- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-12
- Bylos Nr.
- 1S-41-879/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00253-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- S. U.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso išnagrinėjo nuteistosios S. U. ( toliau- apeliantė, pareiškėja) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria netvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos ( toliau-Komisija) 2026 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistosios S. U. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo ir naujo sprendimo- patvirtinti Komisijos nutarimą, priėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. U. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 260 straipsnio 2 dalį (9 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis jai paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas – 10 metų ir 9 mėnesiai. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas – 7 metams 2 mėnesiams. S. U. bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 16 d., bausmės pabaiga – 2030 m. liepos 16 d., ¹/₂ paskirtos bausmės bus atlikusi 2026 m. gruodžio 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisija 2026 m. kovo 9 d. nutarimu nutarė nuteistajai S. U. taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ( toliau -BVK) 82 straipsnio 4 dalimi taikant intensyvią priežiūrą, nes nuteistoji su tokia priežiūra sutiko.
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. balandžio 3 d. nutartimi (toliau-skundžiama nutartis) Komisijos nutarimas dėl lygtinio nuteistosios paleidimo nepatvirtintas. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nuteistosios kriminalinė patirtis šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad nuteistosios elgesio pokyčiai yra pakankami lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, nes nuteistosios veikos nebuvo atsitiktinės, buvo sąmoningai planuotos, o 11 veikų už kurias ji nuteista rodo ne pavienį suklydimą, o tam tikrą nusikalstamo elgesio modelį. Teismo manymu, kad nuteistosios turimų įsiskolinimų suma gali kelti prielaidą, jog ši sritis gali didinti jos pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistosios pataisos procesas yra baigtas, o jai paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistoji prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jai lygtinį paleidimą. Skunde nurodo kad teismas netinkamai taikė ir aiškino BVK 82 straipsnio nuostatas, o teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pareiškėja deda pastangas integruotis į visuomenę, dalyvauja resocializacijos programose, neturi drausminių nuobaudų, teismas šių aplinkybių nepaneigė, tačiau nepagrįstai padarė išvadą, kad jos nėra pakankamos. Teismas nepagrįstai sureikšmino pareiškėjos praeities aplinkybes, savo sprendimą grindė ankstesniais nusikaltimais, nors bausmės vykdymo tikslas, yra pataisymas, o ne pakartotinis nubaudimas. Teismas nepagrįstai atmetė lygtinio paleidimo Komisijos išvadą ir neproporcingai įvertino turimas finansines prievoles taip pažeidė proporcingumo principą.
5. Prokuroro atsiliepimas negautas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliantė skunde nesutinka su apylinkės teismo nutartimi netaikyti jai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir teigia, kad apylinkės teismas neįvertino visų šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingų bylos duomenų ir nuteistosios individualios situacijos. Apygardos teismas, susipažinęs su nuteistosios asmens byla sprendžia, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino Komisijos nutarimo ir pagrįstai atsisakė lygtinai paleisti ją iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, spręsdamas nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai įvertino visus tiek ją teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančius bylos duomenis, atliktos bausmės dalį, kitus reikšmingus duomenis bei padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad ji šiuo metu negali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.
7. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ją nuteistoji bus atlikusi 2026-12-16. Tačiau BVK 82 straipsnio 4 dalis numato, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. S. U. yra davusi sutikimą dėl intensyvios priežiūros taikymo, todėl buvo formalus pagrindas svarstyti nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą pagal jos socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, nes ji yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.
8. Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistosios pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistosios elgesį pataisos įstaigoje, jos elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjusi į laisvę ji laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Iš S. U. asmens bylos duomenų ir 2026 m. vasario 12 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad taikant OASys metodiką nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo nuo vidutinės iki 2025 kovo 21 d. jai nustatytos žemos, ji nuo 2025 m. balandžio 8 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje Panevėžio kalėjimo pusiaukelės namuose, vieną kartą skatinta už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. S. U. aktyviai dalyvauja resocializacijos procese. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuolat ir nuosekliai dalyvauja mokymuose, konsultacijose, projektuose ir ugdymo užsiėmimuose, atvykusi į įkalinimo įstaigą išreiškė norą dirbti ir dirbo, o taip pat Panevėžio mokymo centre 2023/2024 m. įgijo profesinę siuvėjos kvalifikaciją. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ salės darbuotoja. Visa tai rodo, jog nuteistoji orientuojasi į socialiai priimtinų prielaidų kūrimą ir socialinę integraciją. Nuteistajai nustatyti du statiniai kriminogeniniai veiksniai- teistumas ir būdingas teisės pažeidimo modelis, nors dinaminių kriminogeninių veiksnių nėra ir yra nustatyti apsauginiai veiksniai, tokie kaip gera savivoka probleminių sričių atžvilgiu, turimos profesinės kvalifikacijos, palaikantys ryšiai su artimaisiais, įgyti nauji darbo įgūdžiai ir turima pavirtinta darbo vieta, socialinių reabilitacijos priemonių vykdymas. Tačiau, net ir esant šiems apsauginiams veiksniams teismas gali, tačiau neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jam taikant lygtinio paleidimo institutą, nors ir yra gautas Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti S. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Teismas, spręsdamas dėl Komisijos nutarimo privalo įvertinti, ar asmenį paleidus lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals ne tik atsižvelgus į nuteistojo asmenybę ir jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, bet ir nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdį, pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, psichologinės tarnybos išvadą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Be to turi įvertinti ir tai ar bus atlieptas visuomenės interesas, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmenys turi būti nubausti ir atliktų adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
10. Apygardos teismas kaip ir apylinkės teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistoji S. U. toliau išlieka įsitraukusi į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dirba, moka turimus įsiskolinimus. Stebimos teigiamos nuteistosios iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jos nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, išliekanti motyvacija siekti teigiamų pokyčių. Ji neturi galiojančių drausminių nuobaudų, vieną kartą skatinta, dirba, pagal galimybes dengia turimus įsiskolinimus, o jos bausmės atlikimo sąlygos nuolat švelnėjo ir šiuo metu ji bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje Panevėžio kalėjimo pusiaukelės namuose. Taigi, nesumenkinant teigiamų nuteistosios elgesio aspektų, kad ji koregavo savo elgesį teigiamai ir kardinaliai pakeitė savo gyvenimą, integruojasi į visuomenę, dirba, palaiko ryšius su artimaisiais ( mama, patėviu, vaikais) pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai nėra jokių abejonių manymui, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.Šioje nutartyje jau buvo paminėta, kad apygardos teismui nekyla abejonių tam tikrais teigiamais nuteistosios asmenybės pokyčiais, darančiais teigiamą įtaką jos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, tačiau tai savaime nesuteikia pagrindo išvadai, jog jai gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Pažymėtina, kad asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl šiuo atveju būtina kruopščiai įvertinti nuteistosios elgesį ne tik bausmės atlikimo metu, bet atsižvelgti ir į jos asmenybę.
11. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentais, kad apylinkės teismas, vertindamas individualius būtent S. U. charakterizuojančius duomenis visgi netinkamai taikė BVK 82 straipsnio nuostatas, nepagrįstai sureikšmino nuteistosios nusikalstamos praeities aplinkybes, finansines prievoles ar pažeidė proporcingumo principą, o teismo išvados prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Atsakant į šiuos skundo argumentus, pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas taikomas vertinant kiekvieno nuteistojo individualią pažangą, o BVK 82 straipsnis neįpareigoja teismą besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika maža ir nustatyti teigiami elgesio pokyčiai. Šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistoji turi atlikti visą nuosprendžiu jai paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistosios lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistosios teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog akivaizdu, kad nuteistosios pataisos procesas dar nėra baigtas, nes socialinio tyrimo išvadoje yra konstatuota, kad nuteistosios mąstymo ir elgesio ypatumai turėjo įtakos jos nusikalstamam elgesiui dėl gebėjimo atpažinti sunkumus ir nepakankamo pasekmių suvokimo. Darytina išvada, kad jei nuteistajai pavyktų išlaikyti dabartinę teigiamų jos veiksmų kryptį ilgalaikėje perspektyvoje, ką ji motyvuota daryti, jos pakartotinio nusikalstamumo rizika išliktų žema.
12. Apygardos teismas pastebi, kad priešingai, negu tvirtinama nuteistosios skunde, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistoji neatitinka, o būtent 1)žemo pakartotinio nusikaltimo rizikos, nes teigiamas rodiklis stebimas labai trumpą laiko tarpą, todėl dar negalima daryti išvados, kad nuteistoji sugebės išlaikyti šią tendenciją ir toliau 2) nuteistosios padarytos veikos sąmoningai planuotos, vykdytos veikiant bendrininkų grupėje, įvykdyta net 11 nusikalstamų veikų, kas rodo tam tikrą nusikalstamo elgesio modelį, 3)nuteistosios turimi įsiskolinimai ( skola 5236 Eur, o išmokėta tik 1/4 dalį – 1232 Eur) yra nemaži ir gali didinti pakartotinio S. U. nusikalstamo elgesio riziką, kadangi negaudama pakankamai pajamų pragyvenimui, nuteistoji gali imti vykdyti nusikalstamas veikas. Nors nuteistoji skunde teigia, kad teismas pernelyg sureikšmino nepadengtų įsiskolinimų faktą, tačiau sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinamos ne atskiros nuteistosios pažangos ir galimų kriminogeninių veiksnių dalys, o visa aplinkybių visuma taip pat ir neatliktos bausmės dalis, kuri paveiktų asmenį laikytis įstatymų. Akcentuotina, kad S. U. elgesys laisvės atėmimo vietoje ir elgesio pokyčiai nėra laikytini kažkuo išskirtiniais, reikšmingais ar ilgalaikiais, jie atitinka įprastą žmogaus elgesį ir toks teigiamas nuteistojo elgesys atliekant bausmę nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog tokiu savo elgesiu nuteistoji jau įrodė, kad toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Visuomenės interesas reikalauja, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tada kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad nuteistoji jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti jai paskirtos bausmės tikslai.
13. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju galima pripažinti, jog pastaruoju metu yra daug teigiamų nuteistosios S. U. elgesio pokyčių. Tačiau įvertinus prieš tai aptartus ją charakterizuojančius bylos duomenis dar nėra pagrindo teigti, kad nuteistoji gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, o jai taikyta probacija pasiektų tikslą. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, netenkindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajai lygtinio paleidimą netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingus bylos duomenis ir jų visumą, todėl skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. balandžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistosios S. U. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. balandžio 3 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.