Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-03-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-4743-920/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-14
Bylos Nr.
e2YT-4743-920/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00321-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Baublys
Pareiškėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4743-920/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00321-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m.kovo 14 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Linas Baublys

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. priėmė sutuoktinės D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, kad jo motina D. M. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas J. M. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu buvo įgytas butas su rūsiu esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas nustatytu terminu į notarų biurą nesikreipė, tačiau po sutuoktinės mirties likusį palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti, t. y. naudojosi butu, mokėjo mokesčius iki pat mirties. Pareiškėjo tėvas taip pat priėmė ir kilnojamuosius sutuoktinės daiktus, reikalingus pasiliko, kitus dovanojo ar išmetė. Nors priėmęs turtą jį valdė trumpai, tačiau tinkamai – palaikė tvarką, atliko smulkų remontą (e. b. l. 1-3).

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad pareiškimas tenkintinas (e. b. l. 25-30).

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštaraus (e. b. l. 43-44).

4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (LR CPK 133 str. 3 d., e. b. l. 46).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. M. yra J. M. ir D. M. sūnus (e. b. l. 7). D. M. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11); J. M. – (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12). 2006 m. gegužės 15 d. testamentu J. M. turtą paliko D. M. (e. b. l. 13), 2006 m. gegužės 15 d. testamentu D. M. turtą paliko J. M. (e. b. l. 14). Kauno miesto 1-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad J. M. palikimą priėmė pareiškėjas A. M. (e. b. l. 15). 2016 m. gegužės 16 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis J. M. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 metais, santuokos metu (e. b. l. 17).

6. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

7. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Kaip nustatyta iš pareiškimo ir jo priedų pareiškėjo tėvas J. M. nustatytu terminu į notarų biurą nesikreipė, tačiau po sutuoktinės mirties likusį palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti, t. y. naudojosi butu, mokėjo mokesčius iki pat mirties (e. b. l. 1-3, 18-20). Pareiškėjo tėvas taip pat priėmė ir kilnojamuosius sutuoktinės daiktus, reikalingus pasiliko, kitus dovanojo ar išmetė. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenis neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad J. M. po sutuoktinės D. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įstatyminį reglamentavimą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. M. po sutuoktinės D. M. (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1- 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Linas Baublys