Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-07-24 · Civilinė byla Nr. 2-50-494/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-24
Bylos Nr.
2-50-494/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01912-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas
G. Š.
Atsakovas
V. R.
Civ. byla Nr. 2-50-494/2012Teismo proceso Nr. 2-52-3-01912-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 116.4; 125.2;.
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 24 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant J. Vavruščak,dalyvaujant ieškovės atstovei adv. G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui V. R. (V. R.) dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė G. Š. kreipėsi su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo V. R. (V. R.) kaltės. Ieškinyje nurodė, kad santuoką su atsakovu įregistravo 2008-07-01 Panevėžio miesto CMS ieškovei jau 4 mėnėsius atliekant laisvės atėmimo bausmę, santuokoje formaliai išbuvo 3 metus, nes atsakovas po santuokos sudarymo ieškovę paliko ir išvažiavo gyventi į Angliją. Jau 3 metus šalys jokių santykių nepalaiko, neveda bendro ūkio, santuokinio gyvenimo, bendrų vaikų nesusilaukė. Atsakovas neskiria ieškovei nei materialinės, nei dvasinės paramos. Ieškovė mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Santuokos metu šalys neįgijo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, todėl ginčo dėl turto padalijimo nėra, išlaikymo sau ieškovė nereikalauja. Prašo palikti iki santuokos ir santuokos metu turėtą pavardę - ,,Š.“ (b.l. 1-2).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Papildomai nurodė, kad atsakovas po santuokos įregistravimo greitai išvažiavo į Angliją, ieškovei nerašė laiškų, neskambino, nepalaikė jos materialiai, faktiškai jis apie ją pamiršo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei. Byloje pateikta pažyma iš laisvės atėmimo vietos patvirtina, kad ieškovė iš atsakovo jokios paramos nėra gavusi, nes visos siuntos fiksuojamos. Ieškovė neprašo priteisti išlaikymo iš atsakovo, prašo palikti dabartinę pavardę, tai jos pirmojo vyro pavardė. Šalys bendrų vaikų ir turto neturi. Kreditorinių įsipareigojimų ieškovė neturi, šiuo metu yra grįžusi iš įkalinimo įstaigos, bet atvažiuoti negalėjo, nes įsidarbino. Atsakovo žinoma gyvenamoji vieta yra Vilniaus rajone, kur gyvena jo motina ir buvusi žmona su vaikais. Atsakovo motinai rašė laiškus, bet atsakymų nebuvo gauta (b.l. 62-63).

Atsakovas V. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (viešo paskelbimo būdu), iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė G. S. ir atsakovas V. R. 2008-07-01 sudarė ir Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo civilinę santuoką, įrašo Nr. 253 (b.l. 7). Santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neįgijo (b.l. 13-18, 53-61), sau išlaikymo nereikalauja, todėl santuokoje įgyto turto dalinimo bei sutuoktinių išlaikymo klausimai nesprendžiami. Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi ir jai nėra žinomi atsakovo kreditoriai.

LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais ir kt.

Nagrinėjamu atveju išklausius ieškovės atstovės paaiškinimus bei ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo V. R. kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, santuokos iširimą lėmė nuo jo priklausančios priežastys bei veiksniai. Atsakovas iš esmės pažeidė neturtines sutuoktinio pareigas būti ieškovei lojaliu, ją gerbti, rūpintis, mylėti, remti ir palaikyti. Po santuokos sudarymo atsakovas išvyko į užsienį, nesirūpino šeima, nevykdė jam tenkančių pareigų, nerodė ir dabar nerodo jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą (b.l. 39). Visos šios aplinkybės, kuriomis abejoti teismas neturi jokio pagrindo, sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas nepaneigė įstatyminės prezumpcijos, kad nesirūpinimas šeima, vengimas vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir vengimas prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, suponuoja jo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie galimą ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė - ,,Š.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 142 Lt žyminio mokesčio (už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo) ir 1996,68 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 46) (96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 270 str., 385 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. R. (V. R.), a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2008-07-01 Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 253), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. Š. palikti pavardę ,,Š.“.

Priteisti iš atsakovo V. R. (V. R.) 1996,68 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt šešis litus 68 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630) ir 142 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė