Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8. 6.3; 1.2.4.6.2.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2025 m. balandžio 4 d.

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, dirbantis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojas, gyvenantis – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. S. kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo mažametį M. M., gimusį 2014 m., o būtent: 2024 m. rugsėjo 8 d., apie 13.20 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia, vieną kartą ranka suduodamas nukentėjusiajam M. M. į veidą, tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad ėjo pažiūrėti savo mamos. Einant priešais atvažiavo berniukas su dviračiu ir jo vos nekliudė, bet jis pasitraukė. Nuėjo pas mamą, ją pamaitino, pareidamas namo pamatė tą patį berniuką pievoje. Nuėjo prie jo, kad paaiškintų ir parodė, kad įsivaizduok kas būtų, jei būtų atsitrenkęs ir netyčia jam barkštelėjo. Rodė gestą dešine ranka ir su atvirkščia delno puse sutrenkė vaikui. Vaikas tuomet nuo jo atšoko, jis nusisukęs nuėjo. Į vaiką atsisukęs nebuvo, sužalojimų nematė. Sutinka, kad trenkė vaikui, bet nenorėjo jo sužaloti. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka atlyginti 1 700 Eur neturtinę žalą ir 200 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokurorė.

4. Kaltinamojo A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

4.1. nukentėjusiojo M. M. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad įvykio metu buvo ruduo, jau reikėjo eiti į mokyklą, buvo apie 13 val. Įvykis vyko prie kiemo, prie laiptinės. Iš pradžių norėjo eiti į lauką su draugu. Jis paprašė tėčio, kad duotų raktus nuo sklepo, norėjo pasiimti dviratį. Pasiėmė dviratį ir pasidėjo jį ant žemės. Tada norėjo minti ir pasiimti daiktus, bet nukrito dviračio grandinė. Kaimynas iš (duomenys neskelbtini), buvo prieš jį. Tas kaimynas buvo parėjęs iš kažkur, jis atrodė kaip neblaivus, nes keistai ėjo. Kai jis (kaimynas) jam trenkė, jis jo paklausė, kas yra. Vyras sustojo ir trenkė iš delno. Vyras pasakė „nieko“ ir išėjo. Jis nesakė, dėl ko trenkė. Jis pataikė jam į burną. Pradžioje nesureagavo, bet paskui pradėjo kraujuoti iš lūpos. Vėliau pradėjo skaudėti lūpą ir dantį. Skausmą vertina 7 balais iš 10. Kaimynas stovėjo nuo jo 1-2 m atstumu. Kaimynas, kai buvo atėjęs pas juos, sakė, kad jis norėjo su dviračiu ant jo užvažiuoti. Tą įvykio dieną jie, su tuo vyru matėsi pirmą kartą. Jis paskambino tėčiui pasakė, kad trenkė kaimynas iš 4 aukšto. Tėtis atėjo ir jie ėjo ieškoti kaimyno. Tada, kai atėjo prie laiptinės, kaimynas buvo nusileidęs. Tėtis pradėjo klausti kaimyno, kodėl trenkė. Kaimynas pasakė, kad jis norėjo jį nutrenkti dviračiu. Jo draugas nematė, kaip kaimynas jam trenkė, nebuvo ir kitų žmonių, kurie matė. Kaimynas po mėnesio jo atsiprašė. Jis jam neatleido. Dabar gerai jaučiasi. Jam buvo ant lūpos pūlinys ir reikėjo tepalą tepti. Pradžioje, kai trenkė, nieko nesureagavo, paskui biški apsiverkė. Dabar jis bijo eiti į lauką, nes kaimynas gali vėl jam trenkti. Po sužalojimo lūpoje važiavo į ligoninę, gydytoja sakė, viskas jam gerai. Skausmas truko apie 30 min. Kitą dieną jam buvo pūlinys ant lūpos, tai, kai valgė kietą maistą jam biški skaudėjo. Dėl šio sužalojimo nepraleido pamokų, į mokyklą ėjo. Skausmą valgant juto, tol kol pūlinys buvo, skausmas buvo 4 savaites. Kaimynas jam smogė į lūpą su dešine ranka. Kai trenkė, jis buvo ant dviračio, nukritęs nebuvo (b. l. 73-74);

