Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2013-02-13 · Byla Nr. PK-352-718/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-13
Bylos Nr.
PK-352-718/2013
Teisminio proceso Nr.
1-06-3-00012-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Nukentėjusysis
I. M., V. S.
Advokatai
Asta Mačernytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PKS-352-718/2013Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00012-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 2.9.6. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 13 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, susipažinusi su nukentėjusiųjų I. M., V. S., V. S. atstovės advokatės Astos Mačernytės privataus kaltinimo skundu, kuriame I. S., A. S. ir V. S. kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. vasario 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nukentėjusiųjų I. M., V. S., V. S. atstovės advokatės Astos Mačernytės privataus kaltinimo skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka I. S., A. S. ir V. S.. Skunde nurodoma, kad 2011 m. gegužės 28 d. apie 00 val. į nukentėjusiųjų namus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įsiveržė pašaliniai asmenys-I. ir A. S., V. S. ir dar vienas iki šiol nenustatytas vyras. Skunde nurodoma, kad I. ir A. S. spyrė į pilvą miegančiam V. S., mušė jį ir V. S.. V. S. plyšo kairysis plautis, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. A. S. ( turėtų būti S.) sudavė I. M. į veidą tris smūgius, pastūmė ją, nugriuvusią spardė. Taip pat buvo sumuštas, spardomas V. S., jam diagnozuotas pilvo sumušimas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn I. S., A. S. ir V. S. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnį. Prie skundo pridėtas civilinis ieškinys dėl 60 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiųjų I. M., V. S., V. S. atstovės advokatės Astos Mačernytės skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytų reikalavimų, todėl negali būti priimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. reglamentuoja skundo, paduodamo privataus kaltinimo tvarka, turinį. Privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, todėl nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Skundas turi būti aiškus, konkretus, suprantamas teismui ir kaltinamam asmeniui. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turi turėti galimybių pasirengti gynybai. Nekonkretaus ir neaiškaus skundo perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje pažeistų kaltinamo asmens teises. Tokie patys reikalavimai keliami ir nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimui, tačiau jeigu skundą parengia nukentėjusiojo atstovas – advokatas, reikalavimai dėl skundo kokybės tokiam atstovui gali būti ir didesni. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nukentėjusiųjų vardu skundą parašė ir pasirašė advokatė A.Mačernytė. Pareiškėja advokatė A.Mačernytė kaip nukentėjusiųjų atstovė pateikė teismui skundą, tačiau nepateikė atstovavimo sutarties, kad ji būtų įgaliota nukentėjusiųjų pateikti teismui skundą privataus kaltinimo tvarka ir pasirašyti už juos. Prie skundo pridėtas tik advokatės orderis atstovauti nukentėjusiuosius Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 55 straipsnio nuostatomis, dalyvaudamas baudžiamajame procese kaip nukentėjusiojo atstovas, advokatas privalo pateikti sutartį dėl teisinės pagalbos, kurioje turi būti nurodyti ir konkretūs veiksmai, kuriuos nukentėjusysis įgalioja advokatą už jį, nukentėjusįjį, atlikti.

Vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, nusikaltimas yra pavojinga, priešinga teisei, baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kurios padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta atitinkama sankcija. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalies reikalavimus, skunde turi būti nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta ir laikas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta. Iš skundo matyti, kad į nukentėjusiųjų butą įsiveržė keturi asmenys. Iškelti baudžiamąją bylą prašoma tik trims asmenims, nurodoma, kad ketvirtas asmuo nenustatytas. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, yra nežinomas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 3 d. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio kodekso 407 str., atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog skunde nėra nurodyta, kokie sužalojimai kiekvienam nukentėjusiajam buvo padaryti, kiek smūgių buvo suduota, į kurias kūno vietas smūgiai buvo suduoti, kuo buvo suduoti smūgiai, kuris konkrečiai iš įtariamų asmenų sudavė smūgius konkrečiam nukentėjusiajam, nes tai yra esminiai nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Iš prie skundo pridėtos 2012-06-14 prokurorės K.Blinstrubienės nutarimo kopijos matyti, kad nei V. S., nei I. M. neatpažino V. S. kaip asmens, dalyvavusio konflikte, tačiau skunde nurodoma, kad V. S. mušė ir V. S.. Pažymėtina ir tai, kad kvalifikuojant veiką pagal LR BK 165 straipsnį būtina nurodyti kokiu būdu neteisėtai buvo įsibrauta į nukentėjusiųjų gyvenamąjį butą- slapta, atvirai, panaudojant apgaulę ar smurtą ar kitokiu būdu prieš savininko valią. Skunde turi būti nurodyti ne tik nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, bet ir liudytojų vardai, pavardės, gyvenamoji vieta; dokumentai ar daiktai, patvirtinantys su veika susijusius faktus. Teismas savo iniciatyva negali rinkti duomenų, privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso būtent nukentėjusiajam. Kaip matyti, skundas yra nekonkretus, jame analizuojamas prokurorės nutarimas, o ne dėstomos esminės nusikalstamų veikų aplinkybės.

Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, jog privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, jis ir privalo pateikti skundą, atitinkantį visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytus reikalavimus. Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad advokatės Astos Mačernytės skundas neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Pašalinus nurodytus trūkumus, pareiškėja turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą, paduodant naują skundą privataus kaltinimo tvarka dėl tų pačių veikų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2, 3 dalimis, 440 straipsnio 2 dalimi, 113 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nukentėjusiųjų I. M., V. S., V. S. atstovės advokatės Astos Mačernytės skundo, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį procesą ir pripažinti I. S., A. S. ir V. S. kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnyje, nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Taip pat nepriimti civilinio ieškinio ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Laimutė Venckuvienė