Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L., 2019 m. birželio 23 d., apie 16 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, konflikto metu, tyčia, vieną kartą ranka sudavė S. J. į veidą, tuo nukentėjusiajai S. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešiniame pažandyje.

Kaltinamasis V. L. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. birželio 23 d., apie 16.00 val. su drauge R. G. vyko į šokių generalinę repeticiją.

Kadangi gyvena namo antrame aukšte, tai abu iš antro aukšto nusileido laiptais ir atsidarę duris pamatė, kad laiptais pareina R. G. – S. J. sugyventinis. R. pasakė, kad palaukim kol jis praeis. Tuo momentu iš virtuvės išėjo S. J. – buvusi jo sutuoktinė. Kadangi koridorius yra siauras, jie laukėm kol R. G. praeis. S. J. pribėgusi jėga stūmė R. G. ir kai pastaroji suktelėjo į kairę, o ten buvo vonios durys. Pribėgusi J. stipriai trenkė durimis. Jis pamatė, kad R. rankomis užsiėmė galvą ir suprato, kad R. skaudžiai užgavo, t. y. su durimis sužalojo galvą. Tuomet jis spontaniškai, ne iš anksto galvodamas, atbula ranka pliaukštelėjo J.. Jokio sužalojimo negalėjo būti, nes sudavė nestipriai. Atbėgęs R. G. kumščiu trenkė jam į lūpą. Prisipažįsta, kad blogai padarė suduodamas S. J.. Nurodo, kad jei pati J. būtų neišprovokavusi konflikto, jie būtu ramiai išėję į šventę. Nurodo, kad S. J. ir R. G. nesako tiesos, visą laiką meluoja. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusioji S. J. parodė, kad V. L. ir ji yra buvę sutuoktiniai. Nutraukdami santuoką jie pasidalijo santuokinį turtą ir abu liko gyventi tame pačiame name. Jai priklauso pirmas namo aukštas, o V. L. antras namo aukštas. Kartu turi bendro naudojimo patalpų pirmame aukšte, tai virtuvė, vonia, tualetas, koridoriai. V. L. bendromis patalpomis nesinaudoja, išskyrus koridorius. Išėjimas į lauką bendras. Savo namo dalyje ji gyvena su R. G., o V. L. su R. G.. Tarp jų ir kaimynų dažnai vyksta konfliktai, teisme nagrinėjamas bylos. 2019-06-23, apie 16.00 val. ji buvo savo namuose ir ėjo į bendrai su kaimynais - V. L. ir R. G., priklausančią vonią, kuri yra tame pačiame name. Koridoriuje pamatė V. L. ir R. G., kurie sustojo ir palaukė kol R. G. užlips laiptais. Tuo tarpu ji norėjo įeiti į vonią. Jai priėjus prie vonios durų ir jas atidarius, R. G. priėjo, uždarė vonios duris ir pečiu nustūmė ją tolyn nuo durų. Tada V. L. ranka vieną kartą trenkė jai į dešinę veido pusę. Ji suklikusi ir tuomet atbėgęs jos sugyventinis R. G., kuris nustūmė L., nes būtų gavusi dar kartą. Nurodo, kad nuo smūgio, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nes smūgis buvo pakankamai stiprus, nes sumušta veido vieta sutino ir atsirado mėlynė. 2018-10-11 jai buvo atlikta sunki galvos operacija ir V. L. tai labai gerai žinojo. Dėl sumušimo ji kreipėsi į policijos komisariatą, po to į med. ekspertą. Prašo priteisti iš kaltinamojo 798 eurus turtinę žalą ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad darydama vonios duris nekliudė R. G., nes ten buvo pakankamai vietos. Tvirtina, jog konfliktai nuolat vyksta, V. ir R. nuolat ją žemina, užgaulioja, šmeižia ją ir jos draugą, rašo pareiškimus. Dėl savo elgesio V. L. jos neatsiprašė. R. G. V. L. smūgio nesudavė, nes iš karto pastarasis būtų kvietęs policiją.