4.2. liudytojos A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad 2024 m. rugsėjo 8 d., apie 13:37 val. paskambino sugyventinis G. G. ir pasakė, kad jam paskambinęs M. M. pasakė, kad jam trenkė į veidą kaimynas iš ketvirto aukšto. Po ko pati paskambino savo sūnui M. M., klausė, kaip vaikas jaučiasi, ar visi dantys vietoje. Vaikas atsakė, kad jam skauda tik lūpą. Dar vaiko paklausė, ar jis pats nieko minėtam kaimynui nedarė. Vaikas atsakė, kad su dviračiu nevažiavo, nes buvo nukritusi grandinė, pats prie kaimyno nelindo, jam nieko nesakė. Nurodo, kad pati tuo metu gulėjo su kitu vaiku ligoninėje. Visą situaciją išspręsti jai padėjo jos sugyventinis G. G. ir jos brolis R. M.. Jie nurodė, kad reikalinga vykti su M. M. į priimamąjį. Tada, ji paliko vaiką ligoninėje su vaiko močiute, o pati prisijungė prie savo sugyventinio, kurie tuo metu buvo su M. M.. Po ko vyko į priimamąjį. Gydytojas vaiką apžiūrėjo ir pasakė, kad vaikui yra lūpos sumušimas ir išleido gydytis namo. Grįžę namo pranešė apie įvykį policijos pareigūnams. Grįžę namo dar kartą paklausė vaiko apie įvykusią situaciją, tačiau vaikas daugiau nieko nepasakojo. Tik nurodė, kad tai yra kaimynas iš ketvirto aukšto ir jis jam sudavė į veido sritį, kai jis buvo prie namo laiptinės, ten kur visuomet vaikas laiko dviratį. O minėtas kaimynas iš kiemo ėjo namo, link laiptinės ir sustojo prie M. M. ir nieko nesakęs trenkė iš delno į veido sritį, konkrečiau lūpą. Vaikas jautėsi gerai, sekančią dieną išvyko į mokyklą. Nurodo, kad tokie kaimyno veiksmai yra netoleruotini (b. l. 46-49);

4.3. liudytojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad jis yra A. M. sugyventinis. Gyvena kartu su A. M. ir su jos vaiku M. M.. Miegojo namuose, tiksliai laiko nepamena, bet apie 12-13 valandą, dienos metu, jam paskambino telefonu, vaizdo skambučiu per programėlę „Messenger“ jo sugyventinės A. M. sūnus M. M., kuris pasakė, kad jam trenkė kaimynas, konkrečiai iš (duomenys neskelbtini) buto. Vaikas buvo labai išsigandęs ir verkė, po ko labai išsigando ir išlėkė į lauką bėgdamas. Lauke buvo M. M. ir du jo mažamečiai draugai, mergaitė ir berniukas. M. M. apžiūrėjo, matė, kad kraujuoja lūpa, vaikas verkė. Tuo momentu nežiūrėjo atidžiai sužalojimo, bandė kuo greičiau surasti minėtą kaimyną iš (duomenys neskelbtini)buto. Kelis kartus apėjo laiptinę, niekur jo nepastebėjo. Po ko pakilo namo, atsigėrė vandens ir vėl nusileido į apačią. Kadangi nusileidinėjo laiptais iš (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinėje sutiko besileidžiantį ir kaimyną iš (duomenys neskelbtini)buto. Asmeniškai jis jo nepažįsta. Su juo pasisveikino, paklausė jo, kas čia buvo. Kaimynas iš (duomenys neskelbtini)buto jam atsakė, cituoja: „biški trinktelėjau“. Jis bandė, kiek įmanoma valdytis, apsižodžiavo ir nuėjo nuo jo, nusileido į apačią. Po 5 minučių, vėl su kaimynu susitiko prie įėjimo ir kaimynas ne agresyviai, bet išreiškė norą pasikalbėti vyriškai. Jis jam atsakė, kad jis tegul eina geriau namo. Jis paskambino R. M. ir A. M., kuriems pranešė apie įvykį. Po 15 minučių atvažiavo R. M. ir tik atvykęs paskambino policijos pareigūnams ir pranešė apie įvykį. Ilgai netrukus atvyko ir A. M.. A. M. ir R. M. su M. M. išvyko į ligoninę, jis pats laukė policijos pareigūnų (b. l. 88-91);

4.4. liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad jis yra A. M. brolis. 2024 m. rugsėjo 8 d., kai sulaukė skambučio iš A. M. sugyventinio G. G., jis buvo namuose. G. G. pokalbio metu jam pasakė, kad M. M., jo sūnėną, sumušė lauke ir jei gali, kad atvažiuotų padėti. Po skambučio į vietą nuvyko per 15-20 minučių. Atvykęs iš karto puolė pas M. M. ir apžiūrėjo jo lūpą, vaikas buvo visas išbalęs, kraujas buvo nustojęs tekėti, buvo matomos vidinės lūpos pusėje kraujosruvos, vaikas verkė ir buvo labai susijaudinęs ir išsigandęs. Vaiko dviratis tuo metu buvo kiek toliau ant žolyno. Šalia M. M. buvo ir A.sugyventinis G. G.. Jam G. G. ir pats M. M. pasakė, kad M. M. į lūpą sudavė kaimynas iš ketvirto aukšto. Pats M. M. jam papasakojo, kad jis stovėjo prie namo pirmosios laiptinės, o kaimynas iš ketvirto aukšto eidamas delnu M. M. sudavė į veidą. Daugiau, kiek klausinėjo M. M. apie įvykio detales, jis jam nieko nesakė. M. M. pasakojo, kad įvykio metu kaimynų ar kitų žmonių nebuvo. Po to, kai apžiūrėjo savo sūnėną, išsiaiškino įvykio detales, nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos cento telefonu ir pranešti apie įvykį. Atvyko A. M. ir kartu su ja bei jos sūnumi M. M. vyko į ligoninę. Po apžiūros pas gydytojus grįžo namo (b. l. 94-97);

