- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-08
- Bylos Nr.
- e2S-325-368/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00515-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) R. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-200-287/2020.
.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB “Viskas už vieną eurą“ ieškiniu atsakovei R. M. prašė panaikinti 2019 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-4195, priimtą darbo byloje Nr. APS-116-11632/2019.
2. 2020 m. vasario 11 d. ieškovė UAB „Viskas už vieną eurą“ ir atsakovė R. M., atstovaujama atstovės advokato padėjėjos I. V., pateikė patvirtinti taikos sutartį, kurioje šalių atstovės nurodė, jog dėl ginčo susitarė taikiai, sudarė taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2020 m. vasario 12 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Viskas už vieną eurą“ ieškinį atsakovei R. M. dėl 2019 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-4195, priimto darbo byloje Nr. APS-116-11632/2019, panaikinimo, nutraukė. Patvirtino ieškovės UAB „Viskas už vieną eurą“ ir atsakovės R. M., atstovaujamos atstovės advokato padėjėjos I. V., 2020 m. vasario 6 d. sudarytą taikos sutartį pagal abiejų šalių aptartas sąlygas.
4. Teismas konstatavo, jog šalių pasirašyta taikos sutartimi apspręsti jų veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų, šalims žinomos tokio procesinio veiksmo atlikimo teisinės pasekmės, todėl teismas neturi pagrindo jos netvirtinti.
5. Teismas pažymėjo, jog patvirtinus taikos sutartį ir tuo pagrindu nutraukus civilinę bylą, šalys sudarydamos taikos sutartį jos 4 punkte nurodė, kad lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o procesinių dokumentų (pašto) siuntimo išlaidas įsipareigoja padengti ieškovė. Kadangi civilinėje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), sudarė 12,09 Eur, todėl, atsižvelgiant į šalių susitarimą, teismas jas priteisė iš ieškovės UAB „Viskas už vieną eurą“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) R. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 12 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
7. Nurodo, teismui patvirtinus taikos sutartį, paaiškėjo, kad taikos sutarties 2.2 punkte buvo padaryta korektūros klaida, nurodant, kad Sutarties 2 p. nurodyta suma yra neatskaičius mokesčių, kadangi tai neatspindėjo atsakovės R. M. valios. Atsakovė, suvokdama, kad ginčo išsprendimas taikos sutartimi, galimas darant abipuses nuolaidas, sutiko su 3000,00 Eur kompensacija, kuri turėtų būti išmokėta jai tiesiogiai į sąskaitą, kaip numatyta Sutarties 1 p., ir tai yra suma, nuo kurios jau nebeatsiras mokestinės prievolės. Ieškovė derybų metu buvo nurodžiusi, kad sutinka sumokėti atsakovei tokio dydžio kompensaciją, taigi, taikos sutarties sudarymo metu šalių valia atrodė suderinta. Pastebėjus korektūros klaidą Sutarties 2.2 punkte po to, kai buvo patvirtinta taikos sutartis, ir bandant išsaugoti šalių pasiektą susitarimą ir išspręsti susidariusią situaciją kitomis, nei 2020-02-12 nutarties apskundimas, procesinėmis priemonėmis, numatytomis CPK, paaiškėjo, kad šalių valia skiriasi ir skyrėsi nuo pat pradžių. Ieškovės siūlyta kompensacija atsakovei buvo maksimali suma, kuri turėjo apimti ir mokestines prievoles valstybei ir kompensaciją atsakovei, taigi teismui pateikta taikos sutartis neatitiko šalių valios, kadangi, atsakovės siekis buvo gauti kompensaciją, atskaičius mokesčius, jeigu tokie turi būti mokami, t.y. sudarant taikos sutartį buvo iš esmės suklysta dėl esminės taikos sutarties sąlygos – atsakovei mokėtinos kompensacijos dydžio.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Viskas už vieną eurą“ prašo atmesti atsakovės skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkes teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 12 d. nutartį. Taip pat prašo išsiaiškinti, ar nebuvo pavėluota pateikti skundą, nes atsakovei atstovauja atstovė kuri teismo pranešimus gauna per teismų sistemą ir 7 dienų terminas po nutarties priėmimo, ieškovės nuomone, buvo praėjęs.
9. Nurodo, kad su skunde išdėstytais argumentais nesutinka, nes derybų metu atsakovės atstovės kelis kartus perklausta ar suderėta 3000 Eur suma yra su visais mokesčiais ir su visomis išlaidomis, ir atsakovė patikino, kad taip. Taikos sutartį ruošė tai pat atsakovės atstovė ir joje įrašyta, kad 3000 Eur suma mokama neatskaičius mokesčių, kas reiškia, kad taikos sutarties sudarymo metu šalių valia buvo aiški ir atsakovės argumentai, kad buvo neteisingai interpretuota, nepagrįsti. Atsakovė tikėtinai persigalvojo dėl taikos sutarties sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Ieškovė taip pat kelia klausimą dėl atsakovės atskirojo skundo padavimo termino, mano, kad terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas.
13. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovės atsiliepime išdėstytus argumentus dėl galimo termino praleidimo bei bylos duomenis, esančius teismų informacinėje sistemoje Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis), sprendžia, kad 7 dienų terminas atskirajam skundui paduoti nėra praleistas. Bylos duomenimis nustatyta, kad taikos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės patvirtinta Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 12 d. nutartimi. Lydraštis su nutarties kopija per EPP sistemą išsiųstas tą pačią dieną tik ieškovei ir ieškovės atstovei. Atsakovei minėti dokumentai tą pačią dieną išsiųsti paštu. Įteikimo pažyma patvirtina, jog 2020 m. vasario 12 d. nutartis atsakovei įteikta 2020 m. vasario 15 d., ? atskirasis skundas pateiktas teismui 2020 m. vasario 21 d., kas reiškia, jog jis pateiktas nepraleidus 7 dienų termino atskirajam skundui paduoti.
14. Pasisakant dėl atskirojo skundo esmės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatas bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą, ir tai atitinka civilinio proceso tikslus. Nutartyje, kuria teismas tvirtina taikos sutartį, būtina nurodyti tokios sutarties sąlygas.
15. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad taikos sutartimi tarp šalių turėtų būti išspręsti visi ginčytini klausimai.
16. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar taikos sutartis yra sudaryta laisva šalių valia, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso, asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis). Teismui, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, civilinė byla yra nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
17. Byloje nustatyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo patvirtinta tarp ginčo šalių 2020 m. vasario 6 d. sudaryta taikos sutartis, sutartyje šalių sulygtomis sąlygomis, civilinė byla nutraukta ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti minėtą teismo nutartį ir civilinę bylą grąžinti nagrinėjimui, teigdama, jog padaryta korektūros klaida, atsakovė, darydama abipuses nuolaidas, sutiko su 3000,00 Eur kompensacija, kuri turėtų būti išmokėta jai tiesiogiai į sąskaitą, nuo kurios jau nebeatsiras mokestinės prievolės. Tuo tarpu ieškovės siūlyta kompensacija atsakovei buvo maksimali suma, kuri turėjo apimti ir mokestines prievoles valstybei ir kompensaciją atsakovei. Atsakovės teigimu, teismui pateikta taikos sutartis neatitiko šalių valios, kadangi, atsakovės siekis buvo gauti kompensaciją, atskaičius mokesčius, jeigu tokie turi būti mokami, t.y. sudarant taikos sutartį buvo iš esmės suklysta dėl esminės taikos sutarties sąlygos – atsakovei mokėtinos kompensacijos dydžio.
18. Taigi nagrinėjamu atveju daroma išvada, jog tarp šalių yra likęs neišspręstas ginčas iš esmės, o atskirasis skundas įrodo, jog kompromisas nepasiektas, keliant mokesčių mokėjimo klausimą ir nurodant, jog sutarta bendra suma netenkina apeliantės.
19. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad atsakovės atstovės kelis kartus perklausta ar suderėta 3000 Eur suma yra su visais mokesčiais ir su visomis išlaidomis, ir atsakovė patikino, kad taip. Taikos sutartį ruošė tai pat atsakovės atstovė ir joje įrašyta, kad 3000 Eur suma mokama neatskaičius mokesčių, kas reiškia, kad taikos sutarties sudarymo metu šalių valia buvo aiški ir atsakovės argumentai, kad buvo neteisingai interpretuota, nepagrįsti. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, neturėjo pareigos spręsti ar taikos sutartyje sutarta 3000 Eur suma yra su mokėtinais mokesčiais, ar be jų. Tačiau ginčas dėl šios aplinkybės reiškia, jog nagrinėjamu atveju civilinė byla negali būti nutraukta, nes šalys, sudarydamos taikos sutartį, neišsprendė visų ginčytinų klausimų, todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs tokį atskirąjį skundą, turėjo ir galėjo pats pasinaikinti skundžiamą 2020 m. vasario 12 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į išdėstytą yra pagrindas panaikinti 2020 m. vasario 12 d. teismo nutartį dalyje dėl civilinės bylos nutraukimo, nes ginčo esmė išliko (CPK 13 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad šalių 2020 m. vasario 6 d. sudaryta taikos sutartis ir ja apspręsti šalių veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis), tačiau įvertinant faktą, kad jau dabar tarp šalių dėl jos sąlygų kyla ginčai, palikti galioti tokią šalių sudarytą taikos sutartį būtų neprotinga, kadangi šalys turėtų inicijuoti naują teisminį procesą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo. Tokiu būdu, vadovaujantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principais (CPK 7 straipsnis ir 8 straipsnis) yra pagrindas panaikinti 2020 m. vasario 12 d. teismo nutartį ir toje dalyje, kuria patvirtinta 2020 m. vasario 6 d. šalių sudaryta taikos sutartis.
21. CPK 2 straipsnis numato, jog civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Taigi teismo skundžiama nutartis neatkūrė teisinės taikos, todėl nebuvo teisinio pagrindo nutraukti procesą, nusišalinant nuo teisingumo vykdymo.
22. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 12 d. nutartis yra naikinama ir klausimas dėl taikos sutarties tvirtinimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių miesto rūmų 2020 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti.
Grąžinti klausimą dėl 2020 m. vasario 6 d. taikos sutarties tvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Viskas už vieną eurą“ ieškinį atsakovei R. M. dėl 2019 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-4195, priimto darbo byloje Nr. APS-116-11632/2019, panaikinimo, pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.