- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-24
- Bylos Nr.
- A-525-2746-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02875-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Trečiasis asmuo
- J. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- P. I.
- Advokatai
- Michailas Sadovničius
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. I. (P. I.) pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. S. dėl termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. I. pareiškimu (b.l. 1–3), kurį patikslino (b.l. 31–33), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti į P. I. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 7,1640 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dvaro žemėje, (duomenys neskelbtini) gminoje (apylinkėje), Vilniaus –Trakų apskrityje.
Nurodė, kad 2000 m. gruodžio 14 d. ir 2001 m. gruodžio 10 d. kartu su seserimi J. S. kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į jų tėvo P. I. nuosavybės teise valdytą 7,164 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje (buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime), kartu su prašymais buvo pateikti archyviniai dokumentai. Tuo pagrindu buvo užvesta nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 3058. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2002 m. birželio 14 d. priėmė išvadą Nr. 2, kuria pripažino, kad esamų dokumentų, t. y. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000 m. gruodžio 5 d pažymėjimo Nr. T-3151-1, pakanka nuosavybės teisėms atkurti į buvusio žemės savininko P. I. iki nacionalizacijos turėtą 7,1640 ha ploto žemės sklypą Vilniaus mieste, Vilniaus apskrityje. Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir Vilniaus AVA) 2004 m. vasario 19 d. raštu Nr. 31/04/17-567 pripažino, kad jam bus atkurtos nuosavybės teisės į 1,9523 ha žemės sklypą, nuosavybės teise valdytą buvusio savininko P. I. Pareiškėjas 2004 m. birželio 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu dalį grąžintinos žemės perkelti prie namo (duomenys neskelbtini) kaime, o kitą dalį grąžinti natūra. Vilniaus AVA 2004 m. spalio 19 d. raštu informavo, kad jam su seserimi bus atkuriamos nuosavybės teisės į 3,9040 ha žemės, suteikiant neatlygintinai naudojamą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypą. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2005 m. liepos 15 d. protokolu Nr. R-5-13 nutarė pripažinti negaliojančia byloje Nr. 3058 esančią 2002 m. birželio 14 d. išvadą Nr. 2. Pažymėjo, jog nuosavybės atkūrimo byloje Nr. 3058 yra Vilniaus AVA 2005 m. rugpjūčio 3 d. raštas Nr. (31)-22-2737-(3.31), kuriuo jis neva buvo informuotas apie tokį faktą, tačiau šio rašto jis negavo ir apie minėtą faktą nieko nežinojo. Be to, nuosavybės atkūrimo byloje Nr. 3058 yra Vilniaus AVA 2006 m. vasario 14 d. raštas Nr.S22-240, kuriuo jis neva dar kartą buvo informuotas apie aukščiau paminėtą faktą, tačiau ir šio rašto jis negavo ir apie minėtą faktą nieko nežinojo. Teigė, kad 2008 m. spalio 6 d. kreipėsi į Vilniaus AVA su prašymu vietoj nuosavybės atkūrimo natūra suteikti neatlygintinai lygiavertį sklypą Širvintų rajone ir tam tikslui parengti išvadą apie žemės vertę. Tokia aplinkybė įrodo, kad jis iš tiesų nebuvo gavęs Vilniaus AVA 2005 m. rugpjūčio 3 d. ir 2006 m. vasario 14 d. raštų, taigi nebuvo informuotas apie aplinkybę, kad nuosavybės atkūrimo byloje trūksta dokumentų. Vilniaus AVA 2008 m. lapkričio 24 d. pateikė atsakymą Nr. S22-1022, kad jis turi patikslinti savo prašymą, nurodant žemės plotą, kurį pageidauja gauti Širvintų rajone. Toks Vilniaus AVA raštas sudarė pagrindą manyti, kad nuosavybės atkūrimas vyksta ir jo reikalavimai dėl nuosavybės atkūrimo yra pagrįsti bei teisėti. Nurodė, jog 2009 m. birželio 4 d. įgaliojo savo dukrą K. K. tvarkyti visus reikalus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus, buvusius Vilniaus mieste, priklausiusius buvusiam savininkui P. I. . Vilniaus AVA 2010 m. sausio 11 d. raštu Nr. S17-2 informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad jam ir J. S. bus atkuriamos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. I. valdytą žemę. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010 m. balandžio 19 d. raštu Nr. A51-8339(2.14.2.12-MP8) atsakė, kad P. I. nuosavybės teise valdyta žemė negali būti grąžinta natūra, todėl nuosavybės atkūrimo klausimas turi būti sprendžiamas kitais įstatyme numatytais būdais. Sužinojusi apie nurodytas aplinkybes, 2010 m. birželio 10 d. K. K. kreipėsi į Vilniaus AVA su prašymu atkurti nuosavybės teises taip: dalį žemės perduoti neatlygintinai prie namo (duomenys neskelbtini), o už kitą dalį suteikiant lygiavertį žemės sklypą Vilniaus rajone. Jau pateikus 2010 m. birželio 10 d. prašymą, buvo gautas Vilniaus AVA 2010 m. gegužės 21 d. raštas Nr. 20-269, iš kurio sužinota, kad jam nuosavybės teisės nebus atkuriamos, nes nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei termino nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Taip pat pareiškėjas sužinojo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-65-803/2008 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. I. įsigijo nuosavybėn 7,1640 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dvaro ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kaimų paribiuose bei tik J. S. atnaujintas terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams, o pareiškėjui toks terminas neatnaujintas, nes procese nedalyvavo. Sužinojusi apie nurodytą raštą, K. K. 2010 m. liepos 15 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu nuosavybės teisės bus atkuriamos tik vienai pretendentei – J. S. Tarnyba 2010 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. SS22-28, atsakydama į K. K. 2010 m. birželio 10 d. ir 2010 m. liepos 15 d. raštus, paaiškino, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-65-803/2010 teisė atnaujinti terminą atsirado tik J. S. Pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, todėl jis kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentas pateikti atnaujinimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi jo pareiškimą atsisakė priimti. Pažymėjo, jog po įstatymų nustatyto termino, t. y. 2005 m. liepos 15 d., Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti priėmė naują sprendimą, kuriuo panaikino 2002 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti priimtą sprendimą (išvadą) Nr. 2. Pareiškėjas apie šį sprendimą informuotas nebuvo, o toks sprendimas buvo priimtas jau po įstatymo nustatyto termino pabaigos. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, išduodamas 2000 m. gruodžio 5 d. pažymėjimą Nr. T-3151-1, nepateikė visos informacijos apie išlikusius archyvo dokumentus, o išdavė tik Vilniaus-Trakų apskrities seniūno 1934 m. balandžio 6 d. sprendimą. Tačiau vėliau, po įstatymo nustatyto termino, buvo rasti šie dokumentai: 1) 1929 m. birželio 14 d. žemės nuomos sutartis; 2) Vaivadijos žemės komisijos prie Vilniaus vaivados 1934 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas, kuriuo buvo paliktas galioti Vilniaus-Trakų apskrities seniūno 1934 m. balandžio 6 d. sprendimas, o Generalinės prokuratūros skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus-Trakų apskrities seniūno 1934 m. balandžio 6 d. sprendimą, buvo atmestas. Pabrėžė, jog nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų paieška Lietuvos centriniame valstybės archyve objektyviai užtruko.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 154–156) nurodė, jog nėra pagrindo atnaujinti prašomą terminą.
Nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti, 2005 m. liepos 15 d. įvertinusi piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje Nr. 3058 esančią dokumentaciją, nustatė, kad nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti į 7,1640 ha žemės plotą. Vilniaus AVA 2005 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. (31)-1.2-2737-(3.31) su pranešimu J. S. ir P. I. informavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nepakanka, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į P. I. turėtą žemę. P. I. išsiųstas raštas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2005 m. rugsėjo 6 d. buvo grąžintas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl netikslaus adreso. Pakartotinai apie tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje esamų dokumentų atkurti nuosavybės teises į P. I. turėtą žemę nepakanka, pareiškėjui buvo pranešta Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. vasario 14 d. raštu Nr. S22-240. J. S. 2008 m. kovo 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei termino nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Pažymėjo, jog į šią civilinę bylą Nr. 2-65-803/2008 suinteresuotu asmeniu buvo įtrauktas P. I., o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 7 dalį suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka turėjo teisę pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. P. I. savarankiškų reikalavimų atnaujinti įstatymų nustatytą terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti nepareiškė. Teigė, kad iš atkūrimo byloje esančių dokumentų darytina išvada, jog P. I. buvo nerūpestingas savo teisių atžvilgiu, jomis nesidomėjo, o apie tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 3058 esančių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nepakanka, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į P. I. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, pareiškėjas sužinojo iš Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. vasario 14 d. rašto Nr. S22-240, nes apie šio rašto neįteikimą duomenų nėra. Be to, P. I. apie praleistą terminą dokumentams pateikti taip pat turėjo sužinoti iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo procesinių dokumentų civilinėje byloje Nr. 2-65-803/2008. Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių įstatymu nustatytu laiku nebuvo pateikti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nėra pagrindo pareiškėjui atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 158) prašė pareiškimą atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti praleido dėl per ilgai užtrukusios dokumentų paieškos Lietuvos centriniame valstybės archyve. Pareiškėjui apie jos pareiškimo nagrinėjimą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo žinoma jau nuo 2008 m. birželio 19 d. (teismo šaukimo įteikimo K. K. data) ir byloje jis dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo. Kita vertus, P. I. pareiškime, pateiktame Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, kurį buvo atsisakyta priimti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19322-599/2010, galimai buvo remtasi civilinės bylos Nr. 2-65-803/2009 medžiaga.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendimu (b.l. 176–181) pareiškimą patenkino ir atnaujino pareiškėjui P. I. praleistą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. I. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 7,1640 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dvaro ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kaimų paribiuose, (duomenys neskelbtini) gminoje (apylinkėje), Vilniaus – Trakų apskrityje.
Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 17 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnį, pažymėjo, jog Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Remiantis pastarąja nuostata, pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Nustatė, kad prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. I. (miręs 1974 m.) iki nacionalizacijos turėtą nuosavybę, nurodant, kad ir pareiškėjas pagal Atkūrimo įstatymą turi teisę į turto grąžinimą, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui buvo pateikti įstatymo nustatytu laiku – 2000 m. gruodžio 14 d. ir 2001 m. gruodžio 10 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000 m. gruodžio 5 d. pažymėjime Nr. T-3151-I nurodyta, kad Vilniaus apygardos žemės valdybos archyviniame fonde, Vilniaus – Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) dvaro žemių pardavimo 1926 – 1934 metų byloje yra 1934 m. balandžio 6 d. nutarimas, kuriuo P. I., kaip ilgamečiam nuomininkui su išperkamaisiais mokesčiais, skiriama 7,1640 ha žemės iš (duomenys neskelbtini) dvaro. Nutarime nurodyta, kad žemė pažymėta J. E. 1933 metais sudarytame plane. Toks archyvinis pažymėjimas buvo pateiktas žemėtvarkos skyriui. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2002 m. birželio 14 d. priėmė išvadą Nr. 2, kuria pripažino, kad esamų dokumentų, t. y. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000 m. gruodžio 5 d pažymėjimo Nr. T-3151-I, pakanka nuosavybės teisėms atkurti į buvusio žemės savininko P. I. iki nacionalizacijos turėtą 7,1640 ha ploto žemės sklypą Vilniaus mieste, Vilniaus apskrityje. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2005 m. liepos 15 d. protokolu Nr. R-5-13 nutarė pripažinti negaliojančia byloje Nr. 3058 esančią Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2002 m. birželio 14 d. išvadą Nr. 2, nes pakartotinai išnagrinėjus nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nuspręsta, kad minėtų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti į 7,1640 ha žemės plotą. Taigi pareiškėjas apie tai, jog nepakanka dokumentų nuosavybės teisėms atkurti į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą žemę, sužinojo jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui pateikti dokumentus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-65-803/2008 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. I. įsigijo nuosavybėn 7,1640 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dvaro ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kaimų paribiuose, (duomenys neskelbtini) gminoje (apylinkėje), Vilniaus – Trakų apskrityje pagal Vilniaus – Trakų apskrities seniūno 1934 m. balandžio 6 d. sprendimo 6 p. ir kurį nuosavybės teise valdė iki 1940 metų nacionalizacijos bei atnaujino J. S. terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į P. I. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 7,1640 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dvaro ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kaimų paribiuose, (duomenys neskelbtini) gminoje (apylinkėje), Vilniaus – Trakų apskrityje, konstatavęs, kad įstatymų nustatyto termino praleidimas yra labiau siejamas su objektyviais įvykiais, nepriklausančiais nuo pareiškėjos valios, be to, nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų paieška Lietuvos centriniame valstybės archyve objektyviai užtruko. Pabrėžė, jog analogiška išvada galima ir pareiškėjo P. I. atžvilgiu, kadangi apie tai, jog nepakanka dokumentų nuosavybės teisėms atkurti į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą žemę, pareiškėjas, jo teigimu, sužinojo jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui pateikti dokumentus. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie vienareikšmiškai paneigtų tokią jo iškeltą versiją. Būtent tik pasibaigus įstatymo nustatytam terminui paaiškėjo, kad pasikeitė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti nuomonė apie tai, ar esamų dokumentų pakanka nuosavybės teisėms atkurti. Atsižvelgdamas į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2002 m. birželio 14 d. išvadą Nr. 2, padarė išvadą, kad asmenys pagal Atkūrimo įstatymą turėjo teisėtą lūkestį, jog papildomai rinkti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. I. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę nereikia. Kadangi J. S. įstatymo nustatytą terminą praleido dėl tokių pačių priežasčių kaip ir pareiškėjas, o terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimu jai buvo atnaujintas, taip pat turi būti pasielgta ir pareiškėjo P. I. atžvilgiu. Pabrėžė, jog dalyvavimas civilinėje byloje ir savarankiškų reikalavimų nepareiškimas neatima iš asmens teisės savarankiškai kreiptis į teismą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. Konstatavo, jog P. I. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo atitinkamam žemėtvarkos skyriui terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. pateikė apeliacinį skundą (b.l. 187–188), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą ir atmesti pareiškimą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškimą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A525-541/2009), teigia, jog teismas privalėjo nagrinėti būtent pareiškėjo nurodytas įstatymu nustatytų terminų praleidimo priežastis, o ne faktines bylos aplinkybes.
2. Nurodo, jog pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo žinoma apie teismo procesą, kuriame Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 17 d. priėmė sprendimą (civilinėje byloje Nr. 2-65-803/2009). Teismas, vertindamas tokius pareiškėjo argumentus, turėjo, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A4-820/2006), atsižvelgti į tai, kad nežinojimas gali būti pripažintas svarbia priežastimi tik tada, jei tam turėjo įtakos ne paties asmens veikla. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis buvo aktyvus, ėmėsi priemonių, siekdamas gauti duomenis apie tėvo turėtą žemę, tačiau jam buvo trukdoma tai atlikti.
3. Teigia, jog byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjui buvo žinoma apie vykusį teismo procesą (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-19322-599/2010). Be to, pareiškėjui buvo pranešta apie teismo procesą, jis buvo nurodytas pareiškime.
4. Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti praleido dėl per ilgai užtrukusios nuosavybės teisių dokumentų paieškos Lietuvos centriniame valstybės archyve.
Atsiliepimas
Pareiškėjas P. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 193–196) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą. Atsiliepimas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškimas pirmosios instancijos teismui, taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pareiškėjas P. I. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti į P. I. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 7,1640 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dvaro žemėje, (duomenys neskelbtini) gminoje (apylinkėje), Vilniaus –Trakų apskrityje.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pareiškimą patenkino ir atnaujino terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir skundžiamame sprendime pateiktus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą, todėl dėl visų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų argumentų iš naujo atskirai nepasisakys.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2000 m. gruodžio 14 d. prašymu (b.l. 5) ir 2001 m. gruodžio 10 d. (b.l. 6) buvo kreiptasi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. I. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą. Tokios aplinkybės neginčijo ir tretieji suinteresuoti asmenys. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, jog iki įstatyme nustatyto termino paduoti nuosavybes teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus (iki 2003-12-31) atitinkami dokumentai buvo pateikti ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2002 m. birželio 14 d. išvadoje Nr. 2 (b.l. 7) konstatuota, jog esamų dokumentų pakanka nuosavybės teisėms atkurti į P. I. turėtos 7,1640 ha žemės Vilniaus mieste. Darytina išvada, jog iki įstatyme nustatytų terminų įgaliotoms institucijoms buvo pateiktas prašymas ir nuosavybės teise bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, siekiant, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemę.
Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2005 m. liepos 15 d. nutarė pripažinti negaliojančia ankstesnę išvadą (2002-06-14 Nr. 2) dėl dokumentų pakankamumo, nes nuspręsta, jog pateiktų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti į 7,1640 ha žemės plotą. Pabrėžtina, jog toks sprendimas priimtas jau pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Pareiškėjas teigia, jog jis tokios išvados ir vėlesnių Vilniaus AVA raštų (2005-08-03 bei 2006-02-14) negavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei atsižvelgusi į specifinę šioje byloje susiklosčiusią situaciją, iš esmės neturi pagrindo abejoti tokiomis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kaip ir aplinkybe, jog pareiškėjas iš karto nesužinojo apie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimą, kuriuo patenkintas J. S. pareiškimas ir, be kita ko, atnaujintas terminas nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas klausimą dėl praleistų įstatymo terminų atnaujinimo, be kita ko, yra nurodęs, kad negalima tokia situacija, kada pretendentams atkurti nuosavybės teises į to paties savininko žemę skirtingai taikomos Atkūrimo įstatymo nuostatos: tame pačiame teisme vieno pretendento prašymas tenkinamas, o kito pretendento atžvilgiu analogiškoje situacijoje prašymas atnaujinti terminą į to paties savininko valdytą žemę atmetamas. Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu, kuriame nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, teisėjų kolegija konstatavo, kad negalima tokia situacija, kad vienam iš pretendentų atkurti nuosavybės teises suteikiamas pirmumas ir jo atžvilgiu įstatymas taikomas kitaip nei kitam pretendentui (byla Nr. A63-747/2010). Nors nagrinėjamu atveju terminas J. S. atnaujintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, tačiau jame, esant iš esmės vienodoms kaip ir nagrinėjamoje byloje aplinkybėms, konstatuota, kad objektyviai užtruko dokumentų paieška. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teiginiu, kad J. S. terminas dokumentams pateikti atnaujintas iš esmės susiklosčius tokiai pačiai situacijai kaip ir pareiškėjo atveju, o į tokią situaciją turi būti atsižvelgiama, sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo P. I.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atkuriant nuosavybes teises, buvo svarbus viešojo administravimo subjektų, įstatymu įpareigotų vykdyti žemės reformą, vaidmuo, kurių veiksmai įvertinant nuosavybės atkūrimo, kaip teisėtumo atstatymo proceso, svarbą ir reikšmę, apima ir priimto prašymo trūkumų šalinimo administracines procedūras, nors tiesiogiai tuometiniuose įstatymuose neformalizuotas, tačiau būtinas tikslams, kuriems pasiekti agrarinės reformos tarnybos veikė, bei konstituciniam gero administravimo principui įgyvendinti. Taip pat nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, kaip institucija, įgaliota atlikti veiksmus, numatytus Atkūrimo įstatyme, privalo būti aktyvi ir tinkamai įgyvendinti jos kompetencijai priskirtus veiksmus (byla Nr. A63-995/2010).
Atitinkamai nagrinėjamu atveju Vilniaus AVA, kaip institucija, įgaliota įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat privalėjo elgtis tinkamai ir aktyviai, siekdama užtikrinti tinkamą jiems pateikto prašymo ir su juo susijusių dokumentų vertinimą, tokio vertinimo eigą. Tačiau nagrinėjamu atveju, jau pasibaigus terminui paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus bei galiojant komisijos išvadai, kad pateiktų dokumentų pakanka nuosavybės teisėms atkurti, tokia išvada buvo panaikinta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pati situacija, kai pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams dokumentams pateikti ir asmenims atitinkamai pateikus reikiamus dokumentus, kurie buvo pripažinti pakankamais, sukuria tam tikrus teisėtus lūkesčius pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą ir atitinkamai pareigas nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai – tinkamai ir aktyviai įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras.
Pastebėtina, jog, remiantis administracinių teismų praktika (byla Nr. A8-870/2007), Atkūrimo įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybes teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001-12-31) ir nuosavybes teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003-12-31) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi.
Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju dokumentai buvo pateikti įstatyme nustatytais terminais ir tik vėliau buvo panaikinta išvada dėl pateiktų dokumentų tinkamumo ir pakankamumo. Todėl tokios aplinkybės, įvertinus šioje byloje susiklosčiusią specifinę situaciją, tai, kad J. S. terminas buvo atnaujintas, byloje nėra pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, jog informacijos apie tai, kad panaikinta išvada, jis negavo, remiantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, kad pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas ir jo prašomas atnaujinti terminas turi būti atnaujintas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir jas visapusiškai išnagrinėjo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
trečiojo suinteresuoto asmens J. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.