4.5. 2024 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimo, pareiškimo apie įvykį, parodymų protokolu, kuriuo pareiškėja A. M. pranešė, kad 2024 m. rugsėjo 8 d., 13.20 val. – 13.40 val. prie (duomenys neskelbtini), namo vaikui stumiantis dviratį kaimynas trenkė į burną (b. l. 30-32);

4.6. 2024 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios prie (duomenys neskelbtini), namo apžiūra (b. l. 37-41);

4.7. specialisto išvada Nr. G 1182/2024(04), kurioje nurodyta, kad M. M. nustatytas sužalojimas: odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. M. M. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. M. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu. Sužalojimo padarymo galimybės klausimas griuviminės traumos / atsitrenkimo metu, spręstinas pateikus konkrečias griuviminės traumos / atsitrenkimo aplinkybes (b. l. 85);

4.8. 2024 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo kopijos apžiūra (b. l. 101-103).

4.9. 2024 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų „Body cam“ įrašų apžiūra. Įrašų apžiūros metu matyti, kad A. S. nustatytas neblaivumas 2,57 promilės (b. l. 104-106).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

5. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

6. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti svarbu tai, kad būtų įrodyta, jog kaltininkas sukėlė atitinkamus, šioje normoje nurodytus padarinius, šiuo atveju pavojingus padarinius vaiko kūno neliečiamumui, t. y., realų fizinį skausmą. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-489/2020).

7. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, nuosprendžio 4.1-4.9 punktuose išvardintų įrodymų visumą, sprendžia, jog A. S. kaltė visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisinga kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes jis namo kieme, tyčia, vieną kartą ranka suduodamas nukentėjusiajam M. M. į veidą, tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, t. y. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo mažametį.

8. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

10. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo M. M. įgaliotasis atstovas M. Š. bei prokurorė prašė teismo atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

11. Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.

12. Kaltinamasis A. S., veikdamas netiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, atlygino byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nors nukentėjusiojo įstatyminė atstovė buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės ir 200 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau nukentėjusiojo įstatyminė atstovė sumažino neturtinės žalos dydį iki 1 700 Eur. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas kaltinamojo A. S. ir nukentėjusiojo M. M. įstatyminės atstovės A. M. susitaikymo protokolas, žalos atlyginimą patvirtina pateikti mokėjimo nurodymai. A. S. yra neteistas (b. l. 125), administracine tvarka baustas vieną kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, jam skirtą baudą yra sumokėjęs (b. l. 132), dirbantis (b. l. 130), atlygino nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 189-190).

13. A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad A. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiojo M. M. įstatymine atstove A. M..

14. Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigotinas atlikti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta.

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

17. Nukentėjusiojo M. M. įstatyminė atstovė A. M. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės ir 200 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo A. S.. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl įvykusio įvykio jos sūnus yra sukrėstas iki šiol, kaltinamojo veiksmai labai stipriai paveikė jos vaiko dvasinę pusiausvyrą, patirtas dvasinis ir fizinis skausmas turėjo įtakos jo sveikatai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl jo suduoto smūgio vaikas galėjo patirti neturtinę žalą, sutiko atlyginti 1 700 Eur neturtinę žalą ir 200 Eur nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą.

18. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys buvo pareikštas bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusiojo įstatyminė atstovė A. M. pripažinta civiline ieškove. Teismui po teisiamojo posėdžio pertraukos buvo pateikti įrodymai, kad kaltinamasis A. S. yra atlyginęs nukentėjusiojo įstatyminei atstovei A. M. 1 700 Eur neturtinę ir 200 Eur turtinę žalą. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis visiškai atlygino jos sūnui nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, ji pretenzijų kaltinamajam nebeturi. Teismas, vadovaudamasis BPK 107 straipsniu konstatuoja, kad procesas dėl civilio ieškinio šioje byloje nutrauktinas, kaltininkui visiškai įvykdžius byloje pareikštą civilinį ieškinį.

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

20. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi (kai dėl nusikalstamos veikos nukentėjo nepilnametis asmuo), nukentėjusiajam M. M. parinko gynėją advokatą M. Š.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl 450 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo. Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje priteistinos iš A. S..

21. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. kompaktinių plokštelių su vaizdo įrašais, vokas prisegtas prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiojo M. M. įstatyminei atstovei A. M. susitaikius bei baudžiamąją bylą A. S. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigoti įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įspėti A. S., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Procesą dėl civilinio ieškinio šioje byloje nutraukti.

Priteisti iš nuteistojo A. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas už nukentėjusiajam M. M. suteiktas advokato M. Š. teisines paslaugas.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidas nurodyti sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 (du) vienetus kompaktinių plokštelių su vaizdo įrašais saugomus voke prisegtame prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o atliekančio laisvės atėmimo bausmę nuteistajam per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.