Liudytojas R. G. parodė, kad S. J. yra jo sugyventinė. Jie gyvena pirmame namo aukšte, o V. L. su drauge antrame namo aukšte. 2019 m. birželio mėnesį jis parėjęs į namus ir užlipęs laiptais pamatė, kad atsidarė durys ir priešais stovi V. su drauge. Jie norėjo eiti žemyn. Kadangi laiptai siauri, tai jie pasitraukė ir praleido jį praeiti. Tuo metu iš salono išėjo S. J., su kuria jis apsilenkė ir įėjo į virtuvę. S. pradarė vonios duris, tada R. G. pasakiusi, ar nemato, jog jie eina. S. duris prilaikė. V. L. trenkė ranka S. į veido dešinę pusę. Tuomet prišokęs jis ir atstūmęs V., nes jam pasirodė, kad V. norėjo dar kartą trenkti. S. liepė kviesti policija, bet L. su G. sakydami, „kvieskit, kvieskit“ nulipo žemyn ir išėjo į lauką. Nurodo, kad V. L. jokio smūgio nesudavė. Po šio įvykio matė, kad S. sumušta pažandė, išryškėjo „mėlynė“. S. važiavo pas medicinos ekspertą. Nors gyvena tik 1,5 metų su S. tame name, tačiau nuolat konfliktuoja su V. ir jo drauge. Konfliktai vyksta dažnai.

Liudytoja R. G. parodė, kad V. L. yra jos sugyventinis. Jie gyvena antrame namo aukšte, kuris priklauso V. Abu su V. vyko į repeticiją. Lipant laiptais matė, kad laiptais lipa jų kaimynas R. G.. V. pasakė, kad reikia palaukti. Tuo metu kaimynė S. J. išbėgo iš virtuvės. Jai sakė nesigrūsti ir leisti žmogui praeiti. Tada S. rankomis ją pastūmė. Nuo S. pastūmimo trumpam prarado pusiausvyrą, tačiau nepargriuvo. S. ėjo į vonios kambarį ir stipriai atidarė vonios duris, kurios darosi į koridorių. Kadangi ji stovėjo šalia durų, tai atidaromos durys pataikė tiesiai jai į smilkinį. Nuo tokio smūgio ji patyrė skausmą, susiėmė už galvos. Matė, kad prieš tai prie laukinių durų stovėjęs V. atsirado prie vonios durų. Tada iškart priėjo S. sugyventinis R. G., kuris kumščiu sudavė V. į pasmakrę. Kadangi laiptai buvo laisvi, tada ji su V. nulipo žemyn. S. J. šaukė, kad taip nepaliks, kad skųsis. Nurodė, kad ji pati nemačiusi kada L. sudavė J., bet jis pats pripažino, kad atbula ranka sudavė S. J. Nurodė, kad konfliktai namuose vyksta pastoviai.

Liudytoja O. B. parodė, kad V. L. pažįstamas, nukentėjusiosios nepažįsta. Nurodė, kad ji yra šokių kolektyvo (duomenys neskelbtini) kultūros centro įstaigos vadovė. R. G. šoka tame kolektyve, tik kitoje poroje. 2019 m. birželio mėn.28 d., (duomenys neskelbtini), repeticijų metu, pastebėjo kad V. draugė kažko slepia veidą. Atkreipė dėmesį, kad R. šukuosena dengia akį, nes virš akies užsidėjęs šašas. Virš kairės akies, virš antakio 3 cm šašas buvo. Neklausė R. kas nutiko. Vėliau iš R. sužinojo, kad jos draugas V. turi problemų su buvusia žmona. Jie visi gyvena tam pačiam name ir kad ją pastūmė. Tame veiksme buvo jo buvusi žmona ir vyras. Kažkas pastūmė, ji ten ar griuvo, ar virto, užsifiksavo, kad laiptai yra. Toliau nesigilino.

Liudytoja L. K. parodė, kad V. L. pažįstamas seniai. R. G. mažiau pažįsta. Susitikę pasikalbėdavo. Apie patį konfliktą mažai žino, nes į asmeninius reikalus nesigilina. 2019 m. su vyru dalyvavo šventėje (duomenys neskelbtini), ten V. šoko. Per pertrauką V. su R. priėjo prie jų. Besikalbant pažvelgusi į R., pro plaukus dešinėje veido pusėje, smilkinio srityje pamatė „mėlynę“, lyg ir patinimas buvo. Nieko neklausė. Pažvelgusi į V. matė, kad lūpa patinusi, melsva. Kadangi V. reikėjo šokti, todėl jie bendravo neilgai.

Iš 2019-06-23 pareiškimo matyti, kad 2019-06-23 S. J. kreipėsi į policiją pranešdama, jog 2019-06-23 apie 16 val. V. L. sudavė jai į veidą. ( I t. b.l. 1-2)

Iš 2019-06-23 asmens apžiūros protokolo matyti, kad asmens apžiūros metu S. J. smakro dešinėje pusėje matomas sutinimas. ( I t. b.l. 26-31)

Iš Specialisto išvados Nr. G 272/2019(10) nustatyta, kad S. J. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame pažandyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, kumščiu ir pan., vienu smūgiu. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų. ( I t. b.l. 34)

Iš 2019-11-20 patalpų apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), name esantis koridorius yra 1,54 m. pločio. Vonios durų plotis - 0,6 m. ( I t. b.l. 111-117)

Iš 2019-08-07 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp įtariamojo V. L. ir nukentėjusiosios S. J. metu nukentėjusioji nurodė, kad jai V. L. sudavė atbula ranka tiesiai į veidą, pataikė į smakro dešinę pusę, o įtariamasis V. L. pripažino sudavęs S. J., nurodė, kad tai padarė gindamas savo draugę R. ir tai atsitiko pirmą kartą. Be to, nurodė, kad po to jam S. draugas sudavė į veidą, dėl ko buvo prakirsta lūpa. ( I t. b.l. 142-145).

Iš 2019-10-15 akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp įtariamojo V. L. ir liudytojo R. G. metu liudytojas nurodė, kad įtariamasis sudavė delnu S. į veidą, matė jog buvo užsimojęs suduoti dar kartą, todėl įtariamąjį atstūmė nuo S. Įtariamasis V. L. nurodė, kad S. durimis sutrenkė R. G. smilkinį, tai pamatęs neapsikentė ir atbula ranka sudavė S. J..(t.1, b.l. 148-152).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo kitam asmeniui skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Surinktais ir aptartais įrodymais V. L. kaltė yra pilnai įrodyta. Nustatyta, kad jis 2019 m. birželio 23 d., apie 16 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, konflikto metu, tyčia, vieną kartą ranka sudavė S. J. į veidą, tuo nukentėjusiajai S. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešiniame pažandyje.

Nors kaltinamasis V. L. teigia, kad nukentėjusiajai smūgį sudavė nestipriai ir dėl tokio sudavimo jokio sužalojimo negalėjo būti, tačiau šios aplinkybės paneigtos byloje ištirtais duomenimis. Tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamasis teisme patvirtino, kad tą vakarą tarp jų kilo konfliktas. Nukentėjusioji teigia, kad kaltinamasis prieš ją panaudojo fizinį smurtą, t.y. sudavė smūgį į veidą, dėl ko jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neranda pagrindo netikėti nukentėjusiaja. Kaltinamasis kaltės nepripažįsta ir nurodo, kad dėl kilusio konflikto kalta pati nukentėjusioji, kadangi ji vonios durimis kliudė ir skaudžiai užgavo jo sugyvetinę R. G., dėl ko jis, gindamas sugyventinę, atbula ranka plekštelėjo ir jai. Šį konfliktą matė ir kartu jame dalyvavę buvusių sutuoktinių sugyventiniai, byloje apklausti liudytojai, R. G. ir R. G. patvirtina kiekvienas savo sugyventinio nurodytas aplinkybes. Nors kaltinamasis kaltės ir nepripažino, tačiau iš jo parodymų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu, pirmoje posėdžio dalyje neigęs savo kaltę, vėliau pripažino, kad suduodamas smūgį nukentėjusiajai negerai pasielgė, atsiprašė nukentėjusiosios. Teismas, tokią kaltinamojo poziciją vertina, kaip siekį sušvelninti savo kaltę. Kaltinamojo elgesys, kuomet jis smūgiuoja nukentėjusiajai į veidą, žinodamas, kad pastaroji 2018 m. spalio 11 d. yra patyrusi galvos operaciją yra visiškai nepriimtini ir nepateisinami. Jo nurodytas motyvas, kad taip pasielgė gindamas savo sugyventinę, visiškai nepateisina neteisėtų veiksamų. Be anksčiau paminėtų kaltinamojo kaltę patvirtinančių įrodymų, kaltinamojo kaltė įrodyta specialisto išvada, kurioje med. ekspertas patvirtina, kad S. J. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame pažandyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, kumščiu ir pan., vienu smūgiu. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų. Aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. L., suduodamas nukentėjusiajai smūgį į veidą, nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į veikos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaltinamasis įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas. Įvertinus visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose programose.

Nukentėjusioji S. J. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo V. L. 784,05 eurų turtinės ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kt. (6.250 str.2 d.). Nukentėjusioji S. J. dėl nusikalstamų kaltinamojo V. L. veiksmų, patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Kaltinamasis nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, panaudodamas fizinį smurtą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikaltimą, nesigaili dėl nusikalstamos veikos padarinių, tačiau teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, pripažino, kad taip elgtis nederėjo. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, S. J. priteisiama 400 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad kaltinamasis yra pensijinio amžiaus, nedirbantis ir siekiant išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyrą.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas, kaip neįrodytas. Iš byloje esančios Klaipėdos teritorinės ligonių kasų informacijos nustatyta, kad Valstybinės ligonių kasos prie SAM informacinės sistemos duomenimis, informacijos apie tai, kad S. J. dėl 2019-06-23 patirto sveikatos sutrikdymo (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1—26368-19) gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kai už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, neturi. Žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nepadaryta. (T.2,b.l.57).

VSDFV Šilalės skyrius patvirtino, jog S. J. dėl 2019-06-23 įvykio nebuvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Nedarbingumo pažymėjimais nuo 2019-09-06 išduoti dėl ligos susijusios su jai nuo 2019-04-25 nustatytu neįgalumo lygiu (t.2, b. l. 62).

Nukentėjusiosios pateiktu medicinos dokumentų išrašu, iš A. K. medicinos kabineto, teismas nesivadovauja, nes kopija nepatvirtina, teismui originalas nepateiktas. Be to kopijoje matomi koregavimai, dėl kreipimosi į medicinos įstaigą dėl sužalojimo.

Į bylą pateikti UAB Eurovaistinės ir UAB Nemuno vaistinės išduotų vaistų išrašai bei UAB Euro vaistinės vaistų pirkimo kvitas nepatvirtina sąsajų, kad šie pateikti dokumentai susiję su 2019-06-23 patirtu nežymiu kūno sužalojimu. Tokių duomenų nepateikė ir neįrodė nukentėjusioji, todėl teismas civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo laiko neįrodytu, todėl atmestinu.

Iš kaltinamojo priteistinos bylinėjimosi išlaidos 685,00, kurias nukentėjusioji patyrė atstovo pagalbai apmokėti (BPK 106 str. 2 d. )

V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti (Baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš V. L. S. J. 400,00 (keturis) šimtus eurų neturtinės žalos atlyginimui ir 685,00 (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis) eurus bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Likusioje dalyje dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.