Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, našlys, bedarbis, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį sumažinta, 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, 2 dalies 10 punktu, atidėtas 1 metams, įpareigojus bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2019 m. birželio 25 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, atidėtas 2 metams, paskyrus įpareigojimus; 2019 m. birželio 25 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės; Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėtas 2 metams, paskyrus įpareigojimus; 2019 m. spalio 11 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatyta bausme subendrinta, galutine 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2021 m. vasario 23 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikęs bausmę; 2021 m. rugpjūčio 7 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę N. M., būtent: 2021 m. spalio 31 d., apie 08.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia metaline lazda vieną kartą sudavė nukentėjusiajai N. M. į veido sritį, du kartus į nugaros sritį, vieną kartą į dešinį šoną, po to metaline lazda ją pastūmė dėl ko ji nukrito ant žemės ir susitrenkė dešinę koją, tuo sukeldamas nukentėjusiajai N. M. fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - odos nubrozdinimą juosmens dešinėje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, jog viskas įvyko pas N. M. namuose. Su ja kaip sugyventiniai kartu gyvena apie 5 metus, (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Iš vakaro jis nusipirko du butelius degtinės: vieną 0,5 l talpos butelį išgėrė vakare, kitą pasiliko rytui. Ryte išgėrę likusį butelį su sugyventine sukonfliktavo, nes ši pradėjo jį „kolioti“. Kaltinamojo teigimu, kai ją priliesdavo savo aliuminine lazda, kurią jis naudoja pasiremti vaikštant, sugyventinė nustodavusi bartis. Tąkart ji pačiupo jo telefoną ir išbėgusi laukan paskambino policijai, bei pasiskundė, kad ją muša. Kaltinamasis nurodė patvirtinantis, jog tyčia lazda jai prilietė veidą, du kartus – nugarą, vieną kartą – dešinį šoną, tačiau, kaip teigia, lazda jos nestūmęs, o prikišęs lazdą prie krūtinės, tuomet sugyventinė pati užkliuvusi už lovos ir nukritusi. Teigia iš jos veido nepastebėjęs, kad jai skaudėję. Viskas truko apie 4-5 minutes. Matė, kai N. nukrito ant žemės, krisdama ji galėjo susitrenki dešinę koją. Nubrozdinimai, anot jo, negalėjo atsirasti nuo jo veiksmų. Sugyventinei iškvietus policiją, jam buvo nustatytas 1,26 promilės girtumas. Blaivus, teigia, nebūtų taip pasielgęs. Pripažino esąs teistas už sugyventinės sužalojimą anksčiau, tąkart jai lūžo ranka. Iš pataisos įstaigos buvo paleistas ankščiau laiko ir su sugyventine gyveno kartu. Patvirtino, kad jos ir nukentėjusiosios parodymai dėl smurto aplinkybių skiriasi, paaiškino, kad priliesdamas lazda nukentėjusiąją, vis tik galėjo sukelti jai fizinį skausmą, bei tai, kad iš baimės ji traukdamasi nuo jo, užkliuvo už lovos ir nukrito, kad jis lazda jai prilietė krūtinę. Paaiškino, kad su nukentėjusiąja susitinka ir dabar, bendrauja, tačiau dėl taikomos kardomosios priemonės gyvena atskirai. Pripažino, kad sužalojimus sugyventinė patyrė dėl jo smurtinių veiksmų.

