Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-16 · Administracinė byla Nr. I-7723-331/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-10-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-12-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-16
Bylos Nr.
I-7723-331/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01586-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
M. V. B.
Atsakovas
Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7723-331/2015Proceso Nr. 3-61-3-01586-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5, 1.15.2.3.2, 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui M. V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. B. skundą atsakovėms Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą ir prašo:

priteisti iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareiškėjui 4 995,40 Eur (17 248,13 Lt) neišmokėto priedo už kvalifikacinę kategoriją, atleidžiant pareiškėją iš tarnybos;priteisti iš atsakovo delspinigius už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo, t.y. nuo 2010-06-04 iki skundo padavimo teismui dienos;priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;priteisti iš atsakovo pareiškėjui 1000 Eur neturtinės žalos;priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad nuo 1988-09-01 iki 2010-06-04 dirbo Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose (dabartinis pavadinimas Laisvės atėmimo vietų ligoninė, toliau - ir Ligoninė). Atleidžiant iš darbo su juo nebuvo pilnai atsiskaityta pagal galiojantį Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutą (toliau – ir Statutas). Nurodo, kad rašė prašymą išmokėti nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2010 m. birželio mėnesio neišmokėtą priedo už kvalifikacinę kategoriją sumą, kurią sudarė 17248,13 Lt (4995,40 Eur), kurie privalėjo būti išmokėti atleidimo iš darbo dieną, tačiau prašymas buvo atmestas, skola nebuvo išmokėta.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu teigia, kad jam nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2010 m. birželio mėnesio neišmokėta priedo už kvalifikacinę kategoriją suma sudarė 17248,13 Lt (4995,40 Eur), kurie turėjo būti išmokėti atleidimo iš darbo dieną, vadovaujantis 2000-04-18 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1631 37 straipsniu. Nesutinka su atsakovo naudojama terminologija „kompensacija“, nes atsakovas yra skolingas kaip bet kuris juridinis asmuo, neišmokėjęs to, kas priklauso atleidžiamam iš darbo asmeniui, todėl turėtų būti nekompensuojama, bet sumokėta priklausanti atsakovo įsiskolinta suma.

Taip pat pareiškėjas prašo priteisti delspinigius už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo, t.y. nuo 2010-06-04 iki skundo padavimo teismui dienos, palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 str. 2 d.), be to, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str.)

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, savalaikis neatsiskaitymas, daugelį darbo metų išdirbus vienoje ir toje pačioje įstaigoje, kurioje darbo metu buvo sužalotas, ryšium su tarnyba yra praradęs sveikatą, jam padaryta neturtinė 1000 Eur žala. Tokiu savalaikiu neatsiskaitymu yra pažemintas, dėl ko jaučiasi nepatogiai, yra priverstas planuoti savo išlaidas, ko neturėtų daryti jeigu būtų buvę atsiskaityta tinkamai.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės ir Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, skundo netenkinti. Atsiliepime (b. l. 14-20) paaiškino, kad sutinka, jog pareiškėjui turi būti kompensuota jam teisėtai priklausanti dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu antikonstitucinėmis pripažintų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų nepriskaičiuota ir neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Ligoninė mano, kad nėra pagrindo teigti, jog valstybė pareiškėjo nurodytu laikotarpiu apskritai neturėjo teisės mažinti valstybės tarnautojų atlyginimų. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti jam nepriskaičiuotą darbo užmokesčio dalį turėtų būti tenkinamas ta apimtimi, kuria darbo užmokesčio nepriemoka yra susidariusi dėl neproporcingai sumažintų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų ir sumažinto priedo už kvalifikacinę kategoriją dydžio. Pažymi, kad kol kompensavimo mechanizmu nėra nustatyta ar konstatuota, kokia apimtimi (dydžiu) pareiškėjo darbo užmokesčio dalis laikytina sumažinta neproporcingai, Ligoninė neturi objektyvių galimybių atlikti tikslių skaičiavimų, koks konkretus neišmokėto darbo užmokesčio dydis pareiškėjui turėtų būti kompensuotas.

Ligoninė prašo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas praleido trejų metų senaties termino reikalavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kadangi pareiškėjo skundas teismui pateiktas tik 2015-03-09.

Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą pažymėjo, kad neturtinės žalos įrodinėjimas yra itin svarbi ir neatskiriama tiesos nustatymo proceso dalis ir įrodymų nebuvimas, nepateikimas ar nepakankamumas, reikalavimo nepagrindimas, kaip ir teikiamų įrodymų chaotiškumas, turėtų būti pagrindas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Pareiškėjas pateikia tik neturtinės žalos teoriją, tačiau nepateikia jokių įrodymų, dėl jo neva patirtų nepatogumų, pažeminimų ar bendravimo laisvės apribojimo. Atsižvelgdama į tai mano, kad pareiškėjas neturi jokio teisinio pagrindo į neturtinę žalą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo prašoma priteisti neišmokėto darbo užmokesčio suma susidarė dėl Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių priedų už kvalifikacines kategorijas dydį ir nustatančių valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus, tai yra 25 straipsnio 3 dalies ir 1 priedo ir Statuto nuostatų. Vadinasi, pareiškėjo prašoma priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalis susidarė ir nebuvo išmokėta išimtinai dėl Lietuvos valstybės, konkrečiai įstatymų leidėjo -Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimas) - nustatyto teisinio reguliavimo Valstybės tarnybos įstatymu ir Statutu. Darbdavio Ligoninės kaltės (DK 207 str. 1 d. taikymo prasme) dėl laiku neišmokėtos darbo užmokesčio dalies nėra, todėl tiek delspinigiams, tiek procesinėms palūkanoms atsirasti nėra teisinio pagrindo.

Ligoninės nuomone, užtikrinant šalyje finansinę rimtį bei ekonominį stabilumą, šiuo konkrečiu atveju įstatymo leidėjo patvirtinta negautų pajamų kompensavimo tvarka turi būti laikoma prioritetine prieš bylinėjimąsi teismuose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad, teismui priteisus pareiškėjui jo nurodytą sumą, o vėliau valstybei įvykdžius Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytą pareigą ir nustačius patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, kuris gali neatitikti pareiškėjo nurodytos sumos dydžiui, kiltų poreikis peržiūrėti teismo sprendimą, siekiant užtikrinti visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Kita vertus, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai būtų pažeisti, jei teismo sprendimo nulemtas pareiškėjo praradimų kompensavimo laikotarpis nesutaptų su valstybės nustatytuoju, reguliuojant bendrą praradimų kompensavimo tvarką.

Atsakovės, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2010-06-03, susidariusios dėl Valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutą nuostatų taikymo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos dokumentais nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nuo 2004-10-25 ėjo Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigas. 2008-02-05 jam suteikta pirma kvalifikacinė kategorija. 2010-06-03 pareiškėjas atleistas iš tarnybos. 2011-02-01 Pravieniškių gydymo ir pataisos namai reorganizuoti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b. l. 23).

Pareiškėjo prašoma priteisti darbo užmokesčio dalis susidarė dėl Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies ir 1 priedo bei Statuto nuostatų taikymo (b. l. 18, 21-22). Statuto 42 straipsnio1-2 dalyse nustatyta, kad pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, turimą pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūno pareiginė alga mokama Valstybės tarnybos įstatymo, o Kalėjimų departamentui pavaldžios valstybės įmonės pareigūno – Vyriausybės nustatyta tvarka. Seimas 2009-07-17 priėmė Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeitė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio 6 dalį. Statuto 42 straipsnio 6 dalyje (2009-07-17 redakcija) buvo nustatytas toks Kalėjimų departamento pareigūnų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, už antrąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008-11-06 redakcija) 41 straipsnio 4 dalyje (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2010-01-01) nustatytas toks Kalėjimo departamento pareigūnų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, už antrąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos.

Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad minėtos nuostatos, kuriomis buvo mažinamas pareiškėjo darbo užmokestis, prieštaravo Konstitucijai.

Pažymėtina, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2004-08-17 nutarimas).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis numatytų kreipimosi į teismą terminų (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose: Nr. AS-382-822/2015; Nr. AS-909-492/2015).

Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio2 dalies nuostatas, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose: Nr. A575-1831/2011, Nr. A520-1788/2013).

Pareiškėjas apie pažeistą teisę į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą sužinojo gavęs pirmąjį sumažintą darbo užmokestį, t.y. 2009 m. rugsėjo mėnesį. Šiuo atveju darbo užmokestis pareiškėjui mažintas laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2010-06-03, tačiau į teismą su skundu dėl susidariusios nepriemokos jis kreipėsi tik 2015-03-09 (b. l. 11). Vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi, reikalavimas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies atlyginimo galėtų apimti laikotarpį nuo 2012-03-09, todėl nėra pagrindo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už ginčo laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-06-03.Tuo remiantis tenkintinas Laisvės atėmimo vietų ligoninės prašymas ir pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, skundas atmestinas.

Teismui atmetus pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą priedą už kvalifikacinę kategoriją, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme i visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą, 2015-06-15 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927, kuriuo numatoma atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurie nebūtų buvę patirti, jeigu būtų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas.

Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė, perskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjui sumažintą darbo užmokestį, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais. Laisvės atėmimo vietų ligoninė privalėjo darbo užmokestį skaičiuoti ir mokėti pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, t.y. iki tol, kol Konstitucinis Teismas pripažino atitinkamas teisės normas antikonstitucinėmis. Nenustačius Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui nepatenkinus pareiškėjo reikalavimų nėra pagrindo priteisti teismo išlaidų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo M. V. B. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas