aiškinamojo rašto priede Nr. 2 nurodyta, kad A. R. šeima (4 asm.) po gaisro apgyvendinta „iš tėvų namo (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu dalinai suremontuotas, tačiau jo šeimos į namus nepriima nes nesugyvena su marčia. Socialiniam būstui išsinuomoti įrašytas į 3-ąjį sąrašą ir jame yra 47-as. A. R. yra antros gr. invalidas paž. Nr. 003877. Nuomoti kitas gyvenamas patalpas neturi lėšų. Sutinka išbraukti. Išbraukus šias gyvenamąsias patalpas išsibrauks iš sąrašo socialiniam būstui išsinuomoti“ (1 t., b. l. 67). Šiuo sprendimu Savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas nurodytas patalpas išnuomoti jose gyvenantiems asmenims ir sudaryti su jais gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. 2005 m. gegužės 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1751 butas buvo išnuomotas ieškovės 3 asmenų šeimai. (1 t., b. l. 18). 2006 m. kovo 16 d. su ieškove buvo sudaryta nuomos sutartis (1 t., b. l. 19-22).
7. 2007 m. liepos 31 d. prašyme Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriui V. R. prašė pateikti Tarybai svarstyti sprendimo projektą, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) netikslinga remontuoti, norėtų butą privatizuoti (1 t., b. l. 68).
8. 2008 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyrius, atsakydamas į ieškovės ir trečiojo asmens 2008 m. liepos 7 d. raštą nurodė, kad jų prašymas privatizuoti gyvenamąsias patalpas nei turto skyriuje, nei anksčiau gyvenamųjų patalpų privatizavimo funkcijas vykdžiusiame Aprūpinimo būstu skyriuje nebuvo užregistruotas ( 1 t., b. l. 23). Prašymas įvertinti nuomojamų gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) būklę tikslu jas privatizuoti užregistruotas 2007 m. liepos 31 d. Gyvenamojo fondo administravimo skyriuje.
9. 2008 m. liepos 18 d. rašte Nr. R13-R1460 V. R. ir A. R. nurodo, kad bute (duomenys neskelbtini), jie gyvena nuo 1997 m. rugpjūčio 5 d. Nuo 1998 m. buvo įtraukti į eilę būstui jaunoms šeimoms, vėliau buvo įtraukti į invalidumą turinčių žmonių eilę būstui įsigyti. Daugybę kartų prašant išsipirkti ir deklaruoti gyvenamąją vietą, 2005 m. buvo gautas leidimas sudaryti su Kauno miesto savivaldybe sutartį dėl gyvenamųjų patalpų nuomos, tačiau buvo išbraukti iš invalidumą turinčių žmonių teisę įsigyti būstą eilės. 2007 m. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyrių prašydami išsipirkti būstą, kadangi namas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 70 procentų, vienas butas jau seniai privatizuotas, o kitus du butus leista privatizuoti. Turto skyriuje buvo informuoti, kad būsto negali išsipirkti, kadangi turi kaip nuomininkai būste pragyventi 3 metus, nors minėtame būste gyvena jau dešimt metų Prašo leisti būstą privatizuoti. (1 t., b. l. 26).
10. 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. T-475 Kauno miesto Taryba savivaldybei priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini) pripažino fiziškai nusidėvėjusiomis ir ekonomiškai netikslingomis remontuoti ir rekonstruoti (1 t., b. l. 34).
11. 2009 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 53-5-2781 Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento gyvenamojo fondo administravimo skyrius ieškovei nurodė, kad ginčo patalpa pripažinta fiziškai nusidėvėjusia ir ekonomiškai netikslinga remontuoti ar rekonstruoti, nurodė, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnis numato galimybę privatizuoti Savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas, privatizavimo klausimais pasiūlė kreiptis į Privatizavimo skyrių (1 t., b. l. 40).
12. 2018 m. balandžio 26 d. rašte Nr. EO-2-562 Kauno miesto savivaldybės administracijos nekilnojamojo turto skyrius, atsakydamas į ieškovės atstovės advokatės Dianos Višinskienės 2018 m. kovo 23 d. paklausimą, nurodė, kad buto (duomenys neskelbtini), pardavimo (privatizavimo) procedūros vykdomos nebuvo (1 t., b. l. 72).
13. 2019 m. vasario 5 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-31 Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T-714 „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto fondo ir savivaldybės socialinio būsto fondo, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo eilutėje Nr. 180 įrašytas savivaldybės būstas (duomenys neskelbtini) yra priskiriamas savivaldybės socialinio būsto fondui (1 t., b. l. 75).
Dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo
14. Byloje kilo ginčas dėl to, ar privatizavimo procedūra turi būti tęsiama pagal jau negaliojančio Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, ieškovei netekus teisės (neišreiškus valios) privatizuoti nuomojamas patalpas, kai šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas imperatyviai nustato, kad socialinis būstas negali būti parduodamas.
15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo panašaus pobūdžio bylose praktiką, sprendžiant dėl to, turėjo ieškovas teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo1, 5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, kt.).
16. 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (1991 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-2128 redakcija) buvo nustatyta, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206).
17. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 šio įstatymo galiojimo laikas buvo su išlygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybė savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas privatizuoti laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, įtvirtinta Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnyje. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas vienas iš atvejų, kai gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos – kai patalpas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą (įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad civilinėje teisėje teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Tai reiškia, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. negalioja atgaline tvarka, bei kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus įstatymų galiojimui, tačiau įstatymų galiojimo metu įgytos teisės ir pareigos neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos pagal šių teisių ir pareigų atsiradimo metu galiojančią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012; kt.).