3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. M. nurodė, kad V. M. yra jos sugyventinis, kartu gyvena ir bendrą ūkį veda jau 4-5 metus. Įvykio metu kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji nurodė šio įvykio išvakarėse su sugyventiniu išgėrę gal po vieną butelį degtinės, o įvykio rytą dviese dar išgėrė pusę 0,7 l butelio degtinės. Ji jautėsi blogai, apsvaigusi. Pamena, jog minėtą dieną reikėjo persukti laikrodžių rodykles, dėl ko namuose užlipo ant taburetės nuimti laikrodžio, tačiau šis jai iškrito iš rankų ir sudužo. Dėl to įvykio susipyko su sugyventiniu, nes ji sugyventinį iškoneveikė. Paaiškino, labai apgailestaujanti, kad tądien iškvietė pareigūnus, visas dienas dabar verkianti ir apie nusikaltimą bijanti pasakyti sugyventinio mamai, kuriai neseniai įdėtas širdies stimuliatorius. Nukentėjusioji paaiškino, jog tąkart jai jokių mėlynių nebuvo ir ji jau policijoje prašė nutraukti bylą, nes pretenzijų sugyventiniui nebeturi. Pamena, kad tąkart sugyventinis ja 10 kartų smogė lazda į galvą ir kitas kūno vietas, o ji, galimai iš piktumo, būdama neblaivi, norėjo jam atkeršyti. Nukentėjusioji paaiškino negalinti tiksliai pasakyti, į kurias kūno vietas smogė sugyventinis, nes apžiūros metu jai galvoje sužalojimų nerado, kojose taip pat, tik nugaroje rastas įbrėžimas, tačiau mėlynių nebuvo. Minėtas įbrėžimas, jos nuomone, galėjo atsirasti ir jai nagu pasikasius nugarą. O specialisto išvadoje nurodytas odos nubrozdinimas juosmens dešinėje, anot liudytojos, galėjo atsirasti ir jai pačiai nugriuvus, o gal ir nuo smūgio lazda. Pati nurodė tiksliai visko neprisimenanti, nes tąryt buvusi labai girta. Tikslindama įvykio aplinkybes liudytoja nurodė kaltinamąjį jai trinktelėjus lazda vos du kartus, tačiau nestipriai – tik pagąsdinant, jai fizinio skausmo nesukėlė. Kadangi sugyventinis atėmė jos telefoną, ji pasiėmė jam priklausantį, išbėgo į lauką ir, paskambinusi į policiją, pranešė apie tai, kad ją muša. Posėdžio metu nukentėjusioji nurodė melavusi policijai pranešdama, kad sugyventinis jai 10 kartų smogė lazda, nes tokiu atveju, jos įsitikinimu, ji visa turėjo būti mėlyna nuo smūgių. Atvykę policijos pareigūnai surašė viską, ką ji jiems pasakė. Ir dabar prisimena pareigūnams sakiusi, kad sugyventinis jai smogė 10 kartų, tačiau nepamena, ar pareigūnams sakė, kad tie smūgiai jai sukėlė fizinį skausmą. Policijos pareigūnai sugyventinį sulaikė, ryte paleido ir jis parėjo namo, tąkart abu ir susitaikė. Tą pačią dieną nuvykusi į apklausą policijos komisariate ji prašė bylą nutraukti, nes išsiblaivė, sugyventiniui pretenzijų neturėjo, abu susitaikė. Nukentėjusioji neigė apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę metu sakiusi, jog dėl suduotų smūgių jai skaudėjo, tačiau patvirtino, kad parodymus davė savo noru, jie buvo surašyti iš jos žodžių, jai perskaityti ir jos pasirašyti, parodymus davė įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nukentėjusioji parodė įvykio vietoje buvusi labai girta ir policijos pareigūnams melavusi nurodydama visus suduotus smūgius, nes buvusi pikta, o apklausiama policijos komisariate buvusi blaivi ir tyrėjai davusi teisingus parodymus. Šiuo metu, teigia, su sugyventiniu alkoholio išvis nebevartojantys.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojos N. M. 2021 m. lapkričio 5 d. parodymai (b. l. 59–60) ir papildomos apklausos 2021 m. lapkričio 16 d. duoti parodymai (b. l. 63–64).

Papildomai nukentėjusioji N. M. paaiškino mananti, kad ir ikiteisminio tyrimo tyrėjai davė teisingus parodymus, o šiuo metu apklausiama teisme pasakoja taip, kaip jai minėti įvykiai atrodo šiai dienai. Patvirtino, jog įvykio rytą įvyko konfliktas, tačiau, anot jos, nieko blogo tąkart neįvyko, nes mėlynių jai neliko, pas gydytoją nesikreipė. Tyrėjai duoti jos parodymai galimai yra tikslesni, tačiau, jos įsitikinimu, sugyventinio smurtiniai veiksmai jai fizinio skausmo nesukėlė. Nukentėjusioji negalėjo tiksliai paaiškinti, kodėl jos apklausos protokole taip nurodyta, nes šiuo metu jai atrodo, kad tuomet ji fizinio skausmo nepatyrusi. Dėl eksperto užfiksuoto nubrozdinimo jos nugaroje patvirtino, kad minėtas sužalojimas tikrai atsirado įvykio dieną, tačiau nuo smūgio lazda ar nuo griuvimo, ji tiksliai pasakyti negalėjo nei apklausiama tyrėjos, nei šiuo metu teisme, tačiau patvirtino, kad nugriuvo ji tądien lazda pastumta sugyventinio. Liudytoja patvirtino ir tai, kad tą rytą sugyventinis jai smūgiavo lazda į veido sritį, nors po jo ir neliko mėlynių, taip pat sugyventinis sudavė ir į nugarą, ir į dešinįjį šoną. Liudytojos nuomone, esant tokiai girtai, kai vos laikaisi ant kojų, galima pavirsti ir nuo menkiausio stumtelėjimo, tačiau po šių veiksmų ji pajutusi fizinį skausmą. Anot jos, sugyventinis jos atžvilgiu yra anksčiau smurtavęs vieną kartą – prieš dvejus metus, kuomet ji buvusi sumušta, buvo lūžę šonkauliai. Nurodė pati anksčiau nebuvusi teista ar bausta už melagingų parodymų davimą ar specialiųjų tarnybų iškvietimą be pagrindo, pastarąjį kartą į bendrąjį pagalbos centrą skambinusi tik prieš dvejus metus dėl minėto smurto jos atžvilgiu. Po šio įvykio su sugyventiniu susitaikė, nors šiuo metu ir gyvena atskirai, tačiau po teismo proceso ketina gyventi kartu. Nukentėjusioji nurodė nevertinanti sugyventinio elgesio teigiamai, tačiau, anot jos, abu dėl to kalti.

