Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018-04-03 gautas pareiškėjos skundas, kuriame ji prašo panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018-02-20 sprendimą Nr. 5PR2-637 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėją į vidaus tarnybą, ir įpareigoti Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) iš naujo nagrinėti klausimą dėl pareiškėjos priėmimo į tarnybą policijoje.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė nurodė, kad skundą palaiko, ir prašė jį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja policijos generaliniam komisarui 2014-07-11 pateikė prašymą išduoti siuntimą dalyvauti atrankoje į Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto I kurso nuolatinių (dieninių) studijų programas policijos pareigūnams rengti (b. l. 30). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2014-07-11 raštu Nr. (K)-18-1771 informavo Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kad neturi informacijos apie pareiškėją (b. l. 38). Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis taip pat nustatyta, kad duomenų apie atliktus ikiteisminius tyrimus ar padarytas nusikalstamas ar nusižengiamas veikas apie pareiškėją nėra (b. l. 40, 42, 43). Departamentas 2014-07-24 siuntimu Nr. 5-S-2605 siuntė pareiškėją stoti į Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto nuolatinių studijų I kursą (b. l. 44). Pareiškėja ir Departamentas 2014-10-15 sudarė stojimo į vidaus tarnybą (studijos Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete pagal policijos veiklos ir teisės ir policijos veiklos studijų programas) sutartį Nr. 16VS-273/5-ST5-573, kuria pareiškėja įsipareigojo studijuoti policijos veiklos studijų programą ir baigusi studijas kreiptis į policijos įstaigą dėl įdarbinimo vidaus tarnyboje (b. l. 10–11, 48–49).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2018-01-08 raštu Nr. 20-S-1753(116E) Mykolo Romerio universitetui pateikta informacija, kad pareiškėja praktikos metu pavestas užduotis atliko tinkamai ir laiku (b. l. 7). Pareiškėjai 2018-01-16 išduotas Mykolo Romerio universiteto bakalauro diplomas pagal teisės ir policijos veiklos studijų programą, jai suteiktas teisės bakalauro laipsnis (b. l. 12). Pareiškėja kreipėsi į Departamentą, prašydama priimti į tarnybą policijoje. Departamento Imuniteto valdyba pateikė Departamento Personalo administravimo skyriui 2018-01-29 tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-366, kuriuo nerekomendavo pareiškėjos skirti į pareigas policijoje (b. l. 75). Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė Departamentui 2018-02-08 išvadą Nr. 20-11-6261, kurioje siūlė Departamentui neskirti pareiškėjos į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (b. l. 76). Departamento Žmogiškųjų išteklių valdybos plėtros skyriaus vedėjos, atliekančios Žmogiškųjų išteklių valdybos direktoriaus funkcijas, 2018-02-20 tarnybiniu pranešimu Nr. 5PR2-637 Departamentui buvo siūloma nerekomenduoti skirti pareiškėjos į tarnybą policijos sistemoje (b. l. 15). Policijos generalinio komisaro rezoliucija sprendime Nr. 5PR2-637 pareiškėja neskirta į tarnybą policijos sistemoje. Departamentas 2018-03-26 raštu Nr. 5-S-2929 informavo pareiškėją, kad buvo priimtas sprendimas neskirti jos į tarnybą policijos sistemoje (b. l. 13).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl policijos generalinio komisaro sprendimo neskirti pareiškėjos į tarnybą policijos sistemoje. Pažymėtina, kad kilusiame administraciniame ginče teismas spręs, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnį, statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla ir specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams, susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-08-13 nutarime yra pabrėžęs, kad piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kaip kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą atmaina, ypač atsižvelgiant į Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą „lygiomis teisėmis“, yra sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principu; piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais; konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Konstitucinis Teismas taip pat akcentavo, kad Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą nėra absoliuti. Valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybės tarnyboje, nes kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims. Konstitucinė valstybės tarnybos paskirtis, ypatingi uždaviniai, keliami valstybės tarnybai, lemia tai, kad piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, gali ir turi būti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai – stojimo į valstybės tarnybą bendrosios sąlygos, kurių neatitinkantis asmuo negalės tapti valstybės tarnautoju. Teisės aktais gali būti nustatyti ir specialūs reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje – specialiosios sąlygos siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje. Šios specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. Jos taip pat turi būti aiškios ir bendros visiems, siekiantiems atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, stojantiesiems į valstybės tarnybą jos turi būti žinomos iš anksto. Iš tokių reikalavimų – stojimo į valstybės tarnybą specialiųjų sąlygų – paminėtini profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgūdžių ir pan. reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt. Priimant į tam tikras pareigas gali būti nustatomos labai įvairios specialiosios sąlygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinėmis galimybėmis, ryšiais su kitais asmenimis ir kt. Visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami.

