Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-5-167/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-21
Bylos Nr.
1-5-167/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Kaltinamasis
R. D., E. K., V. L.
Advokatai
Danguolė Bajorinienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-5-167/2012 m.Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00006-2009-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.5; 1.2.14.5.2;1.2.29.1; 1.2.18.10; (S) 2.3.6.4.; 2.3.6.4.4;
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012-03-21Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas,sekretoriaujant Ernestai Baltutienei,dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei,gynėjams advokatams Danguolei Bajorinienei, M. B., Žydrūnui Rupšiui,civilinių ieškovų atstovėms D. U., J. T., V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragės m., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti UAB „L.“, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d.,

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kelmės m., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „DD D.“ dizainere, šiuo metu – vaiko priežiūros atostogose, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.,

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšių m., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „DD D.“ ekologe, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. buvo kaltinama, kad būdama UAB „DD D.“ (duomenys neskelbtini) direktore, žinodama, kad V. L. nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, iš anksto turėdama tikslą padėti apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto V. L. gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, sudarydama sąlygas tarp UAB „DD D.“ ir V. L. atsirasti neteisėtiems - pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 186 straipsnius (žinant, kad V. L. realiai darbo įmonėje nedirbs, atlyginimo negaus, įmonei neturinti finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą) darbo santykiams, tokiu būdu padėjo V. L. apgaule įgyti turtinę teisę į didelės vertės motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir dalį šių pašalpų užvaldyti, o būtent: V. L. ir UAB „DD D.“ direktorei R. D. 2008-05-06 sudarius darbo sutartį Nr. 15, kuria V. L. priimta dirbti ekologės pareigose, R. D. 2008-05-06 VSDFV Šiaulių skyriui pateikė pranešimą apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pradžią Nr. 06 (forma 1-SD), 2008-07-10 pranešimą Nr. 10 apie UAB „DD D.“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (forma SAM su priedais), 2008-10-08 pranešimą Nr. 15 apie UAB „DD D.“ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (forma SAM su priedais), 2009-02-25 priėmė įsakymą Nr. 6, kuriuo buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos V. L., taip sukūrė fiktyvius – neatitinkančius tikrovės ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 186 straipsnių reikalavimų darbo santykius ir taip panaudojo apgaulę, po ko VSDFV Vilnius skyrius, remdamasis šiais dokumentais, taip pat V. L. 2008-11-10 pateiktu prašymu Nr. 6-7-14571 skirti motinystės pašalpą bei 2009-03-02 pateiktu prašymu Nr. 6-7- M/t-1740 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-11-17 priėmė sprendimą Nr. 6-24-30901 „D. V. L. teisės į motinystės pašalpą“, kuriuo nusprendė skirti jai 10 967,55 Lt dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-10-27 iki 2009-03-01 ir 2009-03-24 priėmė sprendimą Nr. 6-24-6326 „D. V. L. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo jai paskyrė 67 504,68 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009-03-02 iki 2010-12-22. Vadovaudamasis šiais sprendimais, VSDFV Vilniaus skyrius V. L. laikotarpiu nuo 2008-11-20 iki 2010-12-22 išmokėjo 33 226,20 Lt motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų. Tokiu būdu R. D. padėjo V. L. apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės – 78 472,23 Lt svetimą turtą (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas) ir apgaule užvaldyti 33 226,20 Lt svetimo turto, tuo padarant 33 226,20 Lt dydžio turtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

R. D. buvo kaltinama tuo, kad padėjo E. K. apgaule jos naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę ir užvaldyti svetimą turtą. R. D., būdama UAB „DD D.“ (duomenys neskelbtini) direktore, žinodama, kad E. K. nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, iš anksto turėdama tikslą padėti apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto E. K. gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, sudarydama sąlygas tarp UAB „DD D.“ ir E. K. atsirasti neteisėtiems - pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 186 straipsnius (žinant, kad E. K. realiai darbo įmonėje nedirbs, atlyginimo negaus, įmonei neturinti finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą) darbo santykiams, tokiu būdu padėjo E. K. apgaule įgyti turtinę teisę į didelės vertės motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas ir dalį šių pašalpų užvaldyti, o būtent: E. K. ir UAB „DD D.“ direktorei R. D. 2008-05-21 sudarius darbo sutartį Nr. 16, kuria E. K. priimta dirbti dizainerės pareigose, R. D. 2008-05-22 VSDFV Šiaulių skyriui pateikė pranešimą apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pradžią Nr. 07 (forma 1-SD), 2008-07-10 pranešimą Nr. 10 apie UAB „DD D.“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (forma SAM su priedais), 2008-10-08 pranešimą Nr. 15 apie UAB „DD D.“ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (forma SAM su priedais), 2009-02-17 priėmė įsakymą Nr. 5, kuriuo buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos E. K., taip sukūrė fiktyvius – neatitinkančius tikrovės ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 186 straipsnių reikalavimų darbo santykius ir taip panaudojo apgaulę, po ko VSDFV Kelmės skyrius, remdamasis šiais dokumentais, taip pat E. K. 2008-11-04 pateiktu prašymu Nr. PMTM-377 skirti motinystės pašalpą bei 2009-02-21 pateiktu prašymu Nr. PMTM-63 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-11-05 priėmė sprendimą Nr. SMTM-421 „Dėl E. K. teisės į motinystės pašalpą“, 2009-01-28 priėmė sprendimą Nr. SMTS-41 „Dėl E. K. teisės į motinystės pašalpą“, kuriais nusprendė skirti jai 8 274,15 Lt dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-10-02 iki 2009-02-18 ir 2009-02-26 priėmė sprendimą Nr. SMTM-74 „Dėl E. K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo jai paskyrė 55 095,76 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009-02-19 iki 2010-12-04. Vadovaudamasis šiais sprendimais, VSDFV Kelmės skyrius E. K. laikotarpiu nuo 2008-11-07 iki 2010-12-04 išmokėjo 28 964,84 Lt motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų. Tokiu būdu R. D. padėjo E. K. apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės – 55 095,76 Lt svetimą turtą (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą) ir apgaule užvaldyti 28 964,84 Lt svetimo turto tuo padarant 28 964,84 Lt dydžio turtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Be to, R. D. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko buvo padaryta didelė žala. R. D., būdama UAB „DD D.“ direktore, veikdama bendrininkų grupe su V. L. ir E. K., siekdama padėti apgaule pastarųjų naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti – siekiant padėti tapti apdraustomis valstybiniu socialiniu draudimu ir ateityje gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, sukūrė fiktyvius - tikrovės ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 186 straipsnių reikalavimų neatitinkančius darbo santykius (žinodama, kad V. L. ir E. K. realiai darbo įmonėje nedirbo ir nedirbs, atlyginimo negavo ir negaus, įmonei neturint finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą) ir šiuos žinomai neteisingus duomenis įtvirtino UAB „DD D.“ dokumentuose, taip juos suklastodama ir juos panaudodama:

2008-05-06 darbo sutartyje Nr.15, kuria V. L. tariamai įdarbinama UAB „DD D.“ ekologės pareigose nustatant 4000 Lt dydžio atlyginimą, pasirašė kaip darbdavys, 2008-05-06 pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr.06 pasirašė kaip darbdavys ir organizavo (nurodė bendrovės buhalterei V. M.) šio dokumento pateikimą VSDFV Šiaulių skyriui, 2008-05-21 darbo sutartyje Nr. 16, kuria E. K. tariamai įdarbinama UAB „DD D.“ dizainerės pareigose nustatant 4000 Lt dydžio atlyginimą, pasirašė kaip darbdavys, 2008-05-22 pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 07 pasirašė kaip darbdavys ir organizavo (nurodė bendrovės buhalterei V. M.) šio dokumento pateikimą VSDFV Šiaulių skyriui, organizavo (nurodė bendrovės buhalterei V. M.) UAB „DD D.“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių už 2008 m. gegužės mėn. – rugsėjo mėn., pildymą, kuriuose nurodyta, kad V. L. priskaičiuota po 4000 Lt darbo užmokesčio kas mėnesį, išmokėta po 2996,80 Lt, žiniaraštyje už 2008 m. spalio mėn., kuriame nurodyta, kad priskaičiuota 3130,43 Lt darbo užmokesčio, išmokėta 2362,01 Lt, E. K. 2008 m. gegužės mėn. priskaičuota 1400 Lt darbo užmokesčio, išmokėta 1102,64 Lt, žiniaraščiuose už 2008 m. birželio mėn. – rugsėjo mėn., kuriuose nurodyta, kad jai priskaičiuota po 4000 Lt darbo užmokesčio kas mėnesį, išmokėta po 3000,64 Lt, žiniaraštyje už 2008 m. spalio mėn., kuriame nurodyta, kad jai priskaičiuota 173,91 Lt darbo užmokesčio, ir pateikė pasirašyti V. L. ir E. K., 2008-07-10 pranešime apie UAB „DD D.“ apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 10 (forma SAM3SD su priedais), kuriame nurodyta, kad V. L. už 2008 m. II ketvirtį buvo priskaičiuota 8000 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą apskaičiuota 2718,40 Lt įmokų, E. K. už 2008 m. II ketvirtį buvo priskaičiuota 5400 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą apskaičiuota 1834,92 Lt įmokų, pasirašė kaip darbdavys ir organizavo (nurodė bendrovės buhalterei V. M.) šio dokumento pateikimą VSDFV Šiaulių skyriui, 2008-10-08 pranešime apie UAB „DD D.“ apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 15 (forma SAM3SD su priedais), kuriame nurodyta, kad V. L. už 2008 m. III ketvirtį buvo priskaičiuota 12000 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą apskaičiuota 4077,60 Lt įmokų, E. K. už 2008 m. III ketvirtį buvo priskaičiuota 12000 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą apskaičiuota 4077,60 Lt įmokų, pasirašė kaip darbdavys ir organizavo (nurodė bendrovės buhalterei V. M.) šio dokumento pateikimą VSDFV Šiaulių skyriui, atspausdino 2009-02-25 įsakymą Nr. 6, kuriuo suteikė V. L. vaiko priežiūros atostogas, jame pasirašė kaip darbdavys ir pateikė V. L., atspausdino 2009-02-17 įsakymą Nr. 5, kuriuo suteikė E. K. vaiko priežiūros atostogas, jame pasirašė kaip darbdavys ir pateikė E. K.. Remiantis šiais R. D., V. L. ir E. K. suklastotais ir VSDFV pateiktais dokumentais, VSDFV Vilniaus skyriui priėmus 2008-11-17 sprendimą Nr. 6-24-30901 ir 2009-03-24 sprendimą Nr. 6-24-6326 skirti V. L. 78 472,23 Lt dydžio motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, V. L. užvaldė 33 226,20 Lt svetimo turto, VSDFV Kelmės skyriui 2008-11-05 priėmus sprendimą Nr. SMTM-421, 2009-01-28 priėmus sprendimą Nr. SMTS-41, 2009-02-26 priėmus sprendimą Nr. SMTM-74 E. K. skirti 63 369,91 Lt dydžio motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, E. K. užvaldė 28 964,84 Lt svetimo turto. Tokiu būdu buvo padaryta didelė – 62 191,04 Lt dydžio žala VSDF biudžetui.

Be to, R. D. buvo kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. R. D., būdama UAB „DD D.", (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) , Šiauliai, direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 21 straipsnį. būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeidė minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes 2008 m. gegužės-spalio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose įformino neįvykusias operacijas - už neatliktą darbą V. L. apskaičiavo 23 130,43 Lt darbo užmokesčio, E. K. apskaičiavo 17 573,91 Lt darbo užmokesčio, iš viso 40 704,34 Lt darbo užmokesčio; įformino 17 346,01 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą V. L., 13 273,89 Lt E. K., iš viso 30 619,91 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą ir šias operacijas įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą; pažeidė 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pagal 2008 m. gegužės-spalio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, kuriuose pateikta informacija apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį neatitinka tikrovės, į 2008 m. gegužės-spalio mėn. apskaitą įtraukė 40 704,34 Lt apskaičiuoto darbo užmokesčio, 30 619,91 Lt išmokėto darbo užmokesčio, 12 610,21 Lt draudėjo įmokų socialiniam draudimui, 8,13 Lt įmokų į garantinį fondą, taip 53 322,68 Lt padidino bendrovės 2008 metų sąnaudas ir nuostolį. Tokiu būdu R. D. apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens - UAB„DD D." turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus.

E. K. buvo kaltinama tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę ir užvaldė svetimą turtą. E. K., žinodama, kad nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, iš anksto turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, padedant UAB „DD D.“ (duomenys neskelbtini) direktorei R. D., susitarė, kad pastaroji kaip darbdavys sudarys su ja darbo sutartį tariamai priimdama ją dizainerės pareigoms ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyriui pateiks žinomai neteisingus duomenis apie priėmimą į darbą, priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį UAB „DD D.“ ir tokiu būdu padės jai apgaule - pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 186 straipsnius (žinant, kad E. K. realiai darbo įmonėje nedirbs, atlyginimo negaus, įmonei neturinti finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą) įgyti turtinę teisę į žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, ko išdavoje E. K. įgijo teisę į didelės vertės motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas ir dalį šių pašalpų užvaldė, o būtent: E. K. ir UAB „DD D.“ direktorei R. D. 2008-05-21 sudarius darbo sutartį Nr. 16, kuria E. K. priimta dirbti dizainerės pareigose, po ko R. D. 2008-05-22 VSDFV Šiaulių skyriui pateikus pranešimą apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pradžią Nr. 07 (forma 1-SD), 2008-07-10 pranešimą Nr. 10 apie UAB „DD D.“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (forma SAM su priedais), 2008-10-08 pranešimą Nr. 15 apie UAB „DD D.“ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (forma SAM su priedais), 2009-02-17 priėmus įsakymą Nr. 5, kuriuo buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos E. K., sukūrė fiktyvius – neatitinkančius tikrovės ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 186 straipsnių reikalavimų darbo santykius ir taip panaudojo apgaulę, po ko VSDFV Kelmės skyrius, remdamasis šiais dokumentais, taip pat E. K. 2008-11-04 pateiktu prašymu Nr. PMTM-377 skirti motinystės pašalpą bei 2009-02-21 pateiktu prašymu Nr. PMTM-63 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-11-05 priėmė sprendimą Nr. SMTM-421 „Dėl E. K. teisės į motinystės pašalpą“, 2009-01-28 priėmė sprendimą Nr. SMTS-41 „Dėl E. K. teisės į motinystės pašalpą“, kuriais nusprendė skirti jai 8 274,15 Lt dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-10-02 iki 2009-02-18 ir 2009-02-26 priėmė sprendimą Nr. SMTM-74 „Dėl E. K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo jai paskyrė 55 095,76 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009-02-19 iki 2010-12-04. Vadovaudamasis šiais sprendimais, VSDFV Kelmės skyrius E. K. laikotarpiu nuo 2008-11-07 iki 2010-12-04 išmokėjo 28 964,84 Lt motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų. Tokiu būdu E. K. R. D. padedant apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės – 63 369,91 Lt svetimą turtą (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas) ir apgaule užvaldė 28 964,84 Lt svetimo turto, tuo padarant 28 964,84 Lt dydžio turtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Be to, E. K. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo. E. K., veikdama bendrininkų grupe su UAB „DD D.“ direktore R. D., siekdama apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti – siekiant tapti apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir ateityje gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, sukūrė fiktyvius - tikrovės ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 186 straipsnių reikalavimų neatitinkančius darbo santykius (žinodama, kad realiai darbo įmonėje nedirbo ir nedirbs, atlyginimo negavo ir negaus, įmonei neturint finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą) ir šiuos žinomai neteisingus duomenis įtvirtino UAB „DD D.“ dokumentuose, taip juos suklastodama, pagamindama netikrus dokumentus ir juos panaudodama: parengė ir pasirašė 2008-05-21 prašymą priimti ją į UAB „DD D.“ dizainerės pareigas, 2008-05-21 darbo sutartyje Nr.16, kuria E. K. tariamai įdarbinama UAB „DD D.“ dizainerės pareigose nustatant 4000 Lt dydžio atlyginimą, pasirašė kaip į darbą priimamas darbuotojas, užpildė 2008-11-04 prašymą Nr. PMTM-377 skirti motinystės pašalpą nurodydama, kad jos darbovietė yra UAB „DD D.“, kurį panaudojo apteikdama VSDFV Kelmės skyriui, užpildė 2009-02-21 prašymą Nr. PMTM-63 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą nurodydama, kad jos darbovietė yra UAB „DD D.“, kurį panaudojo pateikdama VSDFV Kelmės skyriui, UAB „DD D.“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje už 2008 m. gegužės mėn., kuriame nurodyta, kad E. K. priskaičiuota 1400 Lt darbo užmokesčio, išmokėta 1102,64 Lt, žiniaraščiuose už 2008 m. birželio mėn. – rugsėjo mėn., kuriuose nurodyta, kad jai priskaičiuota po 4000 Lt darbo užmokesčio kas mėnesį, išmokėta po 3000,64 Lt, žiniaraštyje už 2008 m. spalio mėn., kuriame nurodyta, kad jai priskaičiuota 173,91 Lt darbo užmokesčio, išmokėta 168,69 Lt, pasirašė kaip pinigus gavęs asmuo.

V. L. buvo kaltinama tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę ir užvaldė didelės vertės svetimą turtą. V. L., žinodama, kad nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, iš anksto turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, padedant UAB „DD D.“ (duomenys neskelbtini) direktorei R. D., susitarė, kad pastaroji kaip darbdavys sudarys su ja darbo sutartį tariamai priimdama ją ekologės pareigoms ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyriui pateiks žinomai neteisingus duomenis apie priėmimą į darbą, priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį UAB „DD D.“ ir tokiu būdu padės jai apgaule - pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 186 straipsnius (žinant, kad V. L. realiai darbo įmonėje nedirbs, atlyginimo negaus, įmonei neturinti finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą) įgyti turtinę teisę į žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, ko išdavoje V. L. įgijo teisę į didelės vertės motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas ir dalį šių pašalpų užvaldė, o būtent: V. L. ir UAB „DD D.“ direktorei R. D. 2008-05-06 sudarius darbo sutartį Nr. 15, kuria V. L. priimta dirbti ekologės pareigose, po ko R. D. 2008-05-06 VSDFV Šiaulių skyriui pateikus pranešimą apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pradžią Nr. 06 (forma 1-SD), 2008-07-10 pranešimą Nr. 10 apie UAB „DD D.“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (forma SAM su priedais), 2008-10-08 pranešimą Nr. 15 apie UAB „DD D.“ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (forma SAM su priedais), 2009-02-25 priėmus įsakymą Nr. 6, kuriuo buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos V. L., sukūrė fiktyvius – neatitinkančius tikrovės ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 186 straipsnių reikalavimų darbo santykius ir taip panaudojo apgaulę, po ko VSDFV Vilnius skyrius, remdamasis šiais dokumentais, taip pat V. L. 2008-11-10 pateiktu prašymu Nr. 6-7-14571 skirti motinystės pašalpą bei 2009-03-02 pateiktu prašymu Nr. 6-7- M/t-1740 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-11-17 priėmė sprendimą Nr. 6-24-30901 „D. V. L. teisės į motinystės pašalpą“, kuriuo nusprendė skirti jai 10 967,55 Lt dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-10-27 iki 2009-03-01 ir 2009-03-24 priėmė sprendimą Nr. 6-24-6326 „D. V. L. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo jai paskyrė 67 504,68 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009-03-02 iki 2010-12-22. Vadovaudamasis šiais sprendimais, VSDFV Vilniaus skyrius V. L. laikotarpiu nuo 2008-11-20 iki 2010-12-22 išmokėjo 33 226,20 Lt motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų. Tokiu būdu Viktorija L. R. D. padedant apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės – 78 472,23 Lt svetimą turtą (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas) ir apgaule užvaldė 33 226,20 Lt svetimo turto tuo padarant 33 226,20 Lt dydžio turtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Be to, V. L. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko buvo padaryta didelė žala. V. L., veikdama bendrininkų grupe su UAB „DD D.“ direktore R. D., siekdama apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti – siekiant tapti apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir ateityje gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, sukūrė fiktyvius - tikrovės ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 186 straipsnių reikalaimų neatitinkančius darbo santykius (žinodama, kad realiai darbo įmonėje nedirbo ir nedirbs, atlyginimo negavo ir negaus, įmonei neturint finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą) ir šiuos žinomai neteisingus duomenis įtvirtino UAB „DD D.“ dokumentuose, taip juos suklastodama, pagamindama netikrus dokumentus ir juos panaudodama, dėl ko VSDFV biudžetui buvo padaryta didelė – 33 226,20 Lt dydžio žala: parengė ir pasirašė 2008-04-30 prašymą priimti ją į UAB „DD D.“ ekologės pareigas, 2008-05-06 darbo sutartyje Nr.15, kuria V. L. tariamai įdarbinama UAB „DD D.“ ekologės pareigose nustatant 4000 Lt dydžio atlyginimą, pasirašė kaip į darbą priimamas darbuotojas, užpildė 2008-11-10 prašymą Nr. 6-7-14571 skirti motinystės pašalpą nurodydama, kad jos darbovietė yra UAB „DD D.“, kurį panaudojo apteikdama VSDFV Vilniaus skyriui, užpildė 2009-03-02 prašymą Nr. 6-7-M/t-1740 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą nurodydama, kad jos darbovietė yra UAB „DD D.“, kurį panaudojo pateikdama VSDFV Vilniaus skyriui, UAB „DD D.“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose už 2008 m. gegužės mėn. – rugsėjo mėn., kuriuose nurodyta, kad V. L. priskaičiuota po 4000 Lt darbo užmokesčio kas mėnesį, išmokėta po 2996,80 Lt, žiniaraštyje už 2008 m. spalio mėn., kuriame nurodyta, kad jai priskaičiuota 3130,43 Lt darbo užmokesčio, išmokėta 2362,01 Lt, pasirašė kaip pinigus gavęs asmuo.

Kaltinamoji R. D. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad 2008-05-29 jų įmonė UAB „DD D.“ pasirašė su UAB „O.“ projektavimo paslaugų sutartį, kurios vertė buvo 300 000 litų, tačiau tai buvo mainų sutartis, todėl pinigų už atliktus darbus negavo, atlyginimų kaltinamosioms neišmokėjo. Dėl to jiems reikėjo daugiau darbuotojų ir buvo priimtos į darbą ekologė V. L. ir dizainerė E. K.. Pinigai įmonei turėjo būti išmokėti tik tada, kai bus pastatytas objektas, kurį patys būtų pardavę. Abi kaltinamosios dirbo, savo darbus atliko gerai, jokių nusiskundimų iš jų tiesioginio vadovo R. D. nebuvo. Kadangi sklypas buvo Pailių kaime, rekreacinėje zonoje, šalia buvo tvenkinys, užsakovas norėjo, kad pastatai būtų statomi kuo arčiau vandens, kad teritorija būtų išnaudota kuo efektyviau, todėl reikėjo ekologo paslaugų. Vykdydami užsakymą jie turėjo atsižvelgti į įstatymus, užsakovų pageidavimus, galimybes pastatyti namus kuo arčiau vandens telkinio. Visus leidimus derino užsakovas. Kadangi ji apie statybas ir projektus neišmanė, todėl viskam vadovavo R. D.. Sutartis su UAB „O.“ buvo pasirašyta ir ji yra byloje. V. L. pateikė savo parengtą projektą. E. K. buvo dizainerė, ji derino ir parinkinėjo baldus, medžiagas, spalvines gamas. Ji buvo priimta 2008-05-21, o tuo metu gyvenamųjų namų projektai dar nebuvo parengti, tačiau visas namo projektas ir prasideda nuo to, jog reikia parinkti baldus, nuspręsti kaip bus apstatytas kambarys ir tik po to daryti namo projektą. Jų įmonės biuras buvo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Biure dirbo trise, todėl ten nebuvo vietos įrengti naujas darbo vietas V. L. ir E. K.. Be to, būtų reikėję papildomų išlaidų kompiuterinei įrangai, papildomai būtų naudojama elektra, todėl jų darbo vieta buvo namuose ir tai buvo nurodyta darbo sutartyje. Įmonės buhalterė taip pat dirbo savo namuose. Sutartyje buvo nurodyta, kad joms bus mokamas 4 000 litų atlyginimas, kurio dydis buvo nustatytas įvertinus būsimą užsakymo pelną, tuometinius atlyginimus už tokį darbą. Kad darbuotojos laukiasi, ji sužinojo tik tada, kai jos jai pristatė medicinines pažymas, tačiau kada tai tiksliai buvo – nepamena. Visi šie dokumentai buvo pristatyti įmonės buhalteriai. Darbo tabelius pildydavo ji, o darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį – buhalterė. Ji buhalteriai pateikė darbo sutartis, kuriose buvo nurodytas fiksuotas kaltinamųjų atlyginimas ir pagal tai, ši apskaičiuodavo kiek atlyginimo reikia išmokėti. Ji nebuvo informuota apie tai, kad kaltinamosios sirgo, negavo jokių nedarbingumo pažymėjimų. Šiuo metu ji yra skolinga E. K.. E. K. susidariusią skolą ji po truputį grąžina, nes E. K. skolindavo pinigus, kad galėtų sumokėti mokesčius valstybei. Per jos darbo laikotarpį, su E. K. ji buvo susitikusi daugiau nei 2 ar 3 kartus. Susitikdavo Kelmėje, arba ši pati atvykdavo. Jai buvo žinoma, kad E. K. išvyksta į Vokietiją. E. K. atveždavo ant popieriaus lapo nubraižytų pavyzdžių, pasiūlymų, surinktos informacijos apie medžiagas. Parašus, kad jos gauna atlyginimus, ji surinkdavo dėl to, kad jų reikėjo norint sumokėti mokesčius valstybei. Ateityje atlyginimai joms būtų buvę išmokėti. Su E. K. ir V. L. tiesiogiai dirbo R. D., jį į jų darbą nesigilino, nes rūpinosi kitais įmonės reikalais. Visus atliktus darbus jos pateikė projekto vadovui R. D.. Jos pilnai atliko savo darbą, kurį atlikti buvo įpareigotos darbo sutartyje. Atlyginimų išmokėjimo dieną įmonės kasoje negalėjo būti 20 000 litų likučio, nes visi įmonės pinigai buvo skirti atlyginimams arba mokesčiams. Tuo metu įmonėje dirbo 13 darbuotojų. Su visais kitais darbuotojais, ji stengėsi atsiskaityti laiku, o su E. K. ir V. L. susitarė, kad atsiskaitys vėliau. R. D. 20 000 litų į įmonės kasą įnešė. Šiuos pinigus jis turėjo, nes jie, dar būdami susituokę, buvo paėmę paskolą iš „Nord“ banko. Darbo ginčų sutartis buvo pasirašyta V. L. išėjus iš darbo, tačiau kada tai tiksliai buvo, nepamena. Visas deklaracijas, ataskaitas pildė ir Sodrai pateikė įmonės buhalterė. Kai buhalteriai reikėdavo pasirašyti kokius dokumentus, ji pas ją nuvažiuodavo. Ji visiškai pasitikėjo buhalterės surašytais dokumentais ir jų netikrino. Įmonės kasa būdavo pas ją, Sodrai pinigus pervedinėjo pati. Įdarbinus E. K. ir V. L., mokesčiai VMI ir Sodrai buvo mokami.

V. L. turėjo ekologijos diplomą, be to, ieškojo darbo. E. K. diplomo nepateikė, tačiau jau iš anksčiau ji žinojo, kad ši gerai išmano dizainą, todėl diplomo iš jos nereikalavo. Vėliau jie pasirašė ir kitą projektavimo sutartį, dėl ko jų įmonėje darbas neturėjo nutrūkti, jos ir toliau būtų dirbusios. Be to, Pailių kaime esantis sklypas buvo labai didelis, todėl ir kitų sklypų projektavimų sutartys būtų atitekusios jų įmonei. Jai kaltinamosios nesakė, kad laukiasi. Atlyginimų dydis buvo pasiūlytas pagal sudarytos sutarties vertę ir tuo metu kitose įmonėse mokamą atlyginimą ekologui ir dizaineriui. Jie susitarė, kad jei įmonė neturės pinigų išmokėti atlyginimus, jos palauks, nes jos taip pat žinojo, kad sudaryta sutartis su UAB „O.“ yra mainų sutartis. Projektas turėjo būti įvykdytas iki 2009 m. pavasario, nes kovo – balandžio mėnesį turėjo prasidėti namų statybos. Šis projektas nebuvo įgyvendintas dėl tuometinės ekonominės situacijos. Kai ji sužinojo, kad V. L. ir E. K. laukiasi, nors ir neturėjo pinigų jų atlyginimams išmokėti, pagal įstatymus ji negalėjo jų atleisti iš darbo, nes jos laukėsi. Kai paaiškėjo, kad bus sudaryta sutartis su UAB „O.“, su R. D. jie svarstė ką priimti dirbti šiems darbams, o jas pažinodami, pasiūlė joms įsidarbinti. R. D. niekada nusiskundė, kad jos neišdirba 8 darbo valandų per dieną, kad nevykdo pavedamų darbų. Jos su juo susitikdavo kartą per mėnesį, bendraudavo telefonu. V. L. su užsakovais tiesiogiai nebendravo, tačiau ji žino, kad į Pailių kaime esantį sklypą ji buvo nuvykusi keletą kartų, todėl gal ir galėjo ten sutikti kokį užsakovą. Dėl E. K. atlikto darbo, ji turėjo atsiskaityti R. D., kuris buvo atsakingas už tą projektą, su kuriuo jos ir dirbo. Ji yra skolinga E. K., nes ši skolindavo savo uždirbtus pinigus jai, o ji juos panaudojo sumokėti mokesčiams. Iš viso iš E. K. ji buvo pasiskolinusi 16 000 litų, tačiau dalimis juos grąžino, todėl šiai dienai ji jai skolinga apie 8 000 litų. Jos surašė skolos lapuką, kurį turi ir galėtų pateikti teismui.

Kaltinamoji V. L. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad į UAB „DD D.“ ji įsidarbino 2008-05-06, ekologės pareigose. Jos šeima, tėvai visą laiką su Dromantais bendravo, kartu užaugo. Jai 2008 žiemą buvo pasakyta, kad įmonė ruošiasi pasirašyti didelę sutartį ir jiems bus reikalingas ekologas. Jie žinojo, kad ji mokosi ir įgys ekologo diplomą, įgys bakalauro laipsnį. Mokslus baigė 2007 m. Dėl visų darbo klausimų ji bendravo su R. D.. Jos darbas buvo vadovaujantis teisės aktais, įstatymais, surinkti kuo daugiau informacijos apie vietovę ekologiniu požiūriu. Jos darbo vieta nebuvo biure, nes jame nebuvo vietos kitam darbuotojui, todėl ji turėjo dirbti namuose. Buvo nustatytos 8 darbo valandos. Atlyginimą jai pasiūlė pasikonsultavę su kitomis įmonėmis apie ekologo atlyginimą. Su pasiūlytu atlyginimo dydžiu V. L. sutiko. Kai darbinosi, ji tiksliai nežinojo, kad laukiasi, tačiau tai pasitvirtino vėliau. Tikslo įsidarbinti, nes laukiasi, neturėjo, nes darbo jau seniai ieškojo. Ji turėjo tiesiogiai atsiskaityti R. D.. Su juo susitikdavo per mėnesį apie 2 kartus. Susitikimai įvykdavo Šiauliuose, Vilniuje arba Telšiuose pas gimines. Darbo laikotarpiu ji buvo nuvykusi į Pailių kaime esančią teritoriją, surinko reikalingą medžiagą apie tą teritoriją ir pateikė R. D. savo darbo ataskaitą. Atlyginimo jai nesumokėjo, sakė, kad atlyginimas jai vėluos. Išeinant jai į motinystės atostogas, ji pasirašė skolos lapelį už nesumokėtą atliktą darbą. Ji tikėjosi, kad vėliau jai sumokės atlyginimą, kai bus baigtas projektas. Žiniaraščiuose, kad jai yra išmokamas atlyginimas, ji pasirašydavo, nes nesuprato, kad blogai elgiasi, galvojo, kad taip turi būti, nes buhalterijos ji neišmano. R. D. jos atliktas darbas tenkino. Sodrai ji rašė prašymą dėl išmokų mokėjimo. R. D. pateiktame žiniaraštyje ji pasirašydavo, kad gauna 2 996 litų atlyginimą. Ji nesuprato, kad elgiasi blogai pasirašydama, kad gauna atlyginimą, tačiau jo jai neišmokėjo. Tai buvo jos pirmoji darbovietė. Ji galvojo, kad jei ji pasirašė žiniaraštyje, tai turėtų ir atlyginimą gauti, tačiau susitarė, kad atlyginimas vėluos ir tai bus skola. Ji tikėjosi, kad pinigus atiduos, tačiau jų taip ir neatgavo. Ji rinko teisinę bazę apie teritoriją, nes sklypas įėjo į rekreacinę zoną, jis buvo didelis, šalia vandens telkinio. Užsakovai norėjo, kad kuo maksimaliau būtų išnaudota teritorija, kad pastatai stovėtų kuo arčiau vandens. Užsakovams kilo problemų su Šiaulių aplinkos apsaugos departamentu dėl planavimo sąlygų. Mano, jog savo padarytoje koncepcijoje ji pagrindė aplinkybes, kad galima statyti objektą arčiau tvenkinio. Koncepciją rašė iš teritorijų planavimo įstatymo, žemės įstatymo, rekreacijos įstatymo, direktyvos „Natūra 2000“ ir daugelio kitų įstatymų. Iš visų jos surinktų įstatymų buvo sudaryta suvestinė, surašyti atstumai, higienos normos, pasiūlymai, nuotėkos, vandentiekis. R. D. ji pateikė visą segtuvą, kuriame buvo sudėti papildomi dokumentai, neskaitant parašytos koncepcijos. Tas segtuvas turėjo būti pateiktas byloje. Darbe ji nurodė, kokiais teisės aktais rėmėsi rašydama koncepciją. Segtuve esantys dokumentai su svarbesne informacija buvo pabraukti. Ji mano, kad R. D. jos surinktais ir parengtais dokumentais pasinaudojo atlikdamas savo darbą. Ji nežino ar buvo išduotas statybų leidimas šiam objektui. Ji rinko medžiagą, ją analizavo. Tai buvo jos pirmasis darbas, kurį stengėsi atlikti kuo geriau. Dėl darbų bendravo ir aptardavo viską su R. D., kuris buvo jos tiesioginis vadovas ir kuris prieš tai, viską buvo aptaręs su užsakovais. Kokias teisės aktais reikia remtis atliekant darbą, konsultuodavosi su R. D., savo vyru, kuris yra baigęs ekologijos mokslus. Teisės aktų ji ieškojosi internete, savo užrašuose. Raštą Darbo ginčų komisijai ji pateikė 2009 m. spalio pabaigoje, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pasirašytą raštelį su R. D., pateikė komisijai. Tame raštelyje buvo parašyta, kad jai už darbą bus sumokėta, kad atlikus darbą, gaus sklypą ir jį parduos. Kai įsidarbino, nežinojo, kad negaus atlyginimo. Kad vėluos atlyginimas, sužinojo išdirbusi pirmąjį mėnesį. Kalta, kad siekė įgyti turtą iš valstybės, suklastojo dokumentus, pasirašė tikrovės neatitinkančią darbo sutartį, žiniaraščius – neprisipažįsta. Su civiliniu ieškiniu ji yra susipažinusi, tačiau su juo nesutinka. Jai niekas nėra pareiškę, kad netinkamai atlieka savo darbą.

Kaltinamoji E. K. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad ji UAB „DD D.“ dizainerės pareigose buvo įdarbinta 2008-05-21. Dirbti ją pasikvietė R. D., nes su juo interjero klausimais bendravo apie 9 metus. Su juo susipažino pas savo giminaičius Vilniuje, kai jis jiems įrenginėjo interjerą. Nuo to laiko ji važinėjo pas R. D. konsultacijoms. 2007 m. rudenį R. D. ją pakvietė dirbti pas jį, tačiau ji augino vaiką, vyras dirbo Vokietijoje, tam paprieštaravo, todėl nutarė palaukti bent pusmetį. Kai 2008 m. gegužės viduryje ji sugrįžo iš Vokietijos, susiskambino su R. D. ir jis ją pakvietė dirbti kartu. Tuo metu buvo daug statybų, daug užsakymų dėl privačių projektų, todėl R. D. prašė padėti dėl medžiagų parinkimo: apdalinės medžiagos, sienų, grindų medžiagų, plytelių parinkimo, vizualaus baldų apstatymo, virtuvinių baldų projektų. Apie projektą su UAB „O.“ sužinojo gegužės mėnesio pabaigoje. R. D. sakė, kad ateityje įmonėje bus dar daugiau darbo, todėl ji turinti po truputį surinkinėti medžiagą interjerui, informaciją apie medžiagas. Su UAB „DD D.“ direktore ji jokių reikalų neturėjo, tik pasirašė įdarbinimo sutartį. Visus darbo reikalus ji derino su R. D.. Jos darbo vieta buvo namuose. Darbo laikas – 8 darbo valandos, tačiau sutartyje nebuvo paminėta nuo kada iki kada. Jie buvo sutarę, kad su ja įmonė atsiskaitys tik tada, kai gaus pinigus už parengtą projektą. Ji įmonėje įsidarbino ne dėl pinigų, nes jų šeimos finansinė padėtis yra gera. Netrukus po įsidarbinimo, ji buvo nuvežta į ligoninę, nes gatvėje jai prasidėjo kraujavimas. Tik ligoninėje sužinojo, kad laukiasi, gydytoja jai pasakė, kad gali būti persileidimas, todėl apie tai R. D. nesakė, kol nebuvo tikra. Kai išėjo iš ligoninės, išvyko į Vokietiją, kur rinko medžiagą, be to, buvo numatę, kad su Vokiečių firma „H.“ sudarys sutartį dėl apdailos medžiagų, ims iš jų katalogus ir jų apdailos medžiagomis prekiaus UAB „DD D.“. Kai vėliau grįžo iš Vokietijos, jie su R. D. vėl susitiko. Iš darbdavio dėl savo atliktų darbų jokių priekaištų ji neturėjo. Jam tiko tai, kad ji važinėjo į Vokietiją, nes ten yra kainų skirtumai, geresnės kokybės medžiagos, daugiau naujienų, platesnė pasiūla nei Lietuvoje. Sodrai rašydama prašymą dėl išmokų gavimo, pateikė pažymą apie gaunamą darbovietėje atlyginimą, tačiau jo nėra gavusi iš UAB „DD D.“. Atlyginimų dieną ji pasirašydavo žiniaraščiuose, tačiau pinigų negaudavo, nes juos tuoj pat paskolindavo R. D.. Jos pasirašydavo skolos lapelį, kad ji iš jos pasiskolina pinigus. Taip darė kiekvieną atlyginimą. Darbą pagrindžiančią medžiagą, ji R. D. pateikė, nes jis jai buvo nurodęs surinkti tai laiptų pavyzdžius, tai apdailos medžiagos židiniams pavyzdžius. Šią medžiagą ji jam pateikė įrašiusi į diskelius. Ji daug dirbo su virtuvinių baldų „Alno“ programa, padarydavo net po 5 galimus variantus ir juos pateikdavo komplekte. Ji gyveno Kelmėje. Su R. D. bendraudavo telefonu, siųsdavo jam surinktą medžiagą. Ji nežino ar yra įrašyta į bankroto administratoriaus sudarytą asmenų sąrašą, kuriems įmonė yra skolinga. Kartą jai paskambino iš Sodros ir liepė pristatyti prašymą, kad yra atleista iš darbo, kad bankrutuoja įmonė. Bankroto administratorius su ja nebuvo susisiekęs. R. D. jai yra skolinga. Ji suprato, kad gauna darbo užmokestį ir jį visą paskolina R. D.. R. D. su ja atsiskaitinėjo, kai turėjo pinigų. R. D. jai paskambindavo ir pasakydavo, kad nori grąžinti pinigų. Jos turi lapelius, kuriuose žymėjosi kiek grąžinta pinigų.

Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB „DD D.“, dizainerės pareigose, R. D. padėjėja nuo 2008-07-28 iki to laiko, kai ši įmonė bankrutavo. Kai įsidarbino, ji jau buvo nėščia, o 2008-12-01 d. išėjo į motinystės atostogas. Šios įmonės biuras buvo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ten lankėsi tik keletą kartų, darbo vietos neturėjo, nes beveik visuomet dirbo savo namuose. Vidaus tvarkos taisykles pasirašė tuo pačiu metu, kada pasirašė ir darbo sutartį. Atlyginimą jai nustatė įmonės vadovai. Jos atlyginimo dydis priklausė nuo padarytų darbų kiekio, todėl ji gaudavo nuo 800 litų iki 2000 litų. Jos darbas buvo pagal spalvų kodus parinkti medžiagų spalvas, apskaičiuoti kiek ir ko reikia. Pačių projektų ji nekūrė, nes jai pateikdavo paruoštus projektus. Atlikusi apskaičiavimus, savo darbą atiduodavo dizaineriui R. D. arba direktorei R. D.. Jos atlikti ir pateikti darbai niekur nebūdavo įforminami, priėmimo - perdavimo akto ji nepasirašydavo. Projektus jai atveždavo kompaktinių diskų laikmenose. Pastatų išorės dizaino darbų ji neatlikdavo, nes tam reikalingas kitas dizaineris. Ji yra baigusi dailės mokyklą, baigė verslo administravimo specialybę. Dizainerės išsilavinimo ji nėra įgijusi. Apie kotedžus Pailių ir Raizgių kaimuose, ji nieko nėra girdėjusi. Jos ruoštų projektų adresų, jai niekas neįvardino. Baigus darbus, įmonė visiškai su ja atsiskaitė ir neliko skolinga. Kadangi vienu metu dirbo dviejose darbovietėse, motinystės pašalpą gavo pirmus metus apie 2400 litų, iki liepos 1 d. - 2200 litų, o paskutiniu laiku gavo tik 1800 litų. Vienkartinę motinystės išmoką ji gavo 2000 litų ir 5000 litų. Pagrindinėje darbovietėje ji dirbo skyriaus administratore ir uždirbdavo 2000 litų, be to, gaudavo priedus.

Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2008-02-19 iki 2008-11-28 dirbo „DD D.“, statybos vadovu. Jo darbui vadovavo R. D.. Jo darbas buvo prižiūrėti ar statybininkai gerai dirba, ar statybos atitinka visus reikalavimus. Jis prižiūrėdavo išorės ir vidaus darbus. Įmonės biuras buvo adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tačiau į jį jis beveik nevažiuodavo, nes su R. D. susitikdavo objekte, kur buvo jo darbo vieta. Statybos žurnalus pildydavo savo namuose. Visas medžiagas supirkdavo R. D.. Didesnio nei 400 litų atlyginimo iš „DD D.“ jis nebuvo gavęs. Buhalterės V. M. jis nėra matęs. Su R. D. jis yra pažįstamas, nes su juo aptarinėjo projektus, kuriuos vykdė Zokniuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Aukštelkėje jokių objektų jis neturėjo ir ten nedirbo. Jis matė detalųjį planą, kur buvo nupiešta daug namų prie bažnyčios ir kapinių Aukštelkėje. Su šiuo projektu dirbo pats R. D.. Šį projektą buvo užsakęs J. T.. 2008 m. jis matė tik kotedžų eskizus, kurie stovėjo prie kelio. Yra girdėjęs, kad D. J. ir dar vienas jaunas vaikinas darė tuos projektus. R. D. piešdavo planus, tačiau jis neturi leidimo įteisinti jų, todėl D. J. ant šių planų pasirašydavo. Jis pats matė kaip R. D. braižė nebaigtą planą. Matė nupieštus namų eskizus, pavaizduota kaip turi atrodyti šių namų išorė, kuri buvo panaši į Draugystės prospekte esančius namus. Su įmone „O.“ neturėjo jokių ryšių, tačiau girdėjo iš R. D., kad yra su „O.“ susitarę pasirašyti sutartį dėl šio plano. Detalusis planas buvo pačio R. D. piešta vizija. Šis projektas buvo užsakytas „O.“.

Liudytojas S. R. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių rajono aplinkos apsaugos departamento vyriausiuoju specialistu. Jie gauna paraiškas iš miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus dėl planavimo sąlygų konkrečiai teritorijai išdavimo ir jas išduoda. J. T., A. T. ir A. Š. kreipėsi į savivaldybę 2007 m. pabaigoje – 2008 m. vasaros laikotarpyje. Prieš tai jie dar kreipėsi 2007 m., tačiau jiems buvo atsakyta, nes dar nebuvo patvirtintas Šiaulių rajono bendrasis planas. 2008 m. liepos mėnesį jis buvo patvirtintas, todėl jie kreipėsi į šį departamentą pakartotinai. Kreipėsi siekdami pakeisti teritorijos paskirtį, nes nepakeitus paskirties, joje nieko daryti negalima. Kokiai įmonei atstovavo T., jis nepamena, nes kai jie kreipėsi, prašyme buvo nurodytos jų pavardės, o ne įmonių pavadinimai. Sklypai buvo prie Bubių tvenkinio, ties Aukštelke, tačiau negali identifikuoti Peilių ar Raizgių kaimo vietovės. Buvo kilę neaiškumų dėl gamtinio karkaso nuostatų traktavimo, dėl ko Šiaulių rajono aplinkos apsaugos departamentas buvo užklausęs ir saugomų teritorijų tarnybos. Kai pirmą kartą jie kreipėsi, jokio gamtinio karkaso dar nebuvo. Šis karkasas atsirado tik 2008-07-03, kai buvo patvirtintas Šiaulių rajono bendrasis planas ir nuo tada įsigaliojo gamtinio karkaso teritorija, dėl kurios iškilo visi neaiškumai. Gamtinis karkasas yra susijęs su ekologija, todėl ekologo žinios šioje srityje buvo reikalingos. Jokio analitinio darbo apie Paeilių, Aukštelkės architektūrinės, urbanistinės ir inžinerinės plėtros koncepcijas, projektinių pasiūlymų jis nėra matęs.

Liudytojas J. T. teismo posėdžio metu parodė, kad R. D. pažįsta kaip R. D. žmoną. R. D. buvo jo mokinys. Kitas kaltinamąsias pažįsta kaip UAB „DD D.“ darbuotojas, jas yra matęs biure, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis yra vienas iš „O.“ akcininkų. Jo įmonė užsiima nekilnojamuoju turtu. 2007 m. jis, A. T., A. Š. ir J. Š. įsigijo žemės sklypą Šiaulių raj., Pailių kaime, įsteigė UAB “O.“ ir planavo šiame sklype Aukštupio slėnį. Apie projektavimo darbus 2007 metų pabaigoje -2008 metų pradžioje pradėjo bendrauti su R. D. siekiant sudaryti projektavimo paslaugų sutartį su UAB “DD D.“. Buvo pasirašyta sutartis. Projektavimo darbus ir visus klausimus tvarkė su R. D.. Detaliojo plano rengimo metu iškilo problemų dėl ekologijos, gavo reikalavimą atlikti tyrimą ekologijos požiūriu. Visų šių darbų procesas prasidėjo nuo 2007 m. ir vyksta iki šiol, nes pasikeitė ekonominė situacija, iki šiol tebevyksta derybos su bankais. Kai buvo patvirtintas Šiaulių rajono bendrasis planas, jie kreipėsi antrą kartą į Šiaulių regiono aplinkos departamentą. Parengti projektui, turėjo išanalizuoti teisinius dokumentus, nutarė rengti koncepcijos planą. Visais šiais klausimais rūpinosi R. D.. Aplinkosauginę dalį tvarkė ir pas jį dėl to į namus buvo atvykusi pati V. L.. Su ja jis taip pat bendravo per R. D.. Iš viso reikėjo išanalizuoti teisinę bazę, aplinkosauginę ir urbanistinę dalis ir atlikti paiešką. Dėl šių paslaugų atlikimo, sutartis buvo sudaryta su UAB „O.“. Kas šioje sutartyje buvo nurodyta, negali pasakyti, nes už tai nėra atsakingas. Prie šio projekto buvo labai daug darbo, reikėjo įrodyti, kad tame sklype galima statyti. Šių darbų kaina buvo nurodyta sutartyje, tačiau kokia – nežino. Ar UAB „DD D.“ atsiskaitė – nežino. Kada prasidėjo bendradarbiavimas su UAB „DD D.“ – nežino. Kai buvo jau padaryta koncepcija, su R. D. buvo derinamos vizualizacijos, buvo tartasi, kad UAB „DD D.“ darys visas vizualizacijas ir tai, kas jiems priklauso. Jis buvo iš R. D. gavęs padarytas vizualizacijas, kurias parengė UAB „DD D.“. Visų šių darbų procesas prasidėjo nuo 2007 m. ir vyksta iki šiol. Planavimo sąlygos ir RAD buvo gautos 2008 m. gruodžio mėnesį. Urbanistinę dalį apėmė koncepcija. Koncepcinis pasiūlymas su rajono savivaldybe buvo suderintas 2009-04-03 d., pradėtas 2007 m. Koncepcija ir detalusis planas - visai skirtingi dalykai, kada buvo paruošta koncepcija, nežino, bet ja pasinaudojo. Konsepcija buvo paruošta skaitmeninėje laikmenoje. Kai buvo padaryta koncepcija, jie su R. D. derino vizualizacijas. Su juo jie tarėsi, kad UAB „DD D.“ viską darys, visas vizualizacijas, kas jiems priklauso. Jis yra iš R. D. gavęs padarytas vizualizacijas, kurias parengė UAB „DD D.“. Jis yra matęs kai kuriuos E. K. dokumentus. Dvi vizualizacijos yra ir iš Draugystės tako. Namo išplanavimo pavyzdys yra darytas jo ir R. D.. Iš pateikto plano planuojami sklypai centimetro tikslumu ir tada padaroma vizualizacija. Jis nemano, kad R. D. būtų vienas sugebėjęs padaryti visas vizualizacijas, nes labai didelė buvo darbų apimtis.

Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad R. D. buvusi jo žmona. Jis dirbo UAB DD D., buvo projektų vadovas, žmona buvo direktorė, be to, jis dar buvo ir įmonės akcininkas. Be jų, įmonėje dar dirbo ekologas, dizaineris. Jis vadovavo dizaineriams, jie keitėsi, ekologas buvo vienas. Būtinybė turėti ekologą kilo dėl to, kad numatė didelį projektą Pailių kaime, Šiaulių raj. Kvartalo planavimas, jo įgyvendinimas žadėjo ilgalaikį darbą įmonei. 2007 m. bendradarbiavo su O., turėjo rengti projektus elektros inžinerijos ir aplinkosaugos. Vyko skirstymas sklypais, užsakovas teikė pageidavimus dėl sklypų dydžio ir namo gabaritų, jis pageidavo kuo ekonomiškiau atlikti planavimą. O. norėjo eskizinio projekto, norėjo matyti namus, pagal kuriuos būtų galima sklypus dalinti. Dizainerio darbas buvo pagal turimus namo matmenis sukurti interjero detales. Tą darbą dirbo K. ir jis. K. dirbo namie, ji rinko interjero detales, į jos darbą įėjo medžiagų paskirstymas, surinkimas. Jos darbą įrodantys dokumentai turėjo būti įmonėje. Planavimas ir padaryti eskizai buvo atiduoti užsakovui. Su K. susitikdavo 1-2 kartus per mėnesį, ji pas juos dirbo 0,5 metų. Jos atlikti darbai nebuvo įforminti atliktų darbų aktais. 2008 m. įmonėje dirbo 2-3 dizaineriai. B. dirbo kituose objektuose, ji atliko projektavimo darbus. Ekologė buvo reikalinga dėl to, kad dirbtų tame kvartale. Ji rinko aplinkosauginius normatyvus, įstatymus, plėtros koncepcijas, surinktą medžiagą atiduodavo O.. Buvo suformuota plėtros koncepcija, ji suderinta pagal įstatymus ir užrašyta popieriuje. V. L. dirbo Vilniuje, susitikdavo su ja pas jos mamą Telšiuose, ir pas ją namuose. 2008 m. įmonės finansinė padėtis buvo vidutiniška, tuo momentu nepelningai dirbo, kaip akcininkas jis skolino pinigų įmonei, direktorė suformindavo paskolos sutartį, ar buvo akcininkų sprendimo protokolai, nepamena, bet pamena, kad su V. L. susitarė atsiskaityti po to, kai O. atsiskaitys su DD D.. Direktorė atsiskaitinėjo su darbuotojais, jiems mokėjo atlyginimus. Ir ekologo, ir dizainerio darbai ėjo lygiagrečiai, kartu buvo atliekamas ir namų statymas, ir patalpų planavimas. V. L. su E. K. neturėjo tarpusavyje bendrauti, jis paduodavo užstatymo plotą, o E. K. spręsdavo kaip išsitenkama tame sklype, buvo daroma vizija. Galutinio koncepcijos varianto nebuvo paruošę, nes dar turėjo samdyti architektą, vandenų specialistą. 2008 m. viduryje jam buvo pateikta koncepcija, po to ją perdavė O.. Jų vizija apėmė stadionus, užstatymus arčiau vandens. Pailių k., Raizgių k., atliko projektavimo darbus. Visi įmonėje dirbę darbuotojai buvo žinomi, matyti jų darbai, galimybės. Viena iš darbuotojų buvo giminaitė. K. pažinojo keletą metų iki jos įdarbinimo. Asmeninės savybės lėmė, kad ją priėmė į darbą, sutapo jų nuomonės dizaino klausimais, matė jos asmeninio namo dizainą. Iki ją įdarbinant bendravo su ja vieną ar tai du kartus, pasikeitė medžiaga, bendravo su ja ir telefonu iki įdarbinimo, buvo susitikę. Įmonėje nebuvo nustatytos tvarkos, kaip dizaino darbai gali būti perduodami kitam asmeniui. Jis ja pasitikėjo, jam ji perduodavo savo planus, projektus, vienas komplektas likdavo įmonėje, kitas – O. L. pažinojo, su ja pakalbėjo ar ji gali rengti aplinkosauginę dalį. Ji sutiko, sakė kad važiuos į vietą pažiūrėti tų sklypų. Ofise visiems darbuotojams darbo vietų nebuvo. K. lankėsi ofise, bet ten dirbti nebuvo galimybių. K. įdarbino, nes objektas buvo didelis, reikėjo žmonių. Jis nežino, ar vidaus darbo tvarkos taisyklės buvo įmonėje, jis buvo atsakingas už dizainą. K. rinko bendrą medžiagą, neprojektavo korpusinių nei standartinių baldų. Ar buvo atskiri dizainerio pareiginiai nuostatai, jis nežino. Galėjo būti taip, kad dizaineris sulygo dėl vienokių funkcijų, o atliko visai kitas. Darbo laiko kontrolės įmonėje nebuvo, jis K. darbo laiko nekontroliavo. 2008 m. pavasarį, po sutarties pasirašymo su UAB „O.“, jis pradėjo dirbti su šiuo projektu. Abiejų kaltinamųjų darbo vietos buvo jų namuose. Darbo sutartys su jomis buvo sudarytos tik pradėjus dirbti. Jų atlyginimai buvo paskaičiuoti pagal užsakymo dydį ir vertę. Darbo užmokestis jam buvo mokamas pagal finansines galimybes. Už gautą užmokestį jis pasirašydavo. Įvertinus objekto kainą, kiek tokio lygio specialistas turėtų gauti, buvo nuspręsta kokio dydžio atlyginimas bus mokamas V. L.. Už tokio pobūdžio darbą, tai buvo normalaus dydžio atlyginimas. Už tokį darbą, kurį atliko E. K., atlyginimas buvo vidutinis. V. L. pateikti darbai buvo svarbūs koncepcijai dėl atstumų, gręžinių vietų parinkimų. Ji surado ir informacijos kur ir koks sklypas tinka pagal aplinkosauginius reikalavimus. V. L. surinktos informacijos buvo pateikta daug. Ji iš įstatymų išrinkdavo straipsnius, kurie būdavo reikalingi. Kartą jie kartu buvo nuvykę į tą vietovę. V. L. ir E. K. dirbo prie „Š.S.“ projekto įgyvendinimo vizijos ir koncepcijos. E. K. dirbo prie apipavidalinimų, interjero vizualizacijų, funkcinių patalpų zonavimo, medžiagų parinkimo, patalpų derinimo pagal baldus, plyteles, tapetus, dažus, baldų parinkimą. Dirbo su kompiuterinėmis programomis „Word“, „Adobe“, „Google search up“, „Alno“. E. K. jam pateikė patalpų planavimo, išorės ir vidaus dizainų, virtuvės dizainų, kotedžų išdėliojimų darbus. Užsakovui jie pateikė tai, ką pastatyti būtų leidžiama ir nereikėtų specialaus leidimo. Kadangi jiems reikėjo ekologo paslaugų, nes UAB „O.“ pateikė užduotį pastatyti pastatus, apsaugant gamtinį karkasą. Tai jie galėjo padaryti būtent su V. L. pateiktomis išvadomis, dokumentais. Dizaino, aplinkosaugos darbai buvo ruošiami visam kvartalui. Su E. K. jis ir prieš tai bendraudavo, labai pasitikėdavo jos idėjomis, matė, kad ji išmano dizainą, architektūrą. Prieš metus laiko iki šio projekto, jis jai buvo kelis kartus siūlęs dirbti UAB „DD D.“. Įdarbinimo iniciatyva kilo iš jo pusės. Jis žinojo, kad ji dažnai lankosi Vokietijoje iš kur parsiveždavo lankstinukų, brošiūrų. Nuo įmonės egzistavimo pradžios, įmonėje dirbo dizaineriai M. V., R. B., tačiau jie specialaus išsilavinimo neturėjo. E. K. jis buvo pateikęs pastatytų kotedžų nuotraukas, kad ji žinotų užsakovo vizijas, norus ir tai, ko jis gali tikėtis. Darbų atlikimai ir perdavimai niekur nebūdavo įforminami. Ši pateikta kaltinamųjų medžiaga ir toliau bus naudojama kaip technologinė projekto dalis, jo vizualizacija. Reikėjo pastatus priartinti 50 m. atstumu iki tvenkinio, todėl turėjo išsiaiškinti kaip tai padaryti legaliai, nes tai turi didelę reikšmę gamtiniam karkasui. Dėl to jie konsultavo UAB „O.“, kad jie galėtų pateikti tinkamą užduotį UAB „P.“. Visi šie darbai vyko 2008 m. pavasarį – vasarą. Visas projektas „Šventupio slėnis“ yra Pailių ir Raizgių kaimų ribose. UAB „DD D. buvo pasirašiusi su UAB „O.“ tik vieną sutartį dėl Pailių kaimo teritorijoje esančio sklypo numeriu 8, kurį sudarė 50 mažesnių sklypų. Visų šių darbų kaina – apie 300 000 litų. Projektas buvo labai svarbus įmonei finansiškai. Ši sutartis įvykdyta nebuvo, todėl jokių pajamų dėl šių darbų negavo. Jis bendrovei buvo paskolinęs 20 000 litų, tačiau šių savo pinigų neatgavo. Nežino ar dėl šių pinigų jis buvo įtrauktas į bankroto administratoriaus sąrašą. E. K. dažnai važiuodavo į Vokietiją ir tai įmonei buvo labai vertinga, nes ji parsiveždavo informacijos apie užsienio architektūrą. Iš Vokietijos įmonė gavo idėjų dėl laiptų, plytelių, dažų, baldų, virtuvės. Koncepciją jis padarė iš pateiktos informacijos, aprašymų ir ją pateikė J. T.. UAB „O.“ turėjo būti šio projekto iniciatorius. V. L. ir E. K. atveždavo jam į įmonės biurą savo padarytus darbus arba juos aptardavo telefonu, „Skype“, elektroniniu paštu. Kai jos pateikdavo savo darbus, duodavo joms kitas užduotis. Žlugus šiam projektui, kartu žlugo ir įmonė. Darbai žlugo, nes buvo pavėluota su detaliuoju planu, ilgai laukė sąlygų. Su J. T. pasitardami dėliojo kaip turėtų atrodyti visas projektas ir šią informaciją perdavė D. J., kuris tai panaudojo savo tolesniems darbams. Visa tai buvo brandinama su dizainerių, ekologų, UAB „O.“, J. T. idėjomis. Visus E. K. pateiktus dokumentus jis yra matęs. Paveikslėliai buvo pateikti tuo laiku, kai buvo sprendžiama kokia laiptinė būtų funkcionalesnė ir kaip tai įgyvendinti. Čia taip pat yra kotedžinio namų tipo galimi planavimų variantai. Pateikti ir piešti variantai, galimas vizualizavimas. Vienas iš čia esančių paveikslų yra labai panašus į namą, kuriam buvo išduotas statybos leidimas. Pateiktas atskirų sklypų funkcinis išdėliojimas, jų vizualizacija. Visi šie dokumentai yra E. K. darbas. Vienoje iš šių nuotraukų buvo pavaizduotas namas, kuris buvo labai panašus į jau suprojektuotą namą, kurį projektavo UAB „Alkos projektai“. Šiuos dokumentus yra matęs J. T.. Jei būtų buvęs įgyvendintas šis projektas, būtų derinę darbus dėl statybos darbų, apželdinimo. Būtų gal už darbus atsiskaitę atiduodami namą ar kotedžą.

Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo R. D. įmonėje “DD D.” buhaltere, vedė apskaitą. Žodžiu su direktore buvo sutarusi, kad dirbs pas save namuose, nes jų ofisas buvo Zokniuose, o tai jai nepakeliui. Įmonės biure buvo tik vieną kartą. Jos atlyginimas buvo 600 Lt. Visus dokumentus jai atveždavo direktorė. Ji skaičiavo atlyginimus, tvarkė ataskaitas. Kitų darbuotojų, be direktorės ir jos vyro, įmonėje nėra mačiusi. Vidutinis darbo užmokestis įmonėje buvo 800 Lt, atlyginimų dydį nustatė direktorė. Nepamena koks buvo dizainerių atlygis, ar jų atlyginimai buvo visų vienodi. Nepamena koks buvo ekologo atlyginimas. Direktorė tvarkė įmonės kasą, išmokėdavo atlyginimus. Žiniaraščius direktorė iš jos namų pati pasiimdavo ir grąžindavo kai algas išsimokėdavo. Atlyginimus skaičiuodavo kiekvieną mėnesį. Nežino ar darbuotojams buvo mokamas atlyginimas iš karto už kelis mėnesius. Žiniaraščiai jai buvo sugrąžinami kas mėnesį. Jei kas sirgdavo, jai direktorė pranešdavo. Darbo sutarčių ji nerengė. Direktorė jai pasakydavo, koks darbuotojas yra atleidžiamas, o darbo sutartis jai būdavo pateikiama jau po to, kai darbuotojas būdavo atleistas. Ji pildydavo atleidimo iš darbo formą, tačiau pati direktorė tai pateikdavo „Sodrai“. Jei įmonė skolindavosi, apie pinigų įnešimą dokumentus pildydavo ji. Įmonė dirbo nuostolingai, žino, kad buvo vėluojama susimokėti VMI, „Sodrai“. Yra girdėjusi apie kotedžų statybą, apie tai, kad įmonė ruošiasi tuo užsiimti. Nežino kaip direktorė atsiskaitinėjo su tiekėjais. Jei kas įnešdavo pinigus į įmonės kasą, direktorė pati išsirašydavo orderį. Su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ji yra susipažinusi, ant jų yra pasirašiusi. Tiksliai negali pasakyti kiek buvo įmonės akcininkų. Kiek buvo įmonės sąskaitų, nepamena. Dėl areštų uždėjimo sąskaitoms, nieko negali pasakyti.

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra architektas ir ruošė detalųjį planą fiziniam asmeniui. Sutartis buvo sudaryta 2007-2008 m. Nuo sutarties pasirašymo procedūra užtrunka nuo pusės metų iki metų. Pagal J. T. užsakymus, atliko veiksmus pagal techninių sąlygų sąvadą, išduotą Šiaulių raj. savivaldybės. Pailių kaime buvo dalinamas sklypas į mažesnius sklypus. To projekto vertės nepamena. J. T. atnešė projekto sąlygų sąvadą, techninę užduotį, pasakė, kiek sklypų nori, todėl padalino teritoriją į norimą sklypų kiekį, numatė inžineriją tuose sklypuose, projektą suderino, apskritis davė išvadą. Detaliajame plane numatyta, kur kokie pastatai stovės, koks tarp jų atstumas, užsakovas gali pageidauti įvairių dalykų, tačiau jie patikrina, ar užsakovo norai neprieštarauja galiojantiems įstatymams. Žemės sklypų dalinimas vyko dėl to, kad buvo ruošiamasi vykdyti individualių namų statybą. Žinojo ten numatomų statyti gyvenamųjų namų tipus, kokie bus konkretūs tų namų projektai. Techninis projektas daromas tada, kai patvirtinamas detalusis planas, sklypas Registrų centre gauna unikalų numerį, kai gaunami visi reikalingi leidimai. Individulių namų projektai gali būti tik eskizuose. Jų priimti sprendimai atitiko bendrajam planui. Vyko ginčas dėl rekreacinės teritorijos prie vandens telkinio, tačiau tą problemą išsprendė su aplinkos apsaugos departamentu. Prie sklypo detaliojo plano visada ruošiamos inžinerinės schemos: vanduo, elektra, gręžiniai, nuotėkos. Tuos davinius reikia pateikti sveikatos higienos specialistams ir šią inžinerinę dalį jiems priklauso paruošti pagal sutartį, yra įvairios lentelės, schemos. J. T. norėjo, kad būtų įrengti trys vandens gręžiniai, dėl ko jis ateidavo pasitarti su juo. Jis duodavo jam eskizinius brėžinius. J. T. turėjo savo supratimą apie inžinerinius skaičiavimus, gal jis su kuo ir konsultavosi, tačiau jis to nežino. Juridiniais klausimais J. T. buvo gerai informuotas, gal tarėsi su šių sričių specialistais. Šiaulių raj. savivaldybė tuo metu rengė Šiaulių rajono bendrąjį planą, o šis jų rengiamas projektas taip pat įėjo į bendrąjį planą, todėl patys žiūrėjo, kad rengiami planai neprieštarautų bendrajam Šiaulių rajono planui. Dėl ekologijos klausimų patys viską tvarkė. Su UAB “DD D.” jis neturėjo nieko bendro ir kaltinamųjų nepažįsta. Jie vykdo konkretų teritorijos išplanavimą, o investicijos yra ne jų reikalas. Jo darbo pobūdis nereikalauja iš šalies samdytis specialistus, nes jie patys pajėgūs tokius darbus atlikti. UAB „O.“ paslaugų teikimo sutartys jam nežinomos.

Civilinio ieškovo atstovė D. U. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra civilinio ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus atstovė. Pareikštą civilinį ieškinį jie tikslina, nes V. L. nuo 2009-07-30 buvo taikomos apsaugos priemonės ir mokama minimali tėvystės - motinystės pašalpa. Kaltinime nurodyta civilinio ieškinio suma nesikeičia, o keičiasi tik realiai įgyta suma. Įmokos buvo mokamos ne visada laiku, buvo taikomos ir priverstinės priemonės. Todėl dalis įmokų buvo gaunama šiais nurodymais. Paskelbus bankrotą, įmonė liko skoloje 28 921 litų. Dalį įmokų Sodra gavo. Pervedant pinigus į Sodrą, nebūna nurodoma būtent už kokius darbuotojus jie atsiskaito, o pinigai būna pervedami bendrai, todėl negali atsakyti ar socialinis draudimas buvo konkrečiai mokamas už V. L.. Pagal pateiktus dokumentus, V. L. buvo įdarbinta 2008-05-06. Koks atlyginimas buvo nurodytas darbo sutartyje jiems nėra žinoma. Jie žino tik kiek per ketvirtį asmeniui yra išmokėta atlyginimo ir kiek tai sudaro išmokos. Jie atitinkamoms institucijoms perdavė informacija, kad V. L. yra mokamas palyginti didelis atlyginimas. Dėl to buvo sudaryta komisija ir pašalpų skyriaus vedėja pateikė pranešimą. Būdavo analizuojama ir kiek toje įmonėje uždirba kiti darbuotojai, kokį darbą jie atlieka. Mokesčių inspekcija atliko patikrinimą ar V. L. dirbo ir koks buvo jos atlyginimas. Ji negali pasakyti ar VMI įsitikino, kad dirbo V. L.. Įtakos apie tai paskelbti turėjo ir darbo laikotarpis, kitų darbuotojų atlyginimų dydžiai. Atlyginimai buvo lyginami su darbuotojų atlyginimais, kurie buvo išmokami nuo 2007 m. iki 2008 m. pradžios. Didesnių atlyginimų nei kaltinamosioms, išmokėta nebuvo. Jei šiuo atveju atlyginimas būtų mokamas mažesnis, nebūtų buvę dėl ko kreiptis į šias institucijas. Jei E. K. nebūtų išėjusi į vaiko auginimo atostogas, negali pasakyti ar jie būtų kreipęsi dėl galimos nusikalstamos veikos. Jei teismas pripažintų, kad nebuvo jokių darbo santykių, pinigus, kurie buvo sumokėti už kaltinamąsias, Sodra grąžintų įmonei, arba tiesiog jais padengtų šios įmonės įsiskolinimą. Jei bus nustatyta, kad V. L. buvo įdarbinta nefiktyviai, ji turės didesnį nei 3 mėnesių darbo stažą. Jokio kitų institucijų specialaus nurodymo patikrinti V. L. įdarbinimo nebuvo gavę. Kreipėsi į teisėtvarkos institucijas, nes turėjo įtarimų. Civilinio ieškinio pagrindas yra FNTT specialisto pateikta išvada ir Sodros sprendimu išmokėtos išmokos. Įmonė gali teikti prašymą, jei yra permoka Sodrai ir jai bus grąžinti pinigai.

Civilinio ieškovo atstovė J. T. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra VSDFV Kelmės skyriaus atstovė. Išmokos buvo išmokėtos atsižvelgiant į kaltinamosios E. K. gautas pajamas 2008 m. antro ir trečio ketvirčio metu. Šiai dienai jai buvo išmokėta 28 964,84 litai. Jei E. K. nebūtų dirbusi, jai pašalpa nebūtų priklausiusi. Jei jos vyras dirbo ir būtų pateikęs prašymą eiti į tėvystės atostogas, jis būtų gavęs pašalpas. Kaltinamosioms yra mokamos tik minimalios pašalpos. Baigus dienines studijas, jei E. K. per tris mėnesius susiranda darbą, tada turi teisę gauti pašalpą. Mokslų baigimas yra pažymimas nuo diplomo įteikimo dienos. E. K. turėjo VSDFV pateikti dokumentus, kad baigė mokslus ir per tris mėnesius nespėjote įsidarbinti. Jei ji tuo metu studijavo, pašalpa jai nepriklausė. Prokurorės nutarimu jai buvo mokama minimali pašalpa. Turi duomenų, kad E. K. darbo sutartį pasirašė 2008-05-21, o nuo 2008-05-22 ji jau susirgo. Visas jos sirgimo, gyvenimo užsienyje laikotarpis, buvo žymimas kaip darbo valandos. Į VSDFV Kelmės skyrių kreipėsi Šiaulių FNTT ir prašė pateikti turimus duomenis apie E. K.. Susipažinus su visa bylos medžiaga, patikslino civilinį ieškinį. Galėjo būti taip, kad pareiškimas apie įdarbinimą buvo pateiktas ir VSDFV Šiaulių skyriui. Kai E. K. sirgo, jai negalėjo priklausyti išmokos. Susirgimo faktas Sodrai žalos neturėjo. Teismo prašo solidariai priteisti 28 964,84 litų iš E. K. ir R. D..

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja G. T. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba FNTT Šiaulių apygardos skyriuje. R. D. parodymuose esančius sakinius, tokius kaip kad ji pripažįsta, kad apgaulingai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes tokių jos veiksmų pasekoje negalima iš dalies nustatyti bendros veiklos už 2008 metus, pasakė ne pati D., tačiau D. perskaičius surašytą apklausą, ji to neneigė ir prisipažino, nurodė, kad suvokia įtarimą, todėl tai buvo parašyta jos apklausos protokole. L. apklausos protokole parašytas tekstas „įgysiu teisę į svetimą turtą, įtvirtindama juose žinomai netikslius duomenis“ – buvo paimtas iš pranešimo L. apie įtarimą. Šie tekstai buvo įrašyti tik joms tai patvirtinus. Ikiteisminio tyrimo metu ji apklausė visas tris kaltinamąsias. Pirmąsias apklausė L. ir D.. Vėliau apklausė E. K.. L. ir D. gynė Telšių advokatas Juška. Jų apklausa vyko perskaičius pranešimą apie įtarimą ir reziumuojant jų apklausas bei remiantis pranešimu apie įtarimą, surašomas apklausos protokolas. Visos teisinės frazės buvo surašomos remiantis pranešimu apie įtarimą, prieš tai paklausiant ar joms tai suprantama. Gynėjas jos klausinėjo kokia žala padaryta, kokie įrodymai, galimybės. Gynėjas L. klausė ar ji turėtų galimybę atlyginti apie 20 000 litų žalos. Gynėjas protokolo surašymui jokių pastabų neturėjo. Perskaičius parodymus, L. pastabų, papildymų neturėjo, todėl ir pasirašė. Pradžioje apklausa buvo vykdoma bendrai, o paskui dalimis, gale viskas buvo apibendrinama. V. L. apklausos metu nurodė, jog atliko darbus ir segtuvą su jos atliktais darbais pateikė R. D.. Sakinys „neturėjau turtinės teisės įgyti 67 504,68 Lt sumą“ buvo paimtas iš pranešimo apie įtarimą. Tuo metu UAB „DD d.“ byla buvo viena iš pirmųjų „mamyčių“ bylų, o įtarime buvo rašoma turtinė teisė į visą sumą. Kadangi visų kaltinamųjų sumos viršijo nustatytą ribą ir buvo kvalifikuojama pagal 2 dalį, o išmokėta suma įtarime buvo inkriminuojama pagal 1 dalį. Tekstas „suprantu, kad realiai beveik jokio darbo nedirbusi bendrovėje, atlyginimo negavusi, pasirašydama darbo užmokesčio žiniaraščius, prašymus atostogoms, prašymus skirti motinystės, motinystės ( tėvystės ) pašalpas, taip įtvirtinau tikrovės neatitinkančius duomenis ir suklastojau dokumentus.“ Buvo reziumuotas iš L. viso pasisakymo, o ne pažodžiui užrašytas jos pasakymas. L. ir D. buvo prašoma papasakoti apie situaciją. Jei apklausos tekste yra nurodyta „į klausimą atsakau“, reiškia tai, kad kaltinamoji atsako į jai užduotą klausimą. Kadangi D. ir L. apklausose nėra užfiksuota „į klausimą atsakau“, vadinasi kaltinamosioms nebuvo užduoti konkretūs klausimai. Kodėl D. apklausoje nėra gynėjo advokato parašo, ji nežino, tačiau jo orderis buvo pateiktas, protokole yra užfiksuotas jo dalyvavimas.

Specialistė J. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad specialisto išvada duota sąlyginė, nes ne jos kompetencijoje spręsti, ar kaltinamosios V. L. ir E. K. dirbo įmonėje „DD D.“. Specialisto išvada dėl skaičių ir faktų yra kategoriška. Jei įmonėje nebūtų darbo užmokesčio apskaitos V. L. ir E. K., jos nebūtų įgijusios teisės gauti motinystės pašalpas. Darbo užmokesčio gavimo žiniaraščiuose buvo E. K. ir V. L. parašai, patvirtinantys jų, kaip atlyginimų gavėjų atlyginimo gavimą, bet ar realiai pinigų mokėjimo operacija įvyko, ar įrašai, patvirtinantys gavimą, yra tikri, specialistė negali spręsti. Palyginimui peržiūrėjus pinigų judėjimą, matosi, kad įmonėje padidėjo įsiskolinimai VMI, Sodrai, matosi, kad skolintasi ir iš akcininkų, neatsiskaitoma su tiekėjais. Skola Sodrai tyrime fiksuota už 2008 m. rugsėjo - gruodžio mėn., gyventojų pajamų mokestis nemokėtas už 2008 m. liepos mėn. ir už gruodžio mėn., PVM nemokėtas už rugpjūčio – gruodžio mėn. Pagrindinis klausimas ar kaltinamosios dirbo, ar ne. Jai buvo pateikta darbo užmokesčio apskaita, PVM sąskaitos faktūros, darbo laiko apskaitos žurnalas. Specialistė negali vertinti liudytojų parodymų, o visi skaičiavimai specialisto išvadoje yra rimtas įrodymas. Jai nebuvo pateiktas joks dokumentas, kuriame būtų užfiksuota, kad V. L. ir E. K. pasirašė, jog atliko toje įmonėje įvairius darbus. Kiekviena įmonė turi buhalterinės apskaitos instrukcijas, o tokių dokumentų, kad buvo duoti kokie nors pavedimai darbuotojoms atlikti užduotis iš direktorės, specialistei nebuvo pateikta. Buvo paskaičiuotas darbo užmokestis net ir tada, kai viena darbuotoja gulėjo ligoninėje, o tai yra buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimas. E. K. buvo Vokietijoje, tačiau darbo apskaitos žiniaraštyje yra nurodyta, kad tuo metu ji dirbo. Kai ji buvo Vokietijoje, buhalterei buvo pateiktas jau užpildytas darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Pagal turimus duomenis, įrašai buvo padaryti teisingi. Jei E. K. ir V. L. įmonėje faktiškai nedirbo ir jokių užduočių neatliko, tai ir neturėjo būti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių. Ar darbdavys fiziškai matė darbuotoją esant darbe, ar ne, ar darbuotoja sirgo, už šių faktų fiksavimą atsako vadovas. Jis taip pat atsako už darbo organizavimą, o jei pats darbuotojo nemato darbe, vadinasi, jis ką nors yra įpareigojęs stebėti, kažkas supildo darbo apskaitos žiniaraščius. Už darbo organizavimą, dokumentų pildymą ir jų teisingumą, pagal buhalterinės apskaitos įstatymą yra atsakingas vadovas. Buhalterė yra atsakinga tik už tai, ar gerai yra paskaičiuotas atlyginimas, bet ne už informaciją, kuri yra įrašyta žiniaraštyje. Buhalterė neturi tikrinti ar duomenys žiniaraštyje yra teisingi, nes už tai atsakinga vadovė. Žiniaraštyje turi būti žymima išdirbtos valandos, ligos, komandiruotės, pravaikštos. Jei darbo taisyklėse yra parašyta, kad E. K. būnant užsienyje, galima žymėti žiniaraštyje, kad ji dirba, tuomet galimas žymėjimas, kad dirba, nors ir yra išvykusi.

Dokumentai turintys reikšmės bylos nagrinėjimui: 2008-04-30 V. S. prašymas, iš kurio matyti, kad ji prašo priimti į UAB „DD D.“ dirbti ekologės pareigose. Prašyme yra žyma, nurodanti priimti V. S. nuo 2008-05-06, pasirašo R. D. (t.1, b.l. 21); 2008-05-06 neterminuota darbo sutartis Nr. 15, kuria V. S. priimama dirbti UAB „DD D.“ ekologės pareigoms, nustatant 8 val. darbo dienos trukmę ir 4000 Lt dydžio atlyginimą. Darbo sutartis įsigalioja ir V. S. pradėjo dirbti 2008-05-06, sutartis pasirašyta bendrovės direktorės R. D. ir V. S. (t.1, b.l. 22); UAB „DD D.“ ekologo pareiginiai nuostatai, kurie patvirtinti bendrovės direktorės 2007-02-21, 207-02-12 akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 1, kuriame nurodyta, kad ekologas savarankiškai atlieka poveikio aplinkai vertinimus (PAV), atlieka aplinkos analizę, rengia informaciją, ruošia PAV atrankos dokumentus, nustato PAV apimtį, nagrinėja PAV ataskaitas, sprendžia dėl planuojamos ūkinės veiklos vykdymo, atlieka aplinkotvarką. Instrukcijoje pasirašė V. S. (t.1, b.l. 87-88); 2008-11-10 V. L. VSDFV Vilniaus skyriui pateiktas prašymas Nr. 6-7-14571 skirti jai motinystės pašalpą (t.1, b.l.178); nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas Nr. C 0122197, išduotas 2008-10-27 Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės, nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpis 2008-10-27 – 2009-03-01 (t.1, b.l. 179); 2008-11-07 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. 6-24-31901 „Dėl V. L. teisės į motinystės pašalpą“ iš kurio matyti, kad V. L. priskaičiuota 10 967,55 Lt dydžio motinystės pašalpa, išmokėjimo suma – 8 488,93 Lt. už laikotarpį nuo 2008-10-27 iki 2009-03-01. Priede prie sprendimo nurodyta, kad motinystės pašalpa skaičiuojama už laikotarpį nuo 2008-05-06 iki 2008-06-30, suma, nuo kurios sumokėtos SD įmokos – 8 000 Lt (t.1, b.l. 40-42); 2009-02-25 UAB „DD D.“ direktorės R. D. įsakymas Nr. 6, kuriuo V. L., išleista vaiko priežiūros atostogų nuo 2009-03-02 iki kol vaikui sueis 2 metai, t.y. 2010-12-22 (t.1, b.l. 183); 2009-03-02 V. L. VSDFV Vilniaus skyriui pateiktas prašymas Nr. 6-7-M/t-1740 skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą (t.1, b.l.181-182); 2009-03-24 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. 6-24-6326 „Dėl V. L. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ V. L. skirta 67 504,68 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks 2 metai laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2010-12-22, išmokėjimo suma – 53 670,80 Lt. Priede prie sprendimo nurodyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpa skaičiuojama už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2009-02-28, suma, nuo kurios sumokėtos SD įmokos – 15 130,43 Lt (t.1, b.l. 158-160); 2008-05-06 pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma Nr. 1-SD) Nr. 06, iš kurio matyti, kad V. S. valstybinio socialinio draudimo pradžios data – 2008-05-06. Pranešimas pasirašytas UAB „DD D.“ direktorės R. D. (t.2 , b.l. 49); Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės duomenimis V. L. nėščiosios kortelė užvesta 2008-05-14 (t.1, b.l. 130); 2008-05-21 E. K. prašymas, iš kurio matyti, kad ji prašo UAB „DD D.“ priimti ją į UAB „DD D.“ dizainerės pareigoms nuo 2008-05-22. Prašyme matyti D. D. viza priimti E. K. dirbti nuo 2008-05-22 (t.1, b.l. 24); 2008-05-21 darbo sutartis Nr. 16 UAB „DD D.“, kuria priimta dirbti E. K. dizainerės pareigose 8 val. per dieną, nustatytas 4000 Lt atlyginimas. Sutartis įsigaliojo ir E. K. pradėjo dirbti 2008-05-22, sutartis pasirašyta direktorės R. D. ir E. K. (t.1, b.l. 23).

Žemesnės instancijos teismas

UAB „DD D.“ dizainerio pareiginiai nuostatai, kurie patvirtinti bendrovės direktorės 2007-02-21, 2007-02-12 akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 1, kuriame nurodyta, kad dizaineris atlieka korpusinių ir nestandartinių baldų projektavimą, interjero bei interjero elementų projektavimą, baldų išdėstymo patalpoje projektavimą, derinimą ir autorinę priežiūrą, meno kūrinių bei aksesuarų parinkimą, fitodizainą interjere, gaminių specifikacijų sudarymą ir suderinimą su klientu. Nuostatuose pasirašė M. V., E. K. ir R. B. (t.1, b.l. 115-116).

2008-11-04 E. K. VSDFV Kelmės skyriui pateiktas prašymas Nr. PMTM-377 skirti jai motinystės pašalpą (t.2, b.l. 7).

2008-11-05 VSDFV Kelmės skyriaus sprendimas Nr. SMTM-421 „Dėl E. K. teisės į motinystės pašalpą“ E. K. skirta 7 490,60 Lt dydžio motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008-10-02 iki 209-02-04, išmokėjimo suma – 5893,04 Lt. 2009-02-28 VSDFV Kelmės skyriaus sprendimas Nr. SMTM-41 „Dėl E. K. teisės į motinystės pašalpą“ E. K. skirta 783,90 Lt dydžio motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2009-02-05 iki 2009-02-18, išmokėjimo suma – 619,28 Lt (t.1, b.l. 164-165).

2009-02-17 UAB „DD D.“ direktorės R. D. įsakymas Nr. 5 E. K. išleista vaiko priežiūros atostogų nuo 2009-02-19 iki kol vaikui sueis 2 metai, t.y. 2010-12-04 (t.1, b.l. 9).

2009-02-21 E. K. VSDFV Kelmės skyriui pateikė prašymas Nr. PMTM-63 skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą (t.2, b.l. 8).

2009-02-26 VSDFV Kelmės skyriaus sprendimas Nr. SMTM-74 „Dėl E. K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ skirta 55 095,76 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks 2 metai laikotarpiu nuo 2009-02-19 iki 2010-12-04, išmokėjimo suma – 44 795,16 Lt. Lt (t.1, b.l. 166-167).

2008-05-22 pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma Nr. 1-SD) Nr. 07, matyti, kad E. K. valstybinio socialinio draudimo pradžios data – 2008-05-22. Pranešimas pasirašytas UAB „DD D.“ direktorės R. D. (t.2 , b.l. 50).

2008-07-10 pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (forma SAM, priedai SAMF4, SAM3SD) Nr. 10 nurodyta, kad 2008 m. II ketvirtį E. K. gavo 5 400 Lt pajamų, nuo kurių atskaičiuota 1834,92 Lt įmokų suma, V. L. gavo 8000 Lt pajamų, nuo kurių atskaičiuota 2718,40 Lt įmokų suma. Tuo tarpu kitų darbuotojų gautų pajamų suma per ketvirtį neviršija 2400 Lt, direktorės R. D. pajamos sudaro 1628,49 Lt (t.2, b.l. 51-54).

2008-10-08 pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (forma SAM, priedai SAMF4, SAM3SD) Nr. 15 nurodyta, kad 2008 m. III ketvirtį E. K. ir V. L. gavo po 12 000 Lt pajamų, nuo kurių atskaičiuota po 4077,60 Lt įmokų (t.2, b.l. 56-58).

UAB „DD Design“ 2008 m. pelno (nuostolių) ataskaita, kurioje nurodyta, kad finansiniais metais bendrovė patyrė 45 728 Lt nuostolių, praėjusiais finansiniais metais – 29 538 Lt (t.3, b.l. 36)

FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvada Nr. 5-4/64 su priedais (2009-06-30), kurioje nurodyta, kad pagal UAB „DD D.“ 2008 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nustatyta, kad 2007 metais bendrovė gavo 199 246 Lt pajamų, patyrė 29538 Lt nuostolį, 2008 m. gavo 277 102 Lt pajamų, patyrė 45 728 Lt nuostolį. Nuo 2008 m. gegužės mėn. bendrovės „DD D.“ paslaugų ir darbų pardavimo pajamos mažėjo: 2008 m. gegužės mėn. pardavimo pajamos buvo - 51 262,49 Lt; birželio mėn. - 44 365,74 Lt; liepos mėn. - 33 575,89 Lt; rugpjūčio mėn. - 23 515,81 Lt; rugsėjo mėn. - 14 937,36 Lt.

Pagal apskaitos registrą „Didžioji knyga“ nustatyta, kad per 2008 metus padidėjo bendrovės UAB „DD D.“ įsiskolinimas Sodrai, įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiekėjams ir akcininkams: 2008-01-01 2008-12-31

Įmokos Sodrai 1 789,17 Lt 6 957,11 (skola už rugsėjo-gruodžio mėn.);

Gyventojų pajamų mokestis 980,12 Lt 11 424,11 Lt (skola už liepos-gruodžio mėn.);

Pridėtinės vertės mokestis 279,30 Lt 7 054,36 Lt (skola už rugpjūčio-gruodžio mėn.);

Skolos tiekėjams 9 933,66 Lt 70 634,04 LtSkolos akcininkams 5 000,00 Lt 29 500,00 Lt

V. L. motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-10-27 iki 2009-03-01 (imtinai) apskaičiuota taikant kompensuojamąjį darbo užmokestį, apskaičiuotą pagal pajamas turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, tai yra pagal UAB„DD D.“ įrašytą V. L. 2008 m. II ketvirčio (gegužės ir birželio mėn.) darbo užmokestį – 8 000 Lt.

Motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2010-12-22, apskaičiuota pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, tai yra pagal UAB„DD D.“ įrašytą 2008 m. birželio-spalio mėn. darbo užmokestį – 19 130,43 Lt ir pašalpą iš VSDF biudžeto lėšų 10 967,55 Lt, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2008-10-27 iki 2009-02-28.

V. L. apskaičiuoto darbo užmokesčio išmokėjimas įformintas darbo užmokesčio žiniaraščiais, kuriuose skiltyje „gauta“ įrašyta apskaičiuota mokėtina darbo užmokesčio suma ir šalia yra gavėjo parašai, patvirtinantys grynų pinigų gavimą.

E. K. motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-10-02 iki 2009-02-04 (imtinai) apskaičiuota taikant kompensuojamąjį darbo užmokestį, apskaičiuotą pagal pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, tai yra taikant kompensuojamąjį darbo užmokestį, apskaičiuotą pagal UAB„DD D.“ įrašytą E. K. 2008 m. II ketvirčio (gegužės ir birželio mėn.) darbo užmokestį – 5 400 Lt.

Motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogas laikotarpiu nuo 2009-02-18 iki 2010-12-01, apskaičiuota pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, tai yra pagal UAB„DD D.“ įrašytą 2008 m. birželio-spalio mėn. darbo užmokestį -17 573,91 Lt ir pašalpą iš VSDFV biudžeto lėšų 7 229,30 Lt, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2008-10-02 iki 2008-02-18.

E. K. apskaičiuoto darbo užmokesčio išmokėjimas įformintas darbo užmokesčio žiniaraščiais, kuriuose skiltyje „gauta“ įrašyta apskaičiuota mokėtina darbo užmokesčio suma ir šalia yra gavėjo parašai, patvirtinantys grynų pinigų gavimą.

Bendrovėje „DD D.“ pradėjus dirbti E. K., darbų apimtys nepadidėjo.

Bendrovėje „DD D.“ darbo užmokesčio išmokėjimas V. L. ir E. K. įformintas darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose, kuriuose skiltyje „gauta“ įrašyta apskaičiuota mokėtina darbo užmokesčio suma ir šalia yra gavėjo parašai, patvirtinantys grynų pinigų gavimą.

Apdraustųjų ir draudėjų apskaičiuotos įmokų valstybiniam socialiniam draudimui sumos įtrauktos į bendrovės „DD D.“ buhalterinę apskaitą, užfiksuotos apskaitos registre Nr.4463 „mokėtinas socialinio draudimo mokestis“. UAB „DD D.“, 2008-12-31 buvo skolinga Sodrai iš viso 6 957,77 Lt. Iš jų už: 2008 m. už gruodžio mėn. - 679,00 Lt; už lapkričio mėn.-1 316,87 Lt; už spalio mėn. - 2 307,68 Lt; už rugsėjo mėn. - 2 654,22 Lt. Į nesumokėtų įmokų sumas kartu įeina V. L. ir E. K. apskaičiuotos įmokų socialiniam draudimui sumos.

Bendrovės „DD D.“ direktorė R. D., 2008 m. gegužės mėn. darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraštyje įformindama neįvykusias ūkines operacijas, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): 6 straipsnio 2 dalies nuostatų –E. K. 2008 m. gegužės mėn. už neatliktą darbą apskaičiavo 1 000 Lt darbo užmokesčio; 12 straipsnio 1 dalies nuostatų – pagal 2008 m. gegužės mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį, kuriame pateikta informacija apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį neatitinka tikrovės, į 2008 m. gegužės mėn. apskaitą įtraukė 1 000 Lt darbo užmokesčio, 309,80 Lt draudėjo įmokų socialiniam draudimui, 2 Lt įmokų į garantinį fondą. Iš viso bendrovės „DD D.“ direktorė R. D., dėl E. K. darbo užmokesčio apskaičiavimo už neatliktą darbą, 1 312 Lt padidino bendrovės 2008 metų sąnaudas ir nuostolį.

Dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymo, iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „DD D.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus.

Jeigu E. K. ir V. L. bendrovėje „DD D.“ faktiškai nedirbo ir darbų neatliko, tai bendrovės „DD D.“ direktorė R. D., 2008 m. gegužės-spalio mėn. darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose įformindama neįvykusias ūkines operacijas, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): 6 straipsnio 2 dalies nuostatų – 2008 m. gegužės-spalio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose įformino neįvykusias operacijas, už neatliktą darbą V. L. apskaičiavo 23 130,43 Lt, E. K. apskaičiavo 17 573,91 Lt darbo užmokesčio, iš viso 40 704,34 Lt darbo užmokesčio. Įformino 17 346,01 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą V. L., 13 273,89 Lt E. K., iš viso 30 619,91 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą ir šias operacijas įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą; 12 straipsnio 1 dalies nuostatų – pagal 2008 m. gegužės-spalio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, kuriuose pateikta informacija apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį neatitinka tikrovės, į 2008 m. gegužės-spalio mėn. apskaitą įtraukė 40 704,34 Lt apskaičiuoto darbo užmokesčio, 30 619,91 Lt išmokėto darbo užmokesčio, 12 610,21 Lt draudėjo įmokų socialiniam draudimui, 8,13 Lt įmokų į garantinį fondą. Iš viso bendrovės „DD D.“ direktorė R. D., dėl V. L. ir E. K. įdarbinimo 53 322,68 Lt padidino bendrovės 2008 metų sąnaudas ir nuostolį. Dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų nevykdymo, iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB„DD D.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus (t.1, b.l.136-174).

Iš darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės – spalio mėn. matyti, kad UAB „DD D.“ darbuotojams priskaičiuotas atlyginimas – iki 1000 Lt, išmokėta – iki 806,80 Lt per mėn., tuo tarpu V. L. ir E. K. priskaičiuota po 4000 Lt per mėn., išmokėta – V. L. – po 2996,80 Lt per mėnesį, E. K. – po 3000,64 Lt per mėnesį (t.1, b.l. 25-30).

Vilniaus pedagoginio universiteto bakalauro diplomas Nr. B 012205, iš kurio matyti, kad V. S. 2007 m. baigė pagrindines studijas, įvykdė gamtos studijų programą, įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ekologijos ir aplinkotyros bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją (t.1, b.l. 19).

Santuokos liudijimas Nr. AA 178145, išduotas 2007-08-18, kuriame nurodoma, kad 2007-08-18 M. L. susituokė su V. S.. V. S. pavardė po santuokos – L. (t.1, b.l. 20).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad R. D. pateikė segtuvą su įvairiais dokumentais, nurodydama, kad tai V. L. koncepcija, atlikta pagal 2008-05-29 projektavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 08/05/29 (t.3, b.l. 60-93)

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas iš kurio matyti, kad E. K. pateikė savo darbą UAB „DD D.“ patvirtinančius duomenis (t.3, b.l. 136)

2009-11-11 Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria UAB „DD D.“ iškelta bankroto byla (t.3, b.l. 141-142)

2009-12-04 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje esanti medžiaga dėl J. T. ir kt. prašymo dėl detaliojo planavimo Pailių ir Raizgių km., Šiaulių r. (t.3, b.l. 144-152).

2009-11-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. D. pateikė V. L. koncepciją, atliktą pagal 2008-05-29 projektavimo teikimo sutartį Nr. 08/05/29 (3t., b.l. 59-93).

