- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-885-601/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Birutė Bobrel, Algirdas Remeika
- Atsakovas
- D. L.
- Kategorijos
- 113.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. L. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartyje nurodė, kad po ieškovės J. K. mirties per įstatymo palikimui priimti nustatytą trijų mėnesių laikotarpį paveldėjimo byla neužvesta. Asmens ar asmenų, kurie per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusiosios J. K. palikimą, o tuo pačiu perėmė ir jos civilines teises ir pareigas, ir kurie civilinėje byloje turėtų teisę prašyti teismo leisti tikslinti ieškinį ir nustatyti tvarką, pagal kurią jis (jie) kartu su atsakovais naudosis aukščiau nurodytu žemės sklypu ir ant jo esančiais statiniais, nėra. Teismas sprendė, jog civilinėje byloje negali būti nagrinėjamas mirusio asmens ginčas su atsakovais ir negali būti nustatyta tvarka, pagal kurią miręs asmuo kartu su atsakovais naudosis žemės sklypu ir ant jo esančiais statiniais, todėl civilinę bylą, dalyje pagal mirusios ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovams J. S. , G. S. , D. L. bei dalyje pagal D. L. priešieškinį mirusiai ieškovei J. K. ir atsakovams J. S. , G. S. , nutraukė. Teismas nurodė, kad ši teismo nutartis nei vienam iš jų neužkerta kelio teisme pareikšti ieškinį, dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės arba servitutų nustatymo. Kadangi mirusiajai J. K. nuosavybės teise priklausiusios turto dalies niekas kaip paveldimo turto nepriėmė, mirusiosios turtas paveldėjimo teise turi pereiti Lietuvos valstybei, kuri aukščiau nurodyto pobūdžio ieškiniuose būtų atsakovu (CK 5.62 str. 1 d. 3 p.). Atsakovei D. L. gražino jos sumokėtą žyminį mokestį (CPK 87 str. 1 d. 3 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė D. L. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – palikti galioti 2008 m. spalio 15 d. nutartį dėl bylos sustabdymo. Motyvuose nurodo:
1) nutraukdamas bylą teismas atėmė iš atsakovės teisę nesutarimus su bendraturčiais spręsti teisme, be to, užkirto kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 294 str.);
2) teismas netinkamai taikė CPK 293 str. 7 p. bei aiškino CK 5.50, 5.51 str., kadangi nurodytos teisės normos numato kelis, o ne vieną palikimo priėmimo būdą, be to, D. L. ir J. ir G. S. žinomas asmuo, priėmęs palikimą po ieškovės mirties ir pradėjęs jį faktiškai valdyti;
3) remiantis CK 5.2 str. 3 d. ir LAT praktika mirusiojo turto paveldėjimo teisė pereina valstybei, kai niekas nepriėmė palikimo, praėjus 18-20 mėnesių po palikėjo mirties, dėl ko byla turėjo būti sustabdyta nurodytam laikotarpiui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai J. S. ir G. S. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-26 nutartį bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:
1) nutraukus bylą iš atsakovės nėra atimta teisė kreiptis į teismą su nauju ieškiniu, atsakovais patraukiant esamus žemės sklypo bendrasavininkius ir jiems reiškiant reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir statiniais nustatymo;
2) aplinkybė, jog D. L. yra žinomas asmuo po ieškovės mirties priėmęs palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, neįrodo, kad minėtas asmuo palikimą priėmė, kadangi jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą, juridinis faktas dėl palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti taip pat nebuvo nustatytas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Ieškovė J. K. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams J. S. , G. S. ir D. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo. Atsakovė D. L. pareiškė priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos namų valdos žemės sklypu nustatymo. 2008-10-13 ieškovės atstovė pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki atsiras ieškovės teisių perėmėjas. Ieškovė J. K. mirė (duomenys neskelbtini). 2008 m. spalio 15 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas sustabdė civilinę bylą iki paaiškės mirusiosios ieškovės J. K. teisių perėmėjas. 2009 m. kovo 26 d. skundžiama nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino ir civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį nutraukė CPK 293 str. 1 d. 7 p.
Lietuvos Respublikos CPK 48 str. 1 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis ir pan.), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių parėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Vienai šaliai pasitraukus iš proceso ir esant ginčijamam materialiniam teisiniam santykiui, kai įmanomas teisių perėmimas (jis dar nėra įvykęs arba teismui nėra žinomas teisių perėmėjas), teismas sustabdo bylos nagrinėjimą (CPK 163 str. 1 p.). Perėmus materialines teises, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. CPK 293 str. 1 d. 7 p. numatyta, jog teismas nutraukia bylą jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Teisių perėmimo klausimas, mirus fiziniam asmeniui, sprendžiamas pagal paveldėjimo teisės normas (CK 5 knyga). Nustačius, kad ginčo teisiniam santykiui teisių perėmimas yra leidžiamas, byla turi būti sustabdoma, kadangi visada yra mirusios šalies teisių perėmėjas, nes jeigu palikėjas neturi įpėdinių arba įpėdiniai nepriėmė palikimo ar iš jų atimta paveldėjimo teisė, palikimas pereina valstybei (CK 5.6 str., 5.62 str.). Nagrinėjamu atveju, teismas nepagrįstai atnaujino sustabdytos bylos nagrinėjimą iki paaiškės mirusios ieškovės teisių perėmėjas ir ją nutraukė CPK 293 str. 1 d. 7 p., motyvuodamas, jog nėra asmens ar asmenų, kurie per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusiosios J. K. palikimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimo nepriėmė mirusios įpėdiniai, nesudaro pagrindo nutraukti bylą kaip neatsiradus ieškovės teisių perėmėjui, kadangi tokiu atveju palikimas pereina sekančios eilės įpėdiniams, o jų nesant valstybei, be to, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka tapo žinoma, jog atsirado ieškovės teisių perėmėjas A. A. , kuriam Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi pratęstas įstatymo nustatytas terminas paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo po ieškovės J. K. mirties.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismas netinkamai išaiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį (CPK 263 str.), todėl apeliacine tvarka apskųsta 2009 m. kovo 26 d. nutartis naikintina (CPK 337 str. 3 p.).
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, atskirasis skundas tenkintinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis naikintina.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti.