- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-206-436/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Virginija Gudynienė, Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- N. K.
- Suinteresuotas asmuo
- D. J., Kauno miesto savivaldybė, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ „Registrų centras“
- Advokatai
- Diana Višinskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
suinteresuotų asmenų atstovams Jurgitai Valaitytei, V. P.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-8935-658/2006 pagal pareiškėjos N. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į nekilnojamąjį daiktą, suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybė, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ „Registrų centras“, 38-ioji GNBSB, B. Š. , R. S. Š. , V. B. , S. P. firma „Patera“, R. S. , Bendra Lietuvos – Vokietijos įmonė UAB „Interoptika“, A. S. , R. A. , L.R. T. firma „Meditalika“, A. J. G. , A. J. R. , P. G. , A. O. , V. P. , E. Č. , G. S. V. , L. L. , G. I. , J. F. , G. M. , L. K. , G. D. , T. A. K. , J. K. , A. Č. , D. G. , G. V. , S. T. , A. G. , A. A. , L. V. , R. J. , J. V. , V. B. , J. P. Č. , D. Č. , R. S. , G. Č. , R. J. P. , D. J. , E. S. , G. K. , L. N. , A. N. , V. J. , D. K. , G. A. , R. Š. , R. G. , O. G. , G. D. Š. , L. M. , R. M. , K. S. , V. K. , D. K. , E. J. , N. J. , J. P. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. K. patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nuosavybės teisės įgijimo tikslu nustatyti faktą, kad ji įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į rūsio patalpą R-12, 28,31 kv.m. ploto, esančią Kęstučio g. 59, Kaunas. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso du butai, vieną iš jų buvo privatizavusi 1993 metais, o kitą nusipirko 2001 metais. Nei privatizuojant, nei vėliau perkant kitą butą jokių rūsio patalpų kartu neįgijo, tačiau nuo 1994 metų komendanto, o vėliau ir Butų savininkų bendrijos leidimu naudojosi rūsio patalpa R-12, kurią savo lėšomis atremontavo, sutvarkė, lig šiol išlaiko savo lėšomis. Rūsio patalpą ji valdo sąžiningai ir atvirai daugiau nei 10 metų, dėl to jokių pretenzijų niekas nereiškė, todėl mano jog yra pagrindas įgyti nuosavybės teisę į šią rūsio patalpą įgyjamosios senaties tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad sutinkamai su LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 3 p., visos Kęstučio g. 59 esančios rūsio patalpos laikytinos bendrojo naudojimo patalpomis. Todėl namo, esančio adresu Kęstučio g. 59, Kaunas, butų savininkams rūsio patalpos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir tik šio namo gyventojai (bendraturčiai) turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi rūsio patalpomis, atsižvelgdami į dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tuo tarpu 38-oji GNBSB nuosavybės teise neturi jokių patalpų (butų) šiame name. Todėl 1998-02-04 protokolas (b.l. 26), kuriuo pareiškėjai buvo leista įsiteisinti ginčo rūsį negali būti laikomas teisėtu pagrindu, leidžiančiu daryti išvadą, kad pareiškėjos valdymas prasidėjo teisėtai ir sąžiningai. Be to, patenkinus pareiškimą, ir pareiškėjai nuosavybės teise leidžiant įsiregistruoti rūsio patalpą bus pažeistos kitų bendraturčių teisės (CK 4.70 str. 1 d.). Taip pat teismas nurodė, kad sprendžiant šią bylą neturi reikšmės pareiškėjos argumentai, kad ji pati viena savo lėšomis susiremontavo ir išlaikė rūsį, kadangi tuo klausimu ji gali reikšti ieškinį CK 4.82 str. 3 d., 4.76 str. pagrindais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškimą patenkinti. Nurodo, kad teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai įvertino ir ištyrė byloje esančius įrodymus. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad pareiškėja rūsio patalpas R-12, 28,31 kv.m. ploto, esančias Kęstučio g. 59, Kaune, valdo nuo 1993 m., jas įrengė, suremontavo, įvedė komunikacijas. 1994 m. birželio 2 d. butą/patalpą, unikalus Nr.1995-0009-6028:0046, pareiškėja tik privatizavo, o gyveno nuo 1989 m. kovo 8 d. Tuo metu namas - bendrabutis, esantis Kęstučio g. 59, Kaune, priklausė gamyklai „Pergalė“. Remiantis 1993 m. birželio 23 d. Kauno miesto mero potvarkiu Nr.623 dėl 38 butų savininkų bendrijos įregistravimo Kaune, Kęstučio g. Nr.59, buvo sudaryta komisija gyvenamojo namo – bendrabučio perdavimo iš AB „Pergalė“ į 38 butų savininkų bendrijos balansą. Tai patvirtina 1994 m. vasario 7 d. Kauno miesto mero patvirtintas perdavimo aktas. Ir tik 1996 m. balandžio 18 d. Kauno miesto mero potvarkiu Nr.256 buvo įregistruoti 38-osios GNBSB įstatai. 1998 m. vasario 4 d. 38-osios gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrijos protokolu pareiškėjai, kaip buto savininkei nuo 1994 m. birželio 2 d., buvo leista atlikti rūsio patalpų R-12, 28,31 kv.m. ploto, Kęstučio g. 59, Kaune, teisinę registraciją. Minėta patalpa 1998 m. kovo 3 d. buvo inventorizuota ir priskirta prie pareiškėjos buto Nr.70, Kęstučio g. 59, Kaunas. Šią aplinkybę patvirtina techninės apskaitos byla. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad pareiškėja rūsio patalpas pradėjo valdyti dar iki 38-osios GNBSB įsteigimo. O 38-osios GNBSB 1998 m. vasario 4 d. protokolas tik patvirtina, kad pareiškėja valdė minėtą rūsio patalpą, bet neįteisina, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Minėtame protokole nurodyta, kad pareiškėja, patalpų savininkė nuo 1994 m. birželio 6 d., o ne, kad ji rūsiu naudojasi nuo 1994 m. birželio 6 d. Kad pareiškėja rūsio patalpą valdė sąžiningai ir niekas tam neprieštaravo patvirtina ir tai, kad šios patalpos sąžiningam valdymui buvo perduotos 38-osios gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrijos susirinkimo nutarimu, kuris nebuvo nuginčytas ar kitu būdu panaikintas (LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 9 str. 3 p., 10 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, jog neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjos pareiškimas.
Atsiliepimais į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys R. G. , J. V. , R. J. , G. K. , V. J. prašo apeliacinį skundą patenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškėjos pareiškimą patenkinti. Nurodo šiuos motyvus:
1. Pareiškėja N. K. naudojosi rūsio patalpa nuo 1993 metų.
2. Nė vienas iš gyventojų, nei bendrija neprieštaravo, kad pareiškėja naudojasi rūsio patalpa, daro remontus.
3. Kai pareiškėja kreipėsi į Nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonę, jai buvo leista įteisti rūsio patalpas R-12, 28,31 kv.m. ploto, esančias Kęstučio g. 59, Kaunas.
Apeliacinis skundas atmestinas. Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK Ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 str.) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs 2004 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004 ir kt. Šiose nutartyse konstatuota, kad pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui:
1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t.y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 str.). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz., pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos;
2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 str.);
3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Antai pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą;
4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 str.). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;
5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 str.). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės teisės į rūsio patalpą Kęstučio g. 59, Kaune įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo padaręs išvadą, jog nėra įstatymo reikalaujamų sąlygų nuosavybės teisei šiuo pagrindu atsirasti. Nesutikti su tokia išvada kolegija neturi pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nurodyta rūsio patalpa yra daugiabučiame name Kęstučio g. 59, Kaune. Visi šio namo butai buvo privatizuoti Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja butą Nr. 70 privatizavo 1993 m. kovo 25 d. Tačiau privatizuojant šiame name esančias gyvenamąsias patalpas nurodyta rūsio patalpa nebuvo įtraukta nei į vieno, tarp jų ir pareiškėjos, privatizuojamo buto inventorizavimo bylą. Todėl privatizavus name esančius butus, nurodyta rūsio patalpa kaip bendro naudojimo patalpa, priklauso nurodyto namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 str. 1 d.). Rūsio patalpa R-12 į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 70 inventorizavimo bylą buvo įtraukta tik 1998 m. kovo 30 d. Tai buvo padaryta namą Kęstučio g. 59, Kaune administruojančios 38-osios butų savininkų bendrijos 1998 m. vasario 4 d. protokoliniu nutarimu, kuriuo leista pareiškėjai įteisinti rūsio patalpą R-12. Tačiau toks bendrijos nutarimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes rūsio patalpa R-12 yra ne bendrijos, o nurodyto namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėja neturėjo pagrindo manyti esanti rūsio patalpos R-12 savininkė.
Dėl išdėstyto kolegija apeliacinį skundą atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimo nekeisti.