UAB „DD D.“ įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklės ( IVt., 192-198).

„Šventupio slėnio“ projektas (Vt., 1-2).

Darbo užmokesčio žiniaraščiai už 2008 m. gegužės mėn.- 2008 m. spalio mėn. (It., 25-30).

Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2008 m. gegužės mėn.- 2008 m. spalio mėn. (It., 31-38).

UAB „DD D.“ steigimo dokumentai (I t., 55-78).

2010-01-11 Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.B2-445-194/2010 (Vt., b.l.156-158).

2011-12-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktas Nr. 11-2600 (11), kurio išvadoje nurodyta, kad: pirmuoju klausimu: jeigu V. L. ir E. K. buvo įformintos UAB „DD D.", tačiau nedirbo arba joms nebuvo išmokėti atlyginimai, nors pinigų išmokėjimas patvirtintas gavėjų parašais, tai 2008 m. gegužės - spalio mėn. laikotarpiu tvarkant apskaitą UAB „DD D." buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. DC-574): 12 str. 1 d. reikalavimų: surašyti apskaitos dokumentai - darbo užmokesčio žiniaraščiai - neįvykusioms operacijoms; 6 str. 2 d. reikalavimų, jeigu į bendrovės apskaitą buvo įtrauktos faktiškai neįvykusios atlyginimų išmokėjimo V. L. ir E. K. operacijos; |4 str. reikalavimų, bendrovės buhalterinė apskaita neteikė tinkamos, išsamios, naudingos informacijos apie piniginių lėšų likutį kasoje ir įsipareigojimus darbuotojams, valstybės ir Sodros biudžetams: antruoju klausimu: jeigu V. L. ir E. K. buvo įformintos UAB „DD D.", tačiau nedirbo arba joms nebuvo išmokėti atlyginimai, nors pinigų išmokėjimas patvirtintas gavėjų parašais, tai tvarkant buhalterinę apskaitą UAB „DD D." buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 str., 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimų, dėl ko pagal bendrovės dokumentus jos veiklą, turtą, įsipareigojimus bei jų struktūrą už 2008 m. galima nustatyti iš dalies (Vt., 147-151).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, laiko, jog nėra įrodyta kaltinamosios R. D. kaltė dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., kaltinamosios V. L. kaltė dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., kaltinamosios E. K. kaltė dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. numatytų veikų padarymo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2011).

Teismas sprendžia, jog byloje neįrodyta, kad V. L., dirbdama UAB „DD D.", ekologės pareigose ir E. K., dirbdama dizainerės pareigose, žinodamos, kad nėra apdraustos valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, iš anksto turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti ir veikdamos kartu su UAB „DD D." direktore R. D., susitarė, kad pastaroji kaip darbdavys sudarys su jomis darbo sutartis tariamai priimdama jas ekologės pareigoms ir dizainerės pareigoms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateiks žinomai neteisingus duomenis apie jų priėmimą į darbą, priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį UAB „DD D.“ ir tokiu būdu padės joms apgaule, pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 186 str., V. L. ir E. K. naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, ir dalį šių pašalpų užvaldyti.

Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2011, 2K-448/2010) apgaulės požymis V. L., E. K. ir R. D. inkriminuotų veikų atžvilgiu turėtų pasireikšti fiktyviu V. L. ir E. K. įdarbinimu. Tačiau ištyrus byloje nuoseklius kaltinamųjų V. L., E. K. ir R. D. parodymus teismo posėdžio metu, liudytojų J. T., parodymus, kuriuose jis nurodė, kad aplinkosauginę dalį tvarkė ir pas jį dėl to į namus buvo atvykusi pati V. L.. Su ja jis bendravo per R. D., kadangi iš viso reikėjo išanalizuoti teisinę bazę, aplinkosauginę ir urbanistinę dalis ir atlikti teisinių aktų paiešką, R. D. parodymus, kuriuose teigiama, kad be jų, įmonėje dirbo ekologas, dizaineris. Jis vadovavo dizaineriams, jie keitėsi, ekologas buvo vienas. Būtinybė turėti ekologą kilo dėl to, kad numatė didelį projektą Pailių kaime, Šiaulių raj. Ekologė buvo reikalinga dėl to, kad dirbtų tame kvartale. Ji rinko aplinkosauginius normatyvus, įstatymus, plėtros koncepcijas, surinktą medžiagą atiduodavo O.. 2007 m. bendradarbiavo su O., turėjo rengti projektus elektros inžinerijos ir aplinkosaugos srityje. O. norėjo eskizinio projekto, norėjo matyti namus, pagal kuriuos būtų galima dalinti sklypus. Dizainerio darbas buvo pagal turimus namo matmenis sukurti interjero detales. Tą darbą dirbo E. K. ir jis. E. K. dirbo namie, ji rinko interjero detales, į jos darbą įėjo medžiagų paskirstymas, surinkimas. Jos darbą įrodantys dokumentai buvo pateikti. Liudytojai S. R., V. M. patvirtina kaltinamųjų parodymus duotus teisme. Darbo sutartys su V. L. ir E. K. buvo sudarytos tik pradėjus dirbti. Jų atlyginimai buvo paskaičiuoti pagal užsakymo dydį ir vertę. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus – darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius (It., 25-30), darbo laiko apskaitos žiniaraščius (It., 31-38), darbo sutarties kopijas (t.1, b.l. 22, 23), UAB „DD D.“ ekologo pareiginius nuostatus (t.1, b.l. 87-88), UAB „DD D.“ dizainerio pareiginius nuostatus (t.1, b.l. 115-116), darbo vidaus taisykles (t.4,b.l. 192-198) spręstina, jog byloje nustatytos priešingos aplinkybės, nei kaltinime – t.y. V. L. ir E. K. realiai dirbo UAB „DD D.“ ekologo ir dizainerio pareigose.

Sukčiavimu, dokumentu klastojimu šioje baudžiamojoje byloje kaltinamųjų veiksmai galėjo būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų buvę įrodyta, kad V. L. ir E. K. UAB „DD D.“ nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo, tačiau iš ištirtų teisminio nagrinėjimo metu įrodymų matyti, kad V. L. ir E. K. UAB „DD D.“ dirbo. V. L. ir E. K. atliktas darbas pilnai tenkino darbdavį. V. L., pateikė savo atlikto darbo paruoštą koncepciją. V. L. vyko į Pailių kaimą, kur apžiūrėjo teritoriją, ieškojo duomenų, rengė koncepciją, todėl ji atliko visą savo darbą, kuris jai buvo pavestas. Paruošta koncepcija tenkino darbdavį, užsakovą. J. T. nurodė, kad šia koncepcija naudojosi ir rėmėsi jis su D. J.. R. D. nurodė, kad jį tenkino V. L. darbas, o šia koncepcija jis naudojasi ir šiandien. E. K. nuolat atsiskaitydavo už savo atliktą darbą ir tai tenkino darbdavį. Teismas nevertina V. L. ir E. K. atlikto darbo kokybės, o pripažįsta, kad jos dirbo. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse (DK 147 str.). V. L. ir E. K. darbo laikas aptartas 2008-05-06 darbo sutartyje Nr. 15 ir 2008-05-21 darbo sutartyje Nr. 16, o konkretus darbo laikas pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuos pasirašė darbdavys R. D. ir buhalterė V. M.. Kaltinimas, kad darbo sutartyje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nėra pagrįstas. Darbo vieta, atlyginimo dydis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas. Vidaus taisyklių 18 punktas nurodo, kad darbo laikas ir vieta gali būti nustatyta individualiai, priklausomai nuo darbo pobūdžio, tai yra darbuotojas gali dirbti individualiai pagal pateiktą darbdavio užduotį, nepriklausomai nuo darbo vietos ir laiko, svarbu tik, kad laiku ir tinkamai būtų atliktas darbas (t.4,b.l. 194). Tai, kad V. L. ir E. K. neturėjo biure savo darbo vietos, neįrodo, kad jos įmonėje nedirbo.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o atlygio už darbą konkretaus dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Darbo kodekso 204, 187 straipsniai reguliuoja darbo užmokesčio minimumą, vidutinį darbo užmokestį, minimalų valandinį atlygį, minimalią mėnesinę algą, bet nereguliuoja maksimalių darbo užmokesčio dydžių. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas paminėta V. L. ir E. K. darbo sutartyse nurodant 4000 Lt. darbo užmokestį, kai jos realiai dirbo, nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių apmokėjimo už darbą klausimų, reikalavimai.

Byloje V. L. buvo pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 3 d. – t.y. dėl tikrų dokumentų suklastojimo, netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo. E. K. buvo pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. – t.y. dėl tikrų dokumentų suklastojimo, netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo. R. D. buvo pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 3 d. – t.y. dėl tikrų dokumentų suklastojimo, netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo.

Tikro dokumento suklastojimas – tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis pakeičiama dokumente užfiksuota informacija – keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan. arba teisinga informacija pakeičiama panaudojus intelektinėmis pastangomis (įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys). Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką. Byloje nenustatyta, kad V. L. ir E. K. UAB „DD D.“ dirbo fiktyviai, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nenustatyta, kad dokumentuose būtų buvę įrašytos netikros žinios ar būtų pagaminti, panaudoti žinomai melagingi dokumentai.

Bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Nesant byloje faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad V. L. ir E. K. gavo motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas apgaulės būdu, t.y. V. L. ir E. K. realiai nedirbant, kaltinamiesiems suklastojant tikrus, pagaminant netikrus dokumentus ir juos panaudojant, sumokant didesnes įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei taip V. L. įgijant didelės vertės svetimo turto – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas) bei turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir E. K. įgijant svetimo turto – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas) bei turtinę teisę į svetimą turtą spręstina, kad V. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., ir E. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., R. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. išteisintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

LR BK 222 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas - tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 222 straipsnius atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Už apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nustatyta ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222, 223 straipsnius, ir administracinė atsakomybė pagal (duomenys neskelbtini) (1) straipsnį. Baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo administracinės atsakomybės atriboja tai, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos pasekmės, nurodytos BK 222 straipsnio dispozicijoje, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. (duomenys neskelbtini) (1) straipsnio 1 dalyje jokių pasekmių nereikalaujama. Administracinei atsakomybei kilti pakanka apskaitos taisyklių pažeidimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 13 naujoji redakcija) „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai) 2005 m. gruodžio 29 d. Nr. 55.

Išnagrinėjus bylą, nenustatyta, jog R. D., būdama UAB „DD D.“ direktore, pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.DC-574 21 str. būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, 2008 m. gegužės-spalio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose įformino neįvykusiais operacijas už neatliktą darbą V. L. apskaičiavo 23 130,43 Lt darbo užmokesčio, E. K. apskaičiavo 17 573,91 Lt darbo užmokesčio, iš viso 40 704,34 Lt darbo užmokesčio; įformino 17 346,01 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą V. L., 13 273,89 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą E. K., iš viso 30 619,91 Lt ir šias operacijas įtraukė į bendrovės buhalterinę apklausą; pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pagal 2008 m. gegužės-spalio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, kuriuose pateikta informacija apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį neatitinka tikrovės, į 2008 m. gegužės-spalio mėn. apskaitą įtraukė 40 704.34 Lt apskaičiuoto darbo užmokesčio, 30 619,91 Lt išmokėto darbo užmokesčio, 12 610,21 Lt draudėjo įmokų socialiniam draudimui, 8,13 Lt įmokų į garantinį fondą, taip 53 322,68 Lt padidino bendrovės 2008 metų sąnaudas ir nuostolį, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens UAB „DD D.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus. Minėtą teismo išvadą patvirtina 2011-12-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktas Nr. 11-2600 (11), kurio išvadoje nurodyta, kad jeigu V. L. ir E. K. buvo įformintos UAB „DD D.", tačiau nedirbo arba joms nebuvo išmokėti atlyginimai, nors pinigų išmokėjimas patvirtintas gavėjų parašais, tai tvarkant buhalterinę apskaitą UAB „DD D." buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 str., 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimų, dėl ko pagal bendrovės dokumentus jos veiklą, turtą, įsipareigojimus bei jų struktūrą už 2008 m. galima nustatyti iš dalies. Todėl, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, spręstina, jog R. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. išteisintina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau R. D. galimai trauktina administracinėn atsakomybei pagal LR (duomenys neskelbtini) (1) straipsnį.

Kardomoji priemonė paskirta E. K. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuo nuosprendžio paskelbimo, naikintina.

VSDFV Šiaulių skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 33 226,20 Lt žalos atlyginimo solidariai iš V. L. ir R. D. bei VSDFV Kelmės skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 28 964,84 Lt žalos atlyginimo solidariai iš E. K. ir R. D.. Kadangi nenustatyta, jog V. L. ir R. D. bei E. K. ir R. D. padarė veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d. ir 182 str. 2 d., turinčias nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, ir lėmusių žalos atsiradimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p. nuostatomis, ieškiniai paliktini nenagrinėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas laikinas V. L. ir E. K. nuosavybės teisės apribojimas į neišmokėtas motinystės (tėvystės) pašalpas bei nuosavybės teisės apribojimas į R. D. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą.

Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus - UAB „DD Design“ buhalterinės apskaitos dokumentai (dėžė), grąžintini UAB „DD Design“, paketas su E. K. pateikta medžiaga, grąžintinas E. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.,

nusprendė:

R. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d, 300 str. 3 d., 222 str. 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

E. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

V. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuo nuosprendžio paskelbimo, panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių ir Kelmės skyriaus civilinius ieškinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p., palikti nenagrinėtus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikiną V. L. ir E. K. nuosavybės teisės apribojimą į neišmokėtas motinystės (tėvystės) pašalpas bei nuosavybės teisės apribojimą į R. D. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą.

Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus - UAB „DD D.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (dėžę), grąžinti UAB „DD D.“ ir paketą su E. K. pateikta medžiaga, grąžinti E. K..

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfredas Vilbikas