Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., A. K., G. K., R. K., I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 10/18/03810, kurioje 2018 m. spalio 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai išdavė teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-10349-328/2013 dėl išlaikymo dukterims A. K. ir G. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 144,81 Eur iki vaikų pilnametystės išieškojimo iš A. K., 1-os eilės išieškotojų A. K. ir G. K. naudai. Antstolis 2018 m. lapkričio 15 d. priėmė patvarkymą Nr. Slc-95169 dėl iki 2018-10-17 susidariusio 16741,90 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 344,13 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko. 2018 m. lapkričio 15 d. turto arešto aktais Nr. Slc-95178, Nr. Slc-95186, Nr. Slc-95189, Nr. S1c-95190 areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantis turtas. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

6. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad teismo išvada, jog pareiškėjo prašymas dėl įsiskolinimo sumažinimo turėtų būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka, reiškiant ieškinį dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, bet ne skundžiant antstolio veiksmus, yra teisiškai nepagrįsta. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

7. Pareiškėjas nurodė, kad turi būti tikslinamas išlaikymo įsiskolinimo dydis, nes nurodytas 16 741,90 Eur įsiskolinimas yra paskaičiuotas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2018-10-17. A. K. ir G. K. įstatyminė atstovė R. K. neinformavo antstolio, kad skolininkas didelę dalį nurodyto įsiskolinimo yra apmokėjęs, pervesdamas R. K. pinigus į jos banko sąskaitą ir perdavęs grynais pinigais. Įsiskolinimo suma turėtų būti mažintina 9 628,60 Eur ir atitinkamai mažintinas atlyginimas antstoliui.

8. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjas pateikė duomenis ir nurodė, jog pinigų pervedimai atlikti iki vykdomosios bylos pradžios. Pateikdamos vykdyti vykdomąjį raštą antstoliui, išieškotojos nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas yra 16 741,90 Eur. 2018 m. lapkričio 13 d. patvarkymu antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taigi nors vykdomojo rašto priėmimo metu antstoliui nebuvo žinomos aplinkybės dėl, pareiškėjo teigimu, sumokėtų išlaikymo sumų išieškotojoms, tačiau esant skolininko pateiktiems duomenims, antstolis turėjo pareigą juos įvertinti ir esant pagrindui perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo sumą. Pažymėtina ir tai, kad nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme suinteresuoti asmenys A. K. ir G. K. atsiliepimo neteikė, nenurodė, kad skolininkas nepagrįstai teigia, jog didelę dalį įsiskolinimo yra apmokėjęs, taigi ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nekilo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad esant šalių ginčui dėl išieškotinos sumos dydžio, atliktų mokėjimų paskirties, jis turėtų būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka, reiškiant ieškinį dėl prievolės pripažinimo įvykdyta.

9. Apeliantas argumentuoja, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, kad iš santuokos su I. K. turi išlaikytinį, mažametį sūnų D. K. ir, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaitomas išlaikymas nesantuokiniam skolininko vaikui B. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), tačiau šį pareiškėjo prašymą nepagrįstai, pažeidus CPK 736 straipsnio 3 dalies nuostatas, ignoravo tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas.

10. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.

11. Kaip byloje nustatyta, 2018 m. lapkričio 20 d. patvarkymu Nr. Slc-99287 antstolis (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo nauja CPK 736 straipsnio redakcija ir keičiasi išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio tvarka. Patvarkyme nurodyta, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, turi būti išskaitoma vadovaujantis naująja CPK 736 straipsnio redakcija. Taigi antstolis 2018 m. lapkričio 20 d. patvarkymu Nr. Slc-99287 nurodė, kad išskaitos bus atliekamos pagal galiojančią CPK 736 straipsnio naująją redakciją (b. l. 48), taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėto antstolio patvarkymo naikinti nėra pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad antstolis nesprendė skolininko prašymo dėl CPK 736 straipsnio 3 dalies taikymo, todėl yra pagrindas įpareigoti antstolį spręsti pareiškėjo prašymą dėl CPK 736 straipsnio 3 dalies taikymo.

12. Apeliantas argumentuoja, kad jis uždirba apie 2 000 Eur darbo užmokesčio iki mokesčių, jo pakanka dalimis padengti išlaikymo įsiskolinimą ir mokėti periodinį išlaikymą nepilnametei dukrai G., kitos antstolio pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės – skolininko ir jo sutuoktinės I. K., kuri neatsako už asmenines skolininko prievoles, piniginių lėšų, turto ir turtinių teisių areštas – yra perteklinės bei pažeidžia proporcingumo principą. Su šiais argumentai apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

13. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens, išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

14. CPK 667 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

15. Kaip byloje nustatyta, 2018 m. lapkričio 15 d. turto arešto aktuose Nr. Slc-95183; Nr. 95178; Nr. Slc-95186; Nr. Slc-95189 nurodyta ir išaiškinta CPK 667 straipsnyje nustatyta skolininko teisė pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, tačiau skolininkas ir jo sutuoktinė per antstolio nustatytą terminą nepateikė antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo. 2018 m. gruodžio 6 d. siūlymu Nr. Slc-106320 antstolis pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo, siekiant individualizuoti skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Išaiškintina apeliantui, kad skolininko ir jo sutuoktinės turto areštas iš esmės taikytinas iki paaiškės skolininko turto dalis areštuotame turte. Byloje nėra duomenų, kad antstolis atlieka išskaitas iš skolininko sutuoktinės turto, taigi skolininkas ir jo sutuoktinė nepateikė per antstolio nustatytą terminą antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis, vykdomojoje byloje Nr. Nr. 10/18/03810 pažeidimų nepadarė, jo veiksmai pripažintini teisėtais ir atitinkančiais CPK reikalavimus.

16. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis keistina, ir pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas iš dalies – antstolis įpareigotinas perskaičiuoti pareiškėjo A. K. išlaikymo įsiskolinimo dukroms A. K. ir G. K. sumą; antstolis įpareigotinas išspręsti pareiškėjo prašymą dėl CPK 736 straipsnio 3 dalies taikymo; kita skundžiamos nutarties dalis nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

19. Nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 236 eurus teisinės pagalbos išlaidų.

20. Kadangi pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, antstolis įpareigotas atlikti vykdymo veiksmus, yra pagrindas pareiškėjui iš antstolio priteisti 118 eurų pareiškėjo teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį pakeisti ir pareiškėjo A. K. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti antstolį A. S. perskaičiuoti pareiškėjo A. K. išlaikymo įsiskolinimo dukroms A. K. ir G. K. sumą

Įpareigoti antstolį A. S. išspręsti pareiškėjo A. K. prašymą dėl CPK 736 straipsnio 3 dalies taikymo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. K. iš antstolio A. S. 118 Eur teisinės pagalbos išlaidų.