Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2014-09-29 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-19130956-14,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. 2014-09-29 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Kelių policijos biuras) nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 124 straipsnio 4 dalį 400 Lt dydžio bauda už tai, kad 2014-04-30 d. 17.03 val. Klaipėda-Liepoja kelio 2,22 km, Klaipėdos rajone, vairavo automobilį Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 129 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus greitis tame kelio ruože yra 90 km/h. Tokiu būdu M. Š. viršijo leistiną greitį 39 km/h ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

M. Š. skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 56 punktas numato, kad dujų įmonės avarinės tarnybos motorinė transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais švieos signalais yra priskiriama prie speicialiųjų transporto priemonių. Minėto įstatymo 19 straipsnis reglamentuoja specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teises ir pareigas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus, naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius bei specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisis garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, o Kelių eismo taisyklių 186 punktas specialiųjų transporto priemonių vairtuotojams, važiuojantiems kelyje su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, numato išimtį, leidžiančią nepaisyti važiavimo greičio reikalavimų.

Administraciniu teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad M. Š. vairavo transporto priemonę „Volkswagen transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią AB „Lietuvos dujos“ ir viršijo leistiną maksimalų greitį. Tačiau Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole matyti, kad minėta transporto priemonė yra su įjungtais mėlynais žybčiojančiais švyturėliais (b. l. 17). AB „Lietuvos dujos“ pateiktuose paaiškinimuose nurodyta, kad 2014-04-30 d. 14.17 val. buvo gautas avarinis pranešimas, kad adresu Prancūzų g. 14, Aukštkiemiai, Klaipėdos raj., nutrauktas dujotiekis ir į grandies sudėtį papildomai buvo įtrauktas viršininkas M. Š.. Apie 16.55 val. AB „Lietuvos dujos“ automobiliu į avarijos vietą buvo vežami papildomi mechanizmai ir medžiagos, siekiant kuo greičiau užkirsti kelią kilusiam gyventojų saugumui. Pavojingos avarinės situacijos trukmė prasidėjo nuo 14.17 val. ir tęsėsi iki 19 val. (b. l. 8-9). Šiuos paaiškinimus patvirtina ir byloje esanti registracijos žurnalo išrašo kopija, kurioje 2014-04-30 14.17 val. užfiksuotas pranešimas dėl dujų kvapo kieme, adresu Prancūzų g. 14, Aukštkiemiai (b. l. 10), pranešimo-užduoties Nr. 473 kopija, kurioje matyti, kad papildomai į grandies sudėtį įrašytas M. Š., kurio atvykimo į objektą laikas yra 14.35 val., o išvykimo – 19.10 val. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, teismas pripažįsta, kad M. Š. greitį viršijo vykdydamas tarnybines/pareigines funkcijas, esant būtinajam reikalingumui, nes reikėjo užtikrinti gyventojų saugumą ir avarinės situacijos išvengimą kelyje, todėl vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 186 punktu, ATPK 17 straipsniu, jis nuo administracinė atsakomybės pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį atleistinas.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad yra pagrindas naikinti skundžiamą Kelių policijos biuro 2014-09-29 nutarimą ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 17 straipsniu, 302 str. 1 dalies 2 punktu, 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

M. Š. skundą tenkinti.

Panaikinti Kelių policijos biuro 2014-09-29 priimtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. Š. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.