Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-531-478-2013

Teisėjas Virginijus Kalkauskas Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01535-2012-9

2013 m. liepos 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Evaldo Gražio ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Ž. M., dalyvaujant prokurorui J. A., nuteistojo A. J. gynėjai advokatei S. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjos advokatės S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 str. 1 d., laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2012-11-26 apie 18 val. 30 min. viešoje vietoje – greito maisto restorane (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, elgėsi įžūliai ir rodė aiškų visuomenės negerbimą, t.y. trukdė dirbti restorano darbuotojoms, plūdo jas necenzūriniais žodžiais, nukentėjusiajam L. S. grasino fiziniu susidorojimu, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. J. nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-11-26, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti iš tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis) - 1,413 g, kas vadovaujantis 2003-04-23 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, yra narkotinė medžiaga, kurias laikė savo drabužių kišenėje, iki 2012-11-26 apie 18.40 val., kol policijos pareigūnai Dainavos policijos komisariate, operatyvaus valdymo patalpose, esančiose Kaune, Taikos pr. 115, jas rado ir paėmė.

Nuteistojo A. J. gynėja advokatė S. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-04-02 nuosprendį: perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 259 str. 1 d. į BK 259 str. 2 d. ir paskirti A. J. su areštu nesusijusią bausmę; pagal BK 284 str. 1 d. A. J. paskirtą bausmę sušvelninti ir paskirti galutinę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Jeigu teismas bus tos nuomonės, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. J. tik griežčiausią bausmės rūšį, tokiu atveju taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėja advokatė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį patenkinti. Prokuroras palaikė advokatės apeliacinį skundą dalyje dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 259 str. 1 d. į 259 str. 2 d., prašydamas skirti už šią nusikalstamą veiką bausmę – areštą 35 paroms, už nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. paskirtą bausmę palikti nepakeistą ir netaikyti BK 75 str. nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. gynėjos advokatės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde pagrįstai ginčijamas A. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas aiškiai netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, neteisingai kvalifikavus kaltinamojo veiksmus, dėl ko neteisingai A. J. paskirta bausmė, todėl jis keičiamas BPK 328 str. 1 p. ir 2 p. pagrindais.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 str. 4 d.). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Tesėtais būdais gauti įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už kaltai padarytą veiką nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamo asmens teisių užtikrinimą.

A. J. perduotas teismui kaltinant jį pagal BK 259 str. 1d. dėl to, kad jis ne vėliau kaip 2012-11-26, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti iš tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis)- 1,413 g, kurias laikė savo drabužių kišenėje iki 2012-11-26 apie 18.40 val., kol policijos pareigūnai jas rado ir paėmė.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. reglamentuojama, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus, patvirtinančius A. J. kaltę įgijus ir laikius narkotinę medžiagą – kanapes, teisingai įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, tačiau neteisingai įvertino įgytų ir laikytų kanapių kiekį baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 str. prasme.

Byloje neginčijamai nustatyta ir įrodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku kaltinamasis, neturėdamas tikslo platinti, iš nenustatyto asmens įgijo narkotinę medžiagą – 1,413 g kanapių, kurią laikė pas save iki policijos pareigūnai ją rado.

Pagal baudžiamąjį įstatymą narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (BK 269 straipsnio 1 dalis). Į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ kaip narkotinės medžiagos yra įtrauktos ir kanapės (ir jų dalys). Taigi kanapės (ir jų dalys) yra BK 259 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas. Todėl pagal BK 259 straipsnį už kanapių (ir jų dalių) neteisėtą įgijimą bei laikymą, neturint tikslo jas platinti, A. J. yra nuteistas pagrįstai. Tačiau kvalifikuojant A. J. nusikalstamą veiką pagal BK 259 str. 1 d., nebuvo atsižvelgta į nedidelį šios narkotinės medžiagos – kanapių kiekį. Kaip minėta, A. J. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 str. 1 d., nors įgytų ir pas jį laikytų kanapių kiekis yra nedidelis – 1,413 g.

Sutinkamai su Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, nedideliu kiekiu laikoma ne daugiau kaip 5 g kanapių. Už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturint tikslo jas platinti, baudžiamojon atsakomybėn traukiama pagal BK 259 str. 2 d., tačiau kvalifikavimo klausimas nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme. Kaltinimo pakeitimui teisme yra numatyta speciali BPK 256 str. tvarka, tačiau ji netaikoma, kuomet kaltinimas keičiamas į lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės.

Pagal BPK 255 str. 1 d. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kas ir buvo šioje byloje padaryta, tik teismas turėjo atsižvelgti į nedidelį narkotinių medžiagų kiekį ir perkvalifikuoti neteisingai juridiškai įvertintą A. J. veiką.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertino ir pripažino, kad A. J. įgijo ir laikė narkotines medžiagas – kanapes, tai patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos dėl kanapių įgijimo ir laikymo, tačiau negalėjo paaiškinti, iš kur pas jį atsirado „žolė“. Liudytojų L. M. ir S. G. parodymais nustatyta, kad pristatyto asmens apžiūrai A. J. striukės kišenėje baltos spalvos plastikiniame maišelyje buvo rasta žalios spalvos augalinė medžiaga, galimai narkotinė medžiaga- kanapės (b. l. 23, 24), tai užfiksuota daiktų, dokumentų pateikimo protokole, kad sulaikius kaltinamąjį A. J. Kauno apskrities VPK PR patrulis L. M. iš jo išėmė baltą plastikinį maišelį su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga (b. l. 10). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnai jo kišenėje aptiko baltą polietileninį maišelį su žalios spalvos augaline medžiaga (b. l. 2), kaip buvo vėliau nustatyta ir kas matyti iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2012-12-12 specialisto išvados, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio maišelio, rasta ir paimta pas A. J., yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 1,413 g (b. l. 14-15). Taigi, nuteisimo dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo sąlyga yra įgijimo ir laikymo fakto nustatymas, kuris yra pagrįstas teismo posėdyje tiesiogiai išnagrinėtais ir apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytais įrodymais, teisėjų kolegijai abejonių nekelia.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl narkotinės medžiagos kiekio klausimas nebuvo keliamas, todėl apylinkės teismas A. J. veiksmus įvertino, nekeisdamas kaltinimo. Tokia teismo pozicija yra klaidinga, kadangi baudžiamajai atsakomybei kilti ir pripažinti asmenį kaltu turi būti visi nusikalstamos veikos požymiai, numatyti baudžiamajame įstatyme. Kokį narkotinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, o kokį – dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis minėtomis rekomendacijomis, pagal kurias nedidelis kiekis kanapių ir jų dalių (canabis plant) yra ne daugiau kaip 5 g. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nedidelis kiekis yra vertinamasis požymis. Kadangi šiuo atveju nustatytas kanapių ir jų dalių kiekis yra nedidelis (1,413 g pagal aukščiau paminėtas rekomendacijas), kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal antrą BK 259 straipsnio dalį. Konstatuojama, kad A. J. nepadarė BK 259 str. 1 d. nusikalstamos veikos.

Baudžiamoji atsakomybė už BK 259 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą kyla tam, kas neteisėtai įgijo ir laikė (kaip kad yra šiuo atveju) nedilelį kiekį narkotinių medžiagų, neturint tikslo jas platinti. Todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas, teisiamojo posėdžio metu ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad A. J. neteisėtai įgijo ir laikė 1,413 g kanapių, neturėdamas tikslo jas platinti, tačiau jo veiksmus kvalifikavo ne pagal tą baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio dalį. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai pripažino A. J. kaltu pagal BK 259 str., tačiau netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas A. J. padarytą nusikalstamą veiką, dėl ko skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.). Įvertinus aptariamą A. J. nusikalstamos veikos epizodą, konstatuojama, kad A. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, įvertinus tai, kad yra nepanaikinti žemesnių teismų spendimai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys nuteisti už nedidelio kiekio kanapių ir jų dalių įgijimą, laikymą bei gabenimą, daroma išvada, kad kanapių ir jų dalių kiekis - 1,413 g, rastas pas A. J. be tikslo parduoti, yra pakankamas pagrindas pripažinti jį kaltu pagal BK 259 str. 2 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-71/2010; Nr. 2K-352/2008; Nr. 2K-7-76/2012).

Įvertinus tai, kad keičiamas apylinkės teismo nuosprendis - perkvalifikuojama A. J. padaryta nusikalstama veika į lengvesnę, atitinkamai sprendžiamas bausmės klausimas. Skiriant bausmę A. J., vadovaujamasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str.

Skundžiamu nuosprendžiu A. J. paskirta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems mėnesiams neskirtina dėl jo padarytos BK 259 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos – baudžiamojo nusižengimo, už kurį pagal BK 12 str. gali būti skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. BK 259 str. 2 d. sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas. Šiuo atveju A. J. bausmė skirtina, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais bausmės skyrimo motyvais.

Nors BK 259 str. 2 d. sankcijoje yra numatyta ir kitokių bausmės rūšių – viešieji darbai ar laisvės apribojimas, ar bauda, kolegijos manymu arešto bausmė yra teisingiausia. Įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas yra laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, ir tai, kad jis anksčiau teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs (b.1. 54-56, 58-59), administracine tvarka nebaustas (b. 1. 46), tačiau šią nusikalstamą veiką padarė tą pačią dieną, kai baigė atlikti bausmę pagal ankstesnį teismo nuosprendį, įvertinus ir tai, kad prokuroras apeliacinės instancijos teisme prašė pagal BK 259 str. 2 d. A. J. skirti areštą, kolegijos manymu, kad griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė - areštas yra pati tinkamiausia bausmė kaltinamajam. Pažymima ir tai, kad A. J. naują nusikalstamą veiką padarė, neišnykus ankstesniam teistumui, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui sutinkamai su baudžiamojo įstatymo nuostatomis, paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Todėl trumpalaikis laisvės atėmimas – areštas, šiuo atveju, nėra neteisinga ar aiškiai per griežta bausmė A. J. už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde prašoma švelninti paskirtą bausmę pagal BK 284 str. 1 d., paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau dėl aukščiau išdėstytų motyvų šis apeliacinio skundo argumentas netenkinamas. Kadangi A. J. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, būtent laisvės atėmimo bausmė yra pati tinkamiausia bausmės paskirčiai įgyvendinti. Atidėti bausmės vykdymą, taikant BK 75 str. nuostatas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, taip pat nėra jokio pagrindo, kadangi tai yra teismo teisė, bet ne pareiga, o be to, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi įvertinti BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas ir kitas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe, ir savo sprendimą – ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – suformuluoti atsižvelgdamas į BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar, atidėjus bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar tuo bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadai, kad A. J. daugiau nebenusikals, todėl pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad nuteistojo gynėjos advokatės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės pagal BK 259 str. 2 d. (BK 328 str. 1 p., 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo A. J. gynėjos advokatės S. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendį pakeisti: A. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę – areštą 15 (penkiolikai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto (a) papunkčiu, šią bausmę subendrinti, iš dalies pridedant prie Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.