18. Iš byloje surinktų įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad bute, kurio statusas manevrinis, teisė gyventi ieškovei nebuvo suteikta remiantis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatomis, t. y. butas ieškovei nebuvo išnuomotas kaip socialinis būstas. Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybių butų fondui priskiriamas ir manevrinis butų fondas, kurio gyvenamosios patalpos suteikiamos perkeliamiems piliečiams laikinai apgyvendinti, atliekant gyvenamųjų patalpų kapitalinį remontą, juos rekonstruojant, modernizuojant, likviduojant stichinių ir kitų nelaimių padarinius.
19. Kaip jau aukščiau buvo minėta, pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį pagal įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą, turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimos nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Ieškovė, kaip A. R. šeimos narys, ginčo bute apsigyveno 1997 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo pagrindu laikinai, todėl ieškovė neįgijo teisės šį butą privatizuoti, nes po Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo jai butas gyventi nebuvo suteiktas laikantis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nustatyta tvarka gyventi nuolatinai. Šio buto statusas nebuvo pakeistas iš manevrinio į socialinį įstatymo galiojimo laikotarpiu. Taigi iki Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos privatizavimo teisiniai santykiai tarp šalių negalėjo susiformuoti, nes iki tol ginčo butas buvo priskirtas prie manevrinio butų fondo.
20. Pagal ieškinio pareiškime nurodytą Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2003-01-01 iki 2014-12-31) už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodami per 60 procentų fiziškai susidėvėję nuomojami savivaldybės (valstybės) butai, jeigu šių butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi arba tam savivaldybė (valstybė) neturi lėšų; tokius butus savivaldybė (valstybė) gali parduoti ne bet kokiems asmenims, o tik jų nuomininkams, jeigu šie yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms atitinkama savivaldybės (valstybės) institucija turi teisę parduoti nuomojamą butą, o nuomininkas, laikydamas, kad atitinka visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas, turi teisę kreiptis į šias institucijas, jog parduotų jo nuomojamą būstą. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo paskirtis, šio įstatymo ketvirtojo skirsnio normos, reglamentuojančios savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis, įpareigoja savivaldybės institucijas veikti derinant savivaldybių interesus ir valstybės interesą padėti gyventojams apsirūpinant būstu (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnis). Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto normoje nustatyta lengvata yra ta, kad nuomininkui teikiamas prioritetas privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą, jeigu ši atitinka įstatyme nurodytas sąlygas.
21. Iš surinktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų byloje matyti, kad jokios privatizavimo procedūros nebuvo pradėtos, nes Kauno miesto savivaldybė 2008 m. atsisakė parduoti butą, kadangi ieškovė jame nuomininkės teisėmis pradėjo gyventi tik nuo 2006 m. kovo 16 d., kai su ja buvo sudaryta nuomos sutartis. 2009 m. rugsėjo 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracija ieškovei nurodė, kad įstatymai numato galimybę privatizuoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas ir nurodė kreiptis tiesiogiai į privatizavimo skyrių, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad po šio rašto gavimo ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę dėl patalpų privatizavimo, atsakovė tvirtina tokio prašymo negavusi, taigi, nėra duomenų, kad privatizavimo procedūra buvo pradėta.
22. Nors ieškovė savo ieškinį grindžia teisėtų lūkesčių apsaugos principu, tačiau, teismo manymu, toks vertinimas nepagrįstas. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės ir savivaldybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Iš pateiktų prašymų matyti, kad šiuo atveju ieškovė žinojo apie negalėjimą privatizuoti esamo buto iš pradžių dėl jo statuso (buvo priskiriamas manevriniam butų fondui), ieškovės ir jos šeimos narių gyvenimo bute be teisėto pagrindo, o vėliau, kai statusas buvo pakeistas į socialinį būstą ir ieškovė tapo nuomininke, įstatyme be kitų sąlygų buvo nustatyta pareiga nuomininkams jame išgyventi ne mažiau kaip 3 metus, ši sąlyga buvo išpildyta 2009 m. kovo 17 d., tačiau po šios datos ieškovė į atsakovę dėl buto privatizavimo kreipėsi tik 2018 metais. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija galiojo nuo 2003-01-01 iki 2014-12-31, todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovė negali reikalauti ginti jos teisę pagal nebegaliojančią įstatymo nuostatą.
23. Šiuo metu socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kuris įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. ir jis nenumato galimybės parduoti socialinio būsto nuomos sąlygomis nuomojamų būstų. 2006 m. kovo 16 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su ieškove, remiantis šios sutarties 2.1, 8.2 punktais buvo sudaryta socialinės būsto nuomos sąlygomis (1 t., b. l. 20-21). 2008 m. gruodžio 19 d. savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su ieškove pagal jos 5.8, 5.9, 12.2, 12.3; 12.8 punktus taip pat yra socialinio būsto nuomos sutartis (1 t., b. l. 27-32). 2019 m. vasario 5 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-31 Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T-714 „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto fondo ir savivaldybės socialinio būsto fondo, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo eilutėje Nr. 180 įrašytas savivaldybės būstas (duomenys neskelbtini) yra priskiriamas savivaldybės socialinio būsto fondui (1 t., b. l. 75). Šis Kauno miesto savivaldybės sprendimas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl sutiktina su atsakovės pozicija, kad butas (duomenys neskelbtini), ieškovės kreipimosi į teismą dieną ir šiuo metu nėra privatizavimo objektu, dėl to ieškovės ieškinys negali būti patenkintas (CPK 178 str.).
24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šioje byloje ieškovė neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, todėl jos ieškinys atmetamas.
25. Kiti šalių pasisakymai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės ginčo išsprendimui neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
26. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, 92, 93, 263–270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.