- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-10-24
- Bylos Nr.
- 1A-295-332/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Irena Ivanovienė, Bronius Zalaga
- Kaltinamasis
- M. P., A. V., M. A.
- Advokatai
- Silva Balčiūnienė
- Kategorijos
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-295-332/2008
Teisėja: Žilvinas Astrauskas Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1., 2.4., 2.1.3.1., 2.4.6.3.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2008 m. spalio 24 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2008-07-16 apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-30 nuosprendžio, kuriuo:
M. P. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;
M. A. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
A. V. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P., M. A. ir A. V. buvo kaltinami tuo, kad 2006-03-04 apie 2 val. viešoje vietoje – pramogų centre "G. C.", esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kartu bei su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais jaunuoliais sukėlė muštynes, plūdosi necenzūriniais žodžiais, sugadino pramogų centro "G. C." turtą – sudaužė 4 taures, kurių kiekvienos vertė 9,42 Lt, 6 taures, kurių kiekvienos vertė 11,15 Lt, sulaužė 3 kėdes, kurių kiekvienos vertė 216 Lt, 3 kėdes, kurių kiekvienos vertė 192 Lt, sugadino 200 Lt stalą – viso turto už 1528,58 Lt, M. P. sudavė du smūgius kumščiu apsaugos darbuotojui G. P. į veidą ir taip padarė jam nubrozdinimus viršutinėje lūpoje – nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu viešoje vietoje vandališkais bei įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra prašo panaikinti 2008-06-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl M. P., A. V. ir M. A. išteisinimo dėl Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują nuosprendį: M. P., M. A. ir A. V. pripažinti kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir skirti kiekvienam laisvės apribojimą 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 2 p., įpareigoti M. P., M. A. ir A. V. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 3 p., įpareigoti M. P. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti M. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2006-03-04 iki 2006-03-05, prilyginant šį laiką 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms. Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – panaikinti. Priteisti solidariai iš M. P., A. V. ir M. A. AB „Šiaulių lyra" naudai 1528,58 Lt. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu bei įrodymų tyrimo teisme metu surinktų duomenų visetas neabejotinai įrodo, kad M. P., A. V. ir M. A. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojai A. P., A. F. ir E. J., kurie patvirtino kaltinamųjų parodymus, yra M. P., A. V. ir M. A. draugai. Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolų ir iš parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad liudytojai A. F. ir E. J. konflikto tarp nenustatytų jaunuolių ir M. P. pradžios ir pabaigos nematė. Tokiu būdu teismas besąlygiškai patikėjo M. P., M. A. ir A. V., o jų kaltę pagrindžiančius įrodymus nemotyvuotai atmetė. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1 d. nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą. Tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus „Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių rodinėjimą taikymo teismų praktikoje apžvalga"). Teismas betarpiškai neištyręs ir neįvertinęs visų kaltinamajame akte nurodytų duomenų, gautų įstatymo nustatyta tvarka, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra nustatyta, jog pirmą smūgį nepažįstamam jaunuoliui sudavė M. P., ir nuo to kilo muštynės. Iš A. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo G. P. parodymų ir kitų duomenų matyti, kad būtent M. P., kuris dar prieš jo sukeltas muštynes klube elgėsi iššaukiančiai, dėl mažareikšmės priežasties viešoje vietoje – pramogų centre „G. C.", matant aplinkiniams, suduodamas smūgį nepažįstamam jaunuoliui sukėlė muštynes, tokiu būdu inicijavo ir M. A. bei A. V. įsitraukimą į muštynes. Sukėlęs muštynes, M. P. nesileido nuraminamas, atitraukiamas iš muštynių apsaugos darbuotojo G. P., sudavė jam du smūgius į veidą. Be to, M. P. ir A. V. atliko vandališkus veiksmus, nukreiptus į pramogų klubo inventoriaus niokojimą – M. P. trenkė bokalą nuo baro į grindis, trenkė kėdę į stalą ir taip ją sulaužė, M. A. mosavo paėmęs kėdę, A. V. mėtė bokalus bei kėdes. Tokie kaltinamųjų poelgiai laikytini ne gynyba nuo užpuolimo, o viešąją tvarką trikdančiais veiksmais. Teismo išvada, kad nukentėjusiojo G. P. parodymai kito nuo pirminių parodymų apie vieną smūgį, gautą iš nepažįstamo vaikino, iki daug smūgių, gautų iš muštynių dalyvių, bei vėl iki netyčinio smūgio ar dviejų, kuriuos jam galėjo suduoti besigindamas M. P., nepagrįsta. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad G. P. patvirtino, jog jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, atliekant nukentėjusiojo G. P. apklausą ir asmens parodymą atpažinti, buvo surašyta viskas, ką sakė nukentėjusysis G. P., patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta Šiaulių miesto 11 PK KP NTS tyrėja A. L.. Teismas, nesiaiškinęs, kodėl kito nukentėjusiojo G. P. parodymai, juos atmetė, nors jo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole, iš esmės patvirtino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas, praėjus beveik metams po įvykio, G. P. patvirtino, kad M. P. jam smogė du kartus, nors pažymėjo, kad vienas smūgis galėjo būti suduotas netyčia, kai jis priėjo prie M. P. iš nugaros ir norėjo jį atitraukti. G. P. parodė, kad, skiriant besimušančius jaunuolius, jam buvo suduoti ir kiti smūgiai, tačiau smūgiai buvo suduoti į petį, o M. P. du kartus jam smogė į veidą. Be to, nukentėjusysis parodė, kad M. P. kartu su A. V. buvo „aršiausi" muštynių dalyviai: M. P. metė nuo baro bokalą į grindis bei buvo paėmęs kėdę, kuria trenkė į stalą, dėl ko kėdė lūžo. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusiojo G. P. parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad G. P. sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais į veidą, bei liudytojo A. P. parodymai, kad būtent M. P. klube elgėsi netinkamai, tualeto duris atidarinėjo koja, dėl ko jam buvo duota pastaba, taip pat, kad muštynių iniciatoriais buvo M. P. ir A. V.. A. P. matė, kaip M. P. sudavė smūgį G. P. į veidą, užpuolė ir atvažiavusius policijos pareigūnus, A. V. mėtė ir daužė bokalus, laužė kėdes, stalą. M. A. sudavė kelis smūgius žmonėms iš kitos kompanijos. Taip pat nurodė, kad buvo dar vienas vaikinas, kuris daužė bokalus, laužė kėdes, tačiau jis nebuvo sulaikytas. Nukentėjusiosjo G. P. parodymus taip pat patvirtina asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, kuriuose užfiksuota, kad A. P. atpažįsta M. P., kaip asmenį, kuris pramogų klube „G. C." sukėlė muštynes, du kartus smūgiavo G. P., daužė kėdes, stalus, bokalus ir buvo išvežtas policijos, taip pat atpažįsta M. A., kaip asmenį, kuris nebuvo pagrindinis muštynių dalyvis, bet mosavo kėde. A. P. parodymus patviritna daikto (vaizdo juostos) apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog 2:10 matyti, kad šviesaus gymio stambaus kūno sudėjimo vaikinas pradeda muštynes, priėjęs prie kito jaunuolio šokių aikštelėje, jam smūgiuoja. A. P. juos išskiria ir eina išėjimo link. Šviesus stambus vaikinas, priėjęs prie jaunuolių grupės, sėdinčios už stalo, pradeda vartyti kėdes, kilnoja stalus. Nepagrįsta teismo išvada, kad liudytojo A. P. parodymai vertintini, kaip duoti galimai suinteresuoto asmens. Teismas išvadą, kad iki muštynių A. P. buvo ir bendravo su asmenimis, kuriuos kaltinamieji nurodo, kaip besielgusius klube agresyviai ir sukėlusius muštynes, padarė, vadovaudamasis tik kaltinamojo M. P. parodymu, kad administratorius A. P. „buvo tarp jų". Teismas nesiaiškino, kokie santykiai A. P. siejo su kaltinamųjų nurodytais jaunuoliais – ar jis buvo jų draugas, ar bendravo su jais kaip pramogų klubo administratorius ir pan. Tokie kaltinamojo M. P. parodymai niekuo nepagrįsti, jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, todėl vertintini kaip jo gynybinė pozicija, siekiant, kad teismas suabejotų A. P. parodymais. Be to, nors teismui ir kilo abejonių dėl liudytojo A. P. parodymų patikimumo bei teisingumo, tačiau teismas teisiamajame posėdyje jo neapklausė. Byloje yra duomenų (šaukimai į teismo posėdį), kad A. P. buvo kviečiamas atvykti tik į teisiamuosius posėdžius, vykusius 2006-11-06 ir 2007-04-18, tačiau šaukimai jam įteikti nebuvo, į nurodytomis dienomis vykusius teisiamuosius posėdžius jis neatvyko. Nors buvo gauta informacija, kad A. P. išvykęs į užsienį, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų imtasi kokių priemonių jo gyvenamajai vietai užsienyje nustatyti ar kitokiu būdu informuoti apie teisiamųjų posėdžių laiką ir vietą. Teisiamojo posėdžio protokolo 2008-06-11 tęsinyje nurodyta, kad A. P. į teismo posėdį neatvyko, nors duomenų, kad jis būtų kviečiamas į šį teisiamąjį posėdį, byloje taip pat nėra. Prokuroro prašymą kviesti į posėdį apklausti liudytoją A. P. teismas atmetė. Priežastys, dėl kurių buvo atsisakyta apklausti liudytoją A. P., teisiamojo posėdžio protokole nenurodytos. Be to, teisiamojo posėdžio metu prokuroro prašymu nebuvo peržiūrėta vaizdo juosta, pridėta prie baudžiamosios bylos, nors teismas, vertindamas vaizdo juostoje fiksuotą informaciją, nurodė, kad ji neinformatyvi, asmuo, pradėjęs muštynes, neatpažintas. Teismas, nepatenkindamas prokuroro prašymo ir neperžiūrėjęs vaizdo įrašo, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 289 str. ir 290 str. nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-30 išteisinamasis nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p.).
Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, kadangi betarpiškai neištyręs ir neįvertinęs visų bylos duomenų, teismas nepagrįstai M. P., A. V. ir M. A. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. P., M. A., A. V. 2006-03-04 apie 2 val. viešoje vietoje – pramogų centre ,,G. C.“, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įžūliais ir iššaukiančiais veiksmais sukėlė muštynes, plūdosi necenzūriniais žodžiais, sugadino pramogų centro ,,G. C.“ turtą – sudaužė 4 vnt. taurių (vieneto vertė – 9,42 Lt), kurių bendra vertė – 37,68 Lt vertės, 6 vnt. taurių (vieneto vertė – 11,15 Lt), kurių bendra vertė – 66,90 Lt, 3 kėdes (vienos kėdės vertė – 216 Lt), kurių bendra vertė – 648 Lt, 3 kėdes (vienos kėdės vertė – 192 Lt), kurių bendra vertė – 576 Lt, sugadino stalą, kurio vertė – 200 Lt, iš viso sugadino svetimą UAB ,,Š. L.“ priklausantį turtą už 1528,58 Lt, M. P. rankos kumščiu sudavė du smūgius apsaugos darbuotojui G. P. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nubrozdinimus viršutinėje lūpoje. Tokiu būdu M. P., M. A. ir A. V. viešoje vietoje vandališkais ir įžūliais veiksmais, nukreiptais į pramogų klubo inventoriaus niokojimą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Ši M. P., M. A. ir A. V. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplikybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą. Tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, Nr. T-1).
Teismas, vertindamas kaltinamųjų M. P., M. A. ir A. V. parodymus, kuriais jie neigė sukėlę muštynes, nepagrįstai, kaip kaltinamųjų versiją patvirtinančiais duomenimis, vadovavosi liudytojų A. P., A. F. ir E. J. parodymais. Minėti liudytojai yra kaltinamųjų draugai ir yra suinteresuoti sprendimo kaltinamųjų naudai priėmimu. Be to, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra, iš teisiamojo posėdžio protokolų ir iš parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, l. 72-73, 75-76), matyti, kad liudytojai A. F. ir E. J. nematė, kas inicijavo konfliktą, todėl neaišku, kodėl apylinkės teismas, nepagrįstai subejodamas liudytojo A. P., kaip galimai suinteresuoto asmens, parodymais, bęsąlygiškai vadovavosi liudytojų A. P., A. F. ir E. J. parodymais. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą teikė kaltinamųjų ir jų išteisinimu suinteresuotų liudytojų parodymams, atmesdamas M. P., M. A. ir A. V. kaltę pagrindžiančius įrodymus.
Apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiojo G. P. parodymus įvertino kaip nepatikimus, nurodydamas, kad nukentėjusiojo parodymai kito nuo pirminių apie vieną smūgį, gautą iš nepažįstamo vaikino, iki daug smūgių iš muštynių dalyvių bei vėl iki netyčinio smūgio ar dviejų, kuriuos jam galėjo suduoti besigindamas M. P.. 2007-02-29 teisiamojo posėdžio metu G. P. patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi (t. 2, l. 39). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis buvo apklaustas, praėjus daugiau nei metams po įvykio, todėl reali galimybė, kad nukentėjusysis galėjo neatsiminti kai kurių konkrečių įvykio aplinkybių Vis dėlto, G. P. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš esmės patvirtina jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus: nukentėjusysis patvirtino, kad M. P. jam sudavė du kartus; pažymėjo, kad vienas smūgis buvo suduotas, kai jis priėjo prie M. P. iš nugaros ir norėjo jį atitraukti. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad, skiriant besimušančius jaunuolius, jam buvo suduoti ir kiti smūgiai, tačiau smūgiai buvo suduoti į petį, o M. P. du kartus jam smogė į veidą. Be to, iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad G. P. būtent M. P. atpažino kaip asmenį, sudavusį nukentėjusiajam du smūgius ir sukėlusį muštynes (t. 1, l. 33-34). Nukentėjusiojo G. P. parodymus patvirtina ir konsekvencionaliai kaltinamųjų kaltę pagrindžia kiti bylos duomenys: teismo medicinos specialisto išvada (t. 1, l. 26), kurioje nustatyta, kad G. P. sužalojimams padaryti padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais į veidą, liudytojo A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, l. 27-28, 31-32, 49) ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuriais liudytojas nurodė, kad M. P. klube elgėsi netinkamai, tualeto duris atidarinėjo koja, dėl ko jam davė pastabą; matė, kaip M. P. sudavė smūgį G. P. į veidą, A. V. mėtė ir daužė bokalus, laužė kėdes, stalą; M. A. sudavė kelis smūgius žmonėms iš kitos kompanijos. Nukentėjusiojo G. P. parodymus taip pat patvirtina asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. P. atpažįsta M. P. kaip asmenį, kuris pramogų klube ,,G. C.“ sukėlė muštynes, du kartus smūgiavo G. P., daužė kėdes, stalus, boklaus ir buvo išvežtas policijos (t. 1, l. 37-40). Asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, kad tiek A. P., tiek G. P. M. A. atpažino kaip asmenį, kuris mosavo kėde (t. 1, l. 41-44, 45-48). Kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad bylos duomenų visuma patvirtina nukentėjusiojo G. P. parodymų pagrįstumą bei teisingumą, todėl jais abejoti apylinkės teismas neturėjo pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas liudytojo A. P. parodymus vertino, kaip duotus galimai suinteresuoto asmens. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė nepagrįstai, vadovaudamasis vien deklaratyviais kaltinamojo M. P. parodymais, jog administratorius A. P. iki muštynių buvo ,,tarp jų“ – reikia suprasti, kad buvo su asmenimis, kuriuos kaltinamieji nurodė, kaip besielgusius klube agresyviai ir sukėlusius muštynes. Minėti M. P. parodymai, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra, yra nepagrįsti jokiais faktiniais bylos duomenimis, deklaratyvūs ir vertinti kaip kaltinamojo gynybinė pozicija. Įstatymas teismą įpareigoja visas bylos aplinkybes išnagrinėti visapusiškai ir išsamiai (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.). Tuo tikslu teismas yra įgalintas kviesti ir apklausti teisme liudytojus. Nagrinėjamos bylos atveju apylinkės teismas, abejodamas liudytojo A. P. parodymų patikimumu ir teisingumu, betarpiškai jo teisiamajame posėdyje neapklausė, nors turėjo ir privalėjo tai padaryti, kadangi šio liudytojo parodymai yra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui. Šaukimai į 2006-11-06 ir 2007-04-18 teisiamuosius posėdžius liudytojui A. P. nebuvo įteikti (t. 2, l. 5-6). Duomenų, kad A. P. būtų kviečiamas į 2008-06-11 teisiamąjį posėdį, taip pat nėra. Sprendimo, kuriuo atsisakyta apklausti teisme liudytoją A. P., motyvų teismas nenurodė. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad liudytojo A. P. parodymai yra nuoseklūs, sutampa su nukentėjusiojo G. P. parodymais, o teismas nesiėmė jokių pastangų kilusioms abejonėms dėl liudytojo parodymų panaikinti, daroma išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai A. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, vertino kaip duotus suinteresuoto asmens.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys pilnai ir visapusiškai atskleidžia įvykio aplinkybes, t.y. kad M. P. sukėlė muštynes, į kurias įsitraukė ir A. V. su M. A., ir tokiu būdu, pažeisdami viešąją tvarką, sutrikdė visuomenės rimtį. Nukentėjusiojo G. P. ir liudytojo A. P. duoti parodymai yra išsamūs, papildantys vieni kitus bei byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo jais abejoti. Peržiūrėjus vaizdo juostą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad neįmanoma konkrečiai identifikuoti joje matomų asmenų, tačiau tai nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų – nukentėjusiojo ir liudytojo A. P. parodymų – pagrįstumo dėl M. P., A. V. ir M. A. kaltės. Kaltinamųjų M. P., A. V. ir M. A. parodymus teisėjų kolegija vertina kaip jų gynybinę poziciją, o liudytojų A. P., A. F. ir E. J. parodymus – kaip siekį padėti kaltinamiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vandališki kaltinamųjų veiksmai, nukreipti į pramogų klubo inventoriaus niokojimą – M. P. trenkė bokalą nuo baro į grindis, trenkė kėdę į stalą ir taip ją sulaužė, A. V. mėtė boklaus bei kėdes, M. A. mosavo paėmęs kėdę – rodo ne kaltinamųjų siekį gintis nuo užpuolimo, o ketinimą trikdyti viešąją tvarką.
Teismas, skirdamas bausmes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį bei pačių teisiamųjų asmenybes. M. P., A. V. ir M. A. padarė nesunkų nusikaltimą. M. P. yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, nedirba, A. V., M. A. neteisti, dirba, visi kaltinamieji gyvenamojoje vietoje charakterizuojami teigiamai, tačiau praeityje ne kartą buvo pažeidę viešąją tvarką, trikdę viešąją rimtį (t. 1, l. 134-138). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamiesiems skirtina Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta vidutinio griežtumo laisvės apribojimo bausmė.
Byloje pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotojo atstovo A. N. civilinis ieškinys 1528,58 Lt sumai dėl klubo turto sugadinimo (t. 1, l. 9-10). Šios pasekmės atsirado dėl neteisėtų kaltinamųjų M. P., A. V. ir M. A. veiksmų, todėl pareiga atlyginti UAB ,,Šiaulių lyra“ padarytą turtinę žalą atsiranda ją padariusiems asmenims – kaltinamiesiems.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-30 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
M. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 2 p. ir 3 p., įpareigoti M. P. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti M. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2006-03-04 iki 2006-03-05, šias dienas prilyginant 4 (keturioms) lasivės apribojimo dienoms.
M. A. pripažinti padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 2 p. ir 3 p., įpareigoti M. A. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
A. V. pripažinti padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 2 p. ir 3 p., įpareigoti M. A. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
M. P., M. A. ir A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – panaikinti.
Solidariai iš M. P., A. V. ir M. A. priteisti AB ,,Šiaulių lyra“ 1528,58 Lt turtinei žalai atlyginti.