- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-22
- Bylos Nr.
- N-444-907-10
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko, Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. balandžio 4 d. A. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. balandžio 4 d., 19.24 val., Utenos apskrityje, kelio Vilnius – Utena 62 – ajame kilometre, vairavo automobilį Ford Transit, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas 0,55 promilių girtumas). Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutarimu A. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą iškelta administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nustatė, kad A. M. po pažeidimo padarymo, 20.58 val. priverstinai nuvežus jo vairuotą automobilį į aikštelę, per vieną valandą laiko kreipėsi į Viešąją įstaigą Molėtų ligoninę dėl blaivumo patikrinimo. 21.50 val. iš jo buvo paimtas kraujas, kurį ištyrus, jame buvo rasta 0,39 promilės etilo alkoholio (Specialisto išvada Nr. T-A 1701/09(01)-R1389/09, b. l. 14). Teismas laikė, kad tokia specialiomis žiniomis ir atitinkama kvalifikacija pagrįsta išvada turi didesnę įrodomąją reikšmę ir yra patikimesnė nei alkoholio matuoklis, kurio patikros duomenys prie bylos nepateikti, todėl iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
II.
Nesutikdama su Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutarimu, Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba (toliau – ir Institucija) pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo nutarimą ir administracinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas A. M. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą neatsižvelgė į tai, kad A. M. kraujas tyrimams buvo paimtas po beveik dviejų su puse valandos nuo policijos pareigūnų atlikto tikrinimo, ir net praėjus minėtam laikotarpiui, jo kraujyje vis tiek buvo rasta 0,39 promilės etilo alkoholio. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nustatyto neblaivumo pašalinti ir nesikreipė į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Atsiliepimas
A. M. atsiliepimu į skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi alkotesterio parodymais, kurio patikros liudijimas nei jam, nei teismui nebuvo pateiktas. Nurodo, kad jis suabejojo alkotesterio parodymais, todėl kreipėsi į medicinos įstaigą dėl jo neblaivumo nustatymo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jis, pasinaudojęs teisės aktų nustatyta tvarka savo teise, įrodė, jog jis nebuvo neblaivus, kadangi leistina etilo alkoholio koncentracija jo kraujyje nebuvo didesnė nei 0,4 promilės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 256 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Byloje nustatyta, kad sulaikius A. M., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7410 Nr. ARFN - 0272 jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,55 promilės). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3) ir A. M. sulaikiusio pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 9), su patikrinimo rezultatais, t. y. jam nustatytu lengvu (0,55 promilės) girtumo laipsniu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko, pripažindamas, kad išgėrė vieną butelį alaus. Šios aplinkybės savo atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą neneigia ir pats A. M.. Tačiau po minėto patikrinimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuvyko į Viešėją įstaigą Molėtų ligoninę, kurioje tą pačią dieną 21. 50 val. buvo paimtas kraujas ir atliktas jo tyrimas A. M. neblaivumui nustatyti. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. T – A 1701/09(01)-R 1389/09 matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kraujyje buvo rasta 0.39 promilės etilo alkoholio. Atsižvelgęs į šią išvadą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. M. kraujyje buvo nustatyta leistina etilo alkoholio koncentracija – iki 0,4 promilės, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės), 27 punktas nustato, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Skirtingai nei pabrėžiama pirmosios instancijos teismo nutarime, šiose Taisyklėse nėra nustatytas asmens, kuris pats kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą, neblaivumo (gitumo) ar apsvaigimo nustatymui, vienos valandos terminas, skaičiuojamas nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo, per kurį asmuo turi kreiptis į minėtą įstaigą. Taigi, Institucijos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų. Tačiau, savanoriškai atliktos medicininės apžiūros rezultatai patys savaime taip pat negali nuneigti testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, su kuriais nagrinėjamu atveju yra sutikęs apeliantas. Pažymėtina, kad šie rezultatai teismui yra neprivalomi ir jie turi būti vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.).
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog tiek Institucijai, tiek teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo, t. y. apie 19.24 val., metu. Iš pareigūnų panaudotos specialios techninės priemonės - alkotesterio - kvito matyti, jog 0,55 promilės girtumas asmeniui buvo nustatytas būtent transporto priemonės vairavimo metu - 19.24 val. (b. l. 3A), tuo tarpu pateiktoje specialisto išvadoje nurodytos 0,39 promilės etilo alkoholio rastos apelianto kraujyje paimtame tą pačią dieną, tačiau apie 21.50 val., t. y. praėjus beveik pustrečios valandos po vairavimo. Pažymėtina, jog asmuo su alkotesterio rezultatais sutiko, pripažindamas, kad išgėrė vieną butelį alaus, todėl įvertinus šią aplinkybę bei atsižvelgus į minėtą laiko faktorių, apelianto iniciatyva atliktas tyrimas girtumo laipsniui nustatyti turėtų būti vertinamas kaip perteklinis, jokios įtakos šiuo atveju veikos kvalifikacijai neturintis.
Pažymėtina, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Atsižvelgus į šią nuostatą, darytina išvada, kad nors byloje nėra pateikti alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7410 Nr. ARFN – 0272, kuriuo A. M. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,55 promilės), patikros duomenys, tačiau teismas, iš naujo vertindamas byloje esančius įrodymus, turėtų būti aktyvus ir išsireikalauti trūkstamus alkoholio kieko matuoklio bei jo parodymų patikimumą patvirtinančius įrodymus.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, todėl neteisėtai ir nepagrįstai A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą tenkinti.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 120 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.