Stojančiajam į vidaus tarnybą asmeniui Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatytas reikalavimas, susijęs su stojančiojo reputacija, t. y. pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei nėra šio statuto 12 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 punktuose nurodytų aplinkybių ir kitų patikrintų pretenduojantį asmenį kompromituojančių duomenų. Iš Departamento byloje pateiktų duomenų ir atsiliepime pateiktų paaiškinimų matyti, kad policijos generalinis komisaras nusprendė neskirti pareiškėjos į tarnybą policijos sistemoje, vadovaudamasis turimais duomenimis apie pareiškėjos tėvą E. V.. Departamentas nusprendė, kad pareiškėjos negalima skirti į tarnybą policijoje vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalimi (t. y. jeigu nustatyta, kad yra kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų, dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai sprendžia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja tiek stodama į Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetą, tiek teikdama prašymą priimti ją į tarnybą policijoje (b. l. 33–37, 53–57) nurodė, kad ji ar jos artimi giminaičiai nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn (b. l. 37, 57).

Iš Departamento byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos tėvas E. V. nuteistas 2006-08-02 nuosprendžiu (įsiteisėjo 2006-11-08) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 2 dalį (b. l. 60), nuteistas 2010-11-08 nuosprendžiu (įsiteisėjo 2010-11-30) pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (b. l. 61), 2012-09-04 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo (b. l. 61–62). Iš atsakovo pateiktų duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjos tėvas E. V. buvo baustas dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo (b. l. 67–72) bei iki 2011-03-14 turėjo galiojanti teistumą Lenkijos Respublikoje (b. l. 64–66). Taigi teismas daro išvadą, kad duomenys apie pareiškėjos artimus giminaičius, nagrinėjamu atveju tėvą E. V., gali daryti įtaką jos tinkamumui policijos tarnyboje, tačiau aplinkybės, kad pareiškėjos tėvas ar jo veiksmai gali daryti neigiamą įtaką pačiai pareiškėjai, turi būti įrodyti remiantis byloje pateiktais įrodymais.

Teismas pažymi, kad administracinėje byloje pateiktas pareiškėjos tėvo E. V. ir motinos D. V. ištuokos liudijimas, iš kurio matyti, kad pareiškėjos tėvo ir motinos santuoka nutraukta 2008-10-24 (b. l. 16). Iš byloje pateikto Kauno miesto apylinkės teismo 2008-06-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6791-568/2007 matyti, kad pareiškėjos motinos ir tėvo ištuokos byloje skyrybų procesas buvo grindžiamas aplinkybe, jog pareiškėjos tėvas šeimoje smurtaudavo, dėl to motina turėjo pakeisti gyvenamąją vietą. Kauno miesto apylinkės teismas 2008-06-20 sprendime nustatė, kad pareiškėjos tėvas ir motina gyvena atskirai, bendro ūkio netvarko, nepalaiko artimų santuokinių ryšių, sudaryta santuoka yra formali, santuoka iširo dėl E. V. kaltės, pareiškėjos motina su vaikais gyvena atskirai nuo E. V. dėl žiauraus jo elgesio (b. l. 101–103). Teismas taip pat pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008-06-20 sprendime, be kita ko, konstatavo, kad E. V. nevykdo pareigos išlaikyti vaikus. Kauno miesto apylinkės teismas 2008-06-20 sprendimu pareiškėjos gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina.

Pagal nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pateiktus paaiškinimus bei bylos duomenis ir skyrybų byloje pateiktus pareiškėjos motinos paaiškinimus matyti, kad pareiškėjos šeimoje iki tėvų santuokos nutraukimo artimi ryšiai buvo susiklostę tarp pareiškėjos ir jos motinos, o duomenų, kad pareiškėja palaikė artimus ryšius su E. V. iki tėvų santuokos nutraukimo ar po tėvų santuokos nutraukimo, nėra. Teismas pažymi, kad pareiškėjos tėvų santuoka nutraukta 2008-10-24, kai pareiškėjai buvo 13 metų. Iš teismų procesinių sprendimų pareiškėjos tėvų skyrybų byloje duomenų matyti, kad pareiškėja dar iki tėvų santuokos nutraukimo gyveno kartu su motina. Santuokos nutraukimo byloje pateikti pareiškėjos motinos paaiškinimai, kad dar iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo E. V. ir D. V. netvarko bendro ūkio ir kartu negyvena. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad pareiškėjos tėvas E. V. ir pareiškėja palaiko bet kokio pobūdžio ryšius. Pažymėtina, kad E. V. nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos kartu su pareiškėja (b. l. 111), duomenų, kad jis faktiškai gyvena su pareiškėja, byloje taip pat nepateikta. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos tėvo elgesys ar jo atliktos nusikalstamos veikos gali daryti kokio nors pobūdžio įtaką pareiškėjai ar jos galimybėms vykdyti tarnybą policijoje. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad duomenys apie pareiškėjos tėvą E. V. nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja netinka tarnybai policijoje pagal Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalį.

Teismas iš esmės sutinka su Departamento argumentais, kad pareiškėja, teikdama duomenis Departamentui, netinkamai nurodė, kad jos artimi giminaičiai, t. y. tėvas E. V., nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau nesutinka su Departamento padarytomis išvadomis, kad pareiškėja minėtų duomenų nepateikė, siekdama tai nuslėpti. Teismas pažymi, kad pareiškėja, teikdama Departamentui savo gyvenimo aprašymą, jame nurodė tėvą E. V. (b. l. 54), tačiau pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad ji turėjo informaciją apie E. V. padarytus baudžiamuosius nusikaltimus ir (ar) nusižengimus ir ją nuslėpė. Departamento 2018-06-06 raštu teismui buvo pateikta riboto naudojimo informacija. Susipažinęs su šia informacija, teismas daro išvadą, kad ši informacija nepagrindžia Departamento atsiliepime nurodytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

Atsakovas atsiliepime taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė duomenų apie savo sesers sutuoktinį E. J.. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų apie sesers sutuoktinio E. J. padarytus baudžiamuosius nusikaltimus ir (ar) nusižengimus ar administracinius nusižengimus, taip pat nepaaiškinta, kokią įtaką šios atsiliepime nurodytos aplinkybės galimai turėjo pareiškėjos nepriekaištingai reputacijai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nustatyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Pareiškėjos sesers sutuoktinis nėra laikomas jai artimu giminaičiu, todėl negalima savaime preziumuoti, kad informacija apie minėtą asmenį gali daryti įtakos pareiškėjos nepriekaištingai reputacijai vertinti. Jeigu atsakovė būtų nustačiusi, jog pareiškėją ir jos sesers sutuoktinį sieja artimi ryšiai, tai šio asmens įtaka galėtų būti vertinama sprendžiant dėl pareiškėjos reputacijos, tačiau tokie duomenys byloje nėra pateikti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ne teismas, nagrinėdamas asmens, kuris nebuvo priimtas į tarnybą policijoje, skundą, turi nustatyti konkrečias aplinkybes, dėl kurių turi būti nustatyta, kad tas asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, o tas aplinkybes turi išanalizuoti ir įvertinti Policijos departamentas, priimdamas individualų administracinį teisės aktą. Teismo nuomone, byloje nėra pateikta pakankamai ir neginčytinų duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjos netinkamumą tarnybai policijoje, kiek tai susiję su Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalimi.

Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia stoti į vidaus tarnybą, remdamasi Studijų sutartimi, kuri 2014-10-15 sudaryta tarp jos, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto ir atsakovas Policijos departamento, ir vadovaudamasi Vidaus tarnybos statuto 9 ir 10 straipsniais (b. l. 10–11, 48–49). Sudarant Studijų sutartį Vidaus tarnybos statuto (redakcija nuo 2013-12-30 iki 2015-04-03) 7 straipsnis nustatė asmens, pageidaujančio mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, tikrinimą, t. y. buvo nustatyta, kad vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka asmuo tikrinamas pagal vidaus reikalų įstaigų įskaitas (jei būtina – pagal kitų operatyvinės veiklos subjektų įskaitas). Nustačiusi, kad asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, atitinka Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytus reikalavimus, vidaus reikalų įstaiga išduoda šiam asmeniui siuntimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, o Vidaus reikalų ministerija išduoda siuntimą į kitą švietimo įstaigą. Iš vidaus reikalų ministro 2003-08-28 įsakymu Nr. 1V-321 patvirtintų Asmenų, kuriems gali būti išduodami siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar į kitą švietimo įstaigą, atrankų atlikimo, siuntimų į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas bei į kitas švietimo įstaigas išdavimo ir asmenų priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas taisyklių matyti, kad išduodami siuntimai mokytis ir pasirašoma stojimo į vidaus tarnybos sutartis tik nustačius, kad asmuo tinkamas vidaus tarnybai, atitinka Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytus reikalavimus ir nėra Vidaus tarnybos statuto 11 straipsnio 1 dalies 1–4 ir 6 punktuose nustatytų aplinkybių. Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnyje įtvirtinti priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas pagrindai. Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį, kuris neatitinka šio statuto 7 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų ir kai yra šio statuto 12 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose arba 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad jeigu šio statuto 12 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ar 6 punkte arba 2 dalyje nurodytos aplinkybės atsirado po asmens priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, asmuo iš jos pašalinamas ir išbraukiamas iš kursantų sąrašų.

Departamentas, prieš pasirašydamas Studijų sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo užtikrinti, kad vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, privalėjo įsitikinti, kad toks asmuo sutarties pasirašymo metu atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Teismas pažymi, kad pareiškėja buvo priimta į studijas Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete, jas baigė ir atliko praktiką policijos įstaigoje. Siuntimo studijuoti ir (ar) studijų metu Departamentui nekilo įtarimų, kad pareiškėjos ryšys su E. V. yra pagrindas konstatuoti, kad ji neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje esančių duomenų pagrindu nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėja neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Teismas nusprendžia panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018-02-20 sprendimą Nr. 5PR2-637, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėją į tarnybą policijoje, ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos priėmimo į tarnybą policijoje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos G. V. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018-02-20 sprendimą Nr. 5PR2-637, kuriuo buvo atsisakyta priimti ją į tarnybą policijoje.

Įpareigoti Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos priėmimo į tarnybą policijoje.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.