5. Iš 2021 m. spalio 31 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas nustačius, jog 2021 m. spalio 31 d., apie 8.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu neblaivus (1,26 prom.) V. M., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė savo neblaivią (2,52 prom.) sugyventinę N. M., gim. (duomenys neskelbtini), suduodamas jai metaline lazda du kartus į galvos sritį ir apie dešimt kartų – į nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Dėl sukelto fizinio skausmo nukentėjusioji į gydymo įstaigą nesikreipė. V. M. sulaikytas (b. l. 8).

6. Iš 2021 m. spalio 31 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad užfiksuota įvykio vieta – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota, įvykio vietos apžiūros metu iš įtariamojo V. M. paimta nusikalstamos veikos priemonė – lazda. 2021 m. lapkričio 3 d. prašymu ir tos pačios dienos kvitu ŠAP Nr. 0009745 lazda perduota saugoti į Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK daiktų saugyklą (b. l. 15–27).

7. Iš 2021 m. spalio 31 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad pagal gautą N. M. pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietoje nukentėjusiosios kūne užfiksuoti nubrozdinimai menčių srityje, jai nustatytas 2,52 promilės, V. M. – 1,26 promilės girtumas, jis sulaikytas. Įvykio vietoje pareigūnams nukentėjusioji paaiškino, kad 2021 m. spalio 31 d., apie 8.00 val. išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir sugyventinio, šis ne mažiau 10 kartų metaline lazda trenkė jai: 2 kartus – į galvą, 10 kartų – į nugaros sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 48–50).

8. 2021 m. spalio 31 d. asmens apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuoti nukentėjusiosios kūne matomi sužalojimai – nubrozdinimai nugaros viršutinėje dalyje, daugiau kūne sužalojimų nepastebėta (b. l. 76–82).

9. Iš 2021 m. lapkričio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1516/2021(04) matyti, kad N. M. nustatytas odos nubrozdinimas juosmens dešinėje; nustatytas sužalojimas padarytas prieš 7-14 parų iki apžiūros VTMT Šiaulių skyriuje 2021 m. lapkričio 8 d.; sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu, buku daiktu metu, tiek ir atsitrenkiant į kietą, buką daiktą (b. l. 87).

10. 2021 m. lapkričio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus (toliau – BPC) pateiktas N. M. skambučio į BPC garso įrašas ir nustatyta, jog skambinusioji N. M. PBC specialistui pranešė, kad ją labai daužo. Paprašyta patikslinti, kas nutiko, N. M. pasakė, jog išgėrė biškutį, bet jis ją daužo „kaip obuolį“ ir patikslino, kad tai jos sugyventinis. Į BPC specialisto klausimą, ar trenkė ranka, atsakė teigiamai (b. l. 39–40).

Motyvuojamoji dalis

11. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. V. M. smurtiniai veiksmai sugyventinės N. M. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

12. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama V. M. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu V. M. teigė tik prilietęs lazda nukentėjusiąją, o ne smūgiavęs ja, tačiau pripažino tai, kad savo veiksmais galėjo sukelti jai fizinį skausmą, bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminęs tiksliau, nei dabar teisme, praėjus laiko tarpui, todėl tuomet davęs teisingus parodymus. Kaip matyti iš V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis neneigė metaline lazda sudavęs nukentėjusiajai ne vieną kartą į veido sritį, galėjęs du kartus suduoti jai į nugaros sritį ir vieną kartą – į dešinį šoną, po to ją pastūmęs, dėl ko ji nukritusi ant žemės, bei sutiko, kad tokie jo veiksmai galėjo sukelti sugyventinei fizinį skausmą. Teismas vadovaujasi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo V. M. duotais parodymais, kurie dėl esminių įvykio aplinkybių – sukeltų padarinių sutampa. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai byloje: asmens apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuotas nukentėjusiosios kūne matomas sužalojimas – nubrozdinimas viršutinėje nugaros dalyje, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti pareiškėjos N. M. pirminiai parodymai apie sugyventinio smurtą jos atžvilgiu – smūgius lazda, sukėlusius jai fizinį skausmą, taip pat Bendrojo pagalbos centro pateiktas nukentėjusiosios skambučio garso įrašas, patvirtinantis būtent nukentėjusiąją prašius skubios pagalbos dėl sugyventinio smurto namuose ir galiausiai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus pateikta specialisto išvada, kuria vienareikšmiškai konstatuota, kad juosmens dešinėje N. M. padarytas nubrozdinimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors nukentėjusioji, ikiteisminio tyrimo metu davusi išsamius, V. M. kaltę patvirtinančius parodymus, bylos teisminio nagrinėjimo metu juos keitė, viena vertus teigdama, kad sugyventinis smūgių nesudavė, o fizinio skausmo dėl sugyventinio smurtinių veiksmų ji nejautusi, bei nubrozdinimą nugaroje atsiradus jai tiesiog pargriuvus namuose, kita vertus paaiškinusi, jog įvykio aplinkybes teisme ji aiškinanti taip, kaip jai visa tai atrodo šiuo metu, bei pripažinusi, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjos užfiksuoti parodymai yra tikslesni, nei šiandien ji galinti prisiminti. Įvertinus šias aplinkybes, nukentėjusiosios noras sumenkinti sugyventinio kaltę padarius nusikaltimą motyvuojant subjektyviu smurto suvokimu, jog nesant mėlynių, negalimas ir skausmo pojūtis, ir dalies šios kaltės, t. y. išprovokavus smurtinį elgesį pateisinimas bei priskyrimas sau, šiuo atveju yra akivaizdus ir suprantamas kaip noras sušvelninti sugyventiniui gręsiančios baudžiamosios atsakomybės dydį, juolab kai abu susitaikė ir pareiškė apie ketinimą ir po teisminio proceso gyventi kartu. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes būtent ikiteisminio tyrimo duotais nukentėjusiosios parodymais teismas remiasi, kaip patikimais ir objektyviais, atitinkančiais įrodymų visumą nustatytų bylos aplinkybių kontekste.

13. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

14. Kaltinamasis V. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Iš byloje pateikto nuteistųjų registro duomenų išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog kaltinamasis anksčiau tris kartus teistas už skirtingo pobūdžio nusikaltimus žmogaus sveikatai, tačiau to paties nukentėjusiojo – sugyventinės N. M. atžvilgiu. Ankstesniais dviem Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiais – 2019 m. vasario 27 d. – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei 2019 m. kovo 8 d. – pagal 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, paskyrus įpareigojimus, tačiau pastaruoju – to paties teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirtą ir su ankstesnių teismų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis subendrintą, galutinę 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atliko pataisos įstaigoje, iš kurios 2021 m. vasario 23 d. paleistas lygtinai, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, neatlikęs 5 mėnesių 14 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustačius intensyvią priežiūrą. 2021 m. vasario 23 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, iš kurio išregistruotas 2021 m. rugpjūčio 7 d. Bausmes atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymo nustatyta tvarka. Be to, kaltinamasis už analogišką inkriminuojamai nusikalstamą veiką kartą nuteistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu arešto bausme, kurią atliko, teistumas išnykęs. Taipogi V. M. kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis – kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius (b. l. 137–154). V. M. per pastaruosius penkerius metus administracine tvarkas baustas tris kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 129–132). Byloje esančiais Užimtumo tarnybos sistemos duomenimis, V. M. tarnyboje registruojasi nuo 2021 m. kovo 3 d. (b. l. 135). Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Atsižvelgiant į anksčiau (14 punkte) nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo V. M. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, jis linkęs smurtauti artimoje aplinkoje, anksčiau tris kartus teistas už smurtinius veiksmus tos pačios sugyventinės – nukentėjusiosios N. M. atžvilgiu, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, pataisos įstaigoje atlikęs pastaruoju teismo nuosprendžiu jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dalį atliko paleistas lygtinai, vėl nusikalto praėjus vos 8 mėnesiams paleistas iš pataisos namų, todėl spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas artimas už straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 50 straipsnis).

16. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme V. M. išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 31 d. 8.44 val. iki 2021 m. lapkričio 1 d. 12.45 val. ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – dvi laisvės atėmimo dienas.

17. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ši V. M. padaryta nusikalstama veika – penkta sugyventinės N. M. atžvilgiu per pastaruosius kiek daugiau nei trejus metus. Pastaraisiais trimis teismų nuosprendžiais už du nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus jis nuteistas terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, iš kurių dviem atvejais bausmės vykdymas atidėtas ir tik paskutiniuoju – subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė atlikta pataisos namuose. Už 2008 m. padarytą nusikalstamą veiką teistumas kaltinamajam išnykęs, o 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu nustatytą nusikaltimą jis padarė ankstesniam – 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiui neįsiteisėjus, t. y. nepradėjęs atlikti juo paskirtos bausmės. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi subendrintos šių dviejų nuosprendžių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas kaltinamasis pažeidė nusikaltęs 2019 m. rugsėjo 1 d., dėl ko ir nuteistas subendrinta galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliktina pataisos įstaigoje. Paminėtina, jog nuteistasis iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, vadovaujantis BVP 157 straipsnio 3 dalimi, buvo paleistas lygtinai – neatlikęs 5 mėnesių 14 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, paskyrus intensyvią priežiūrą, kurios sąlygų jis laikėsi, teikimų jo atžvilgiu teisme nagrinėti nepateikta, ir 2021 m. rugpjūčio 7 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, pasibaigus lygtinio paleidimo laikui (b. l. 154). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek ankstesniais smurto artimoje aplinkoje atvejais, tiek ir nagrinėjamu atveju abu sugyventiniai V. M. ir N. M. buvo girti – kiekvienu atveju jiems nustatyto girtumo mažiausias laipsnis buvo vidutinis, be kita ko, nukentėjusiajai kaskart jis nustatytas sunkesnis – nuo vidutinio iki sunkaus, kas rodo netinkamai pasirinktą abiejų sugyventinių gyvenimo būdą, kuris iš dalies ir įtakoja neigiamą sugyventinių elgesio motyvaciją, stichišką įvykio aplinkybių eigą ir nusikalstamų pasekmių atsiradimą, kurias kaltinamasis linkęs pripažinti, o nukentėjusioji – dažnu atveju neprisiminti, pateisindama tai savo sunkia girtumo būkle arba sugyventinio kaltę sumenkinti.

19. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (18 punktas), tai, kad jis pripažino esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nukentėjusiosios dėl šio įvykio atsiprašė, ši jam atleido, jie susitaikė, nukentėjusiosios poziciją kaltinamojo atžvilgiu ir jos parodymus teisme, įvertinus kaltinamojo senyvą amžių ir pašlijusią sveikatą (kaip išklausyta teismo posėdžio metu), sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam dar kartą suteiktinas teismo pasitikėjimas atidedant jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, siekis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą ir tokiu būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart pasiektinas neizoliavus jo nuo visuomenės, o atidėtos laisvės atėmimo bausmę vykdymą kontroliuojant paskyrus įpareigojimus, kurie padėtų keisti V. M. elgesį.

20. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustačius 6 mėnesių jos atlikimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

21. Kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus (b. l. 121–122, 123–124).

22. Civilinio ieškinio byloje nėra.

23. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

24. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinė lazda, 2021 m. lapkričio 3 d. prašymu Nr. 40-PR4-5019-(10.19E) ir kvitu ŠAP Nr. 0009745 perduota saugoti į Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir jono PK daiktų saugyklą, sunaikintina; skaitmeninė laikmena (CD diskas) su skambučio įrašu iš BPC, pridėta prie baudžiamosios bylos viršelio, paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojus V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią V. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, V. M. į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 31 d. 8.44 val. iki 2021 m. lapkričio 1 d. 12.45 val. (dvi paras) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – dvi laisvės atėmimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustačius 6 (šešių) mėnesių jos atlikimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam V. M. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinę lazdą, 2021 m. lapkričio 3 d. prašymu Nr. 40-PR4-5019-(10.19E) ir kvitu ŠAP Nr. 0009745 perduotą saugoti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato daiktų saugyklą, sunaikinti; skaitmeninę laikmeną (CD diską) su skambučio įrašu, pridėtą prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.