- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-10
- Bylos Nr.
- AN2-299-935/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00236-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. P.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. (J. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo J. P. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 2000 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. J. P. nubaustas už tai, kad jis, būdamas darbdaviu, fiziniu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams, (duomenys neskelbtini), nelegaliai įdarbino ir leido savo naudai dirbti E. K. ir I. K., o būtent: nesudaręs su E. K. ir I. K. rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie E. K. ir I. K. priėmimą į darbą, leido jiems nuo 2019 metų kovo mėnesio, tiksliai darbo pradžios data nenustatyta, iki 2020 m. vasario 23 d. atlikti pagalbinių darbuotojų darbines funkcijas, t. y. platinti reklamines skrajutes apie automobilių supirkimą Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone, rinkti kitų asmenų (konkurentų) platinamas skrajutes ir jas išmesti. Tokiais veiksmais J. P. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniame skunde J. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys leido daryti išvadą, jog tarp apelianto, I. K. ir E. K. susiklostė darbo teisiniai santykiai. E. K. ir I. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jie su apeliantu nesitarė nei dėl darbo atlikimo sąlygų, nei dėl atlyginimo, nei dėl atsakomybės ir panašiai. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl kaip darbdavys yra vertinamas J. P., nors tiek E. K., tiek I. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jie bendravo su J. T., kuris taip pat patvirtino šį faktą. Pirmosios instancijos teismas skundžiame nutarime nenurodė, kodėl liudytojo J. T. parodymų nelaikė patikimais. Skundžiamame nutarime buvo apsiribota tik ANK nuostatų perrašymu, nevertinti surinkti duomenys.
4. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog J. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir nustatytiems faktams. Skundžiamame nutarime nėra nurodyti duomenys, kurie įrodo darbo sutarties požymių buvimą ir naudos iš nelegalaus darbo gavimą.
5. Apelianto įsitikinimu, jis negali būti vertinamas kaip darbdavys. DK 21 straipsnyje yra nustatyta, kad darbdaviu laikomas asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Skundžiamame nutarime nėra nustatyta apelianto tariamai patirta nauda. Nėra įrodytas ir apelianto ryšys su superkamais automobiliais. J. P. pažymi, kad jis nevykdė ir nevykdo jokios individualios veiklos, iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad vienintelis jo pajamų šaltinis yra jo darbo užmokestis, gaunamas darbovietėje, per tiriamąjį laikotarpį apeliantas neįsigijo jokio turto, jo turtinė padėtis nepagerėjo, nėra nustatyta, kad dėl I. K. ir E. K. platinamų skrajučių apeliantas būtų įsigijęs ar pardavęs kokią nors transporto priemonę. Vadovaujantis I. K. ir E. K. parodymais dėl išdirbtų dienų ir jų gautų pajamų, tektų daryti išvadą, kad apeliantas jiems turėjo atiduoti beveik visą savo gaunamą darbo užmokestį, kas taip pat paneigia bet kokios naudos gavimą.
6. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog J. P. atliko darbdaviui priskirtas funkcijas. Iš E. K. parodymų matyti, kad jis pats yra bendrovės direktorius ir jam puikiai žinoma, kaip yra įdarbinami asmenys. Jis teigė, kad neprašė J. T., o taip pat ir asmens vardu V. jo įdarbinti ar parengti darbo sutartį. E. K. aiškino, kad su niekuo nesitarė nei dėl darbo sąlygų, nei dėl apmokėjimo tvarkos, nei dėl darbo vietos. Analogiškus parodymus davė ir I. K., kuri nurodė, kad ji turi nemenką darbo patirtį, jai yra žinoma, kaip sudaromos darbo sutartys. Taigi, nesant darbo sutarties požymių, tariamas susitarimas su I. K. ir E. K. negali būti laikomas darbo sutartimi.
Šalies argumentai
7. J. P. teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, jog E. K. ir I. K. buvo suinteresuoti dirbti nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir nepranešus VSDFV, nes norėjo gauti ne tik darbo užmokestį, bet ir bedarbio išmokas. Tokį faktą liudytojai patvirtino pirmosios instancijos teisme. Be to, liudytojai nurodė, kad pareiškimus parašė, nes nori gauti daugiau pinigų. Dėl savo tariamų teisių pažeidimo ir neįdarbinimo I. K. bei E. K. pretenzijas pradėjo reikšti praėjus daugiau nei metams ir tik po to, kai tarp E. K. bei J. T. kilo konfliktas.
8. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog E. K. yra nurodęs, kad jis aktyviai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, bei tokį teiginį patvirtinančius liudytojo J. T. parodymus, iš kurių matyti, jog E. K. jam yra sakęs, kad turi draugų Darbo inspekcijoje. Taip pat nebuvo įvertinti ir J. T. parodymai apie patirtą spaudimą iš Darbo inspekcijos atstovo bei reikalavimą duoti parodymus prieš apeliantą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad asmuo, kuris I. K. ir E. K. buvo įvardintas kaip darbdavys, net nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
9. Apeliantas aiškina, kad nelegalaus darbo tyrimo aktas patvirtina nelegalaus darbo faktą, bet jis jokiu būdu neįrodo apelianto ryšio su nelegalia veikla, jo kaltės. Tokių aplinkybių neįrodo ir liudytojo K.B. parodymai, iš kurių matyti, kad liudytojas su kolega buvo nuvykęs į autolaužyną, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten atliko patikrinimą. Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme net neprisiminė, ar patikrinimo metu buvo apklausti kokie nors asmenys, kaip vyko tyrimas ir kokie buvo jo rezultatai.
Šalies argumentai
10. J. P. nesutinka su teiginiu, kad jo kaltę padarius administracinį nusižengimą patvirtina liudytojo J. T. parodymai. Pažymi, kad J. T. nurodė, jog jis, o ne apeliantas nelegaliai įdarbino I. K. ir E. K., būtent jis duodavo jiems dalinti skrajutes, mokėdavo atlyginimą.
11. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad nėra pagrindo nesivadovauti liudytojų I. K. ir E. K. parodymais, nes jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Vis tik pirmosios instancijos teismas ignoravo jau anksčiau paminėtus liudytojo J. T., kuris taip pat buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir nebuvo nustatyta, jog jis davė melagingus parodymus.
12. Apelianto įsitikinimu, duomenys, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, patvirtina tik nelegalaus darbo egzistavimo faktą, tačiau ne J. P. kaltę. Skunde pažymima, kad apelianto kaltę patvirtinančiais duomenimis buvo pripažinti ir duomenys, gauti atlikus asmens atpažinimą iš nuotraukų, tačiau šis procesinis veiksmas buvo atliktas nesilaikant įstatyme nustatytos jo atlikimo tvarkos, todėl jo metu gauti duomenys nelaikytini įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) numato, kad atpažinimas iš nuotraukų atliekamas tik tuo atveju, kai įtariamasis yra nežinomas arba asmuo negyvas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) atstovas prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimą nepakeistą ir J. P. apeliacinio skundo netenkinti.
14. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei, įvertinęs visas aplinkybes, apeliantui paskyrė tinkamą baudą. Tiek Institucijos atstovų atlikto tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad būtent J. P. organizavo E. K. ir I. K. nelegalų darbą bei jam vadovavo, atliko darbdaviui priskirtas funkcijas. E. K. ir I. K. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad tarėsi dėl darbo su J. P., kuris buvo įmonės, esančios (duomenys neskelbtini), vadovas ir organizavo įmonės darbą, nustatė jų atlyginimą, nurodydavo, kur ir kada platinti skrajutes, o J. T. tik vykdė jo nurodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo J. T. parodymais apie tai, kad jis organizavo nelegalų E. K. ir I. K. darbą, ir pagrįstai konstatavo, jog šis liudytojas siekia padėti išvengti administracinės atsakomybės apeliantui, nes pripažinus J. P. kaltę, jam grėstų ne tik administracinė atsakomybė, bet ir drausminė atsakomybė kaip statutiniam pareigūnui. Faktas, kad nagrinėjamu laikotarpiu J. P. neįgijo jokio turto, jo turtinė padėtis nepagerėjo, nėra reikšmingas.
15. Atsiliepime tvirtina, kad tiek E. K., tiek I. K. tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nurodė, jog dėl darbo sutarties sudarymo tarėsi su J. P.. Aplinkybė, kad E. K. VĮ „Registrų centras“ įrašytas kaip įmonės vadovas, nepaneigia jo parodymų apie nelegalų darbą apelianto naudai. E. K. ir I. K. pasyvus elgesys, t. y. darbas apelianto naudai, nereikalaujant pasirašyti darbo sutarčių, niekaip neatleidžia darbdavio nuo pareigos tokias sutartis sudaryti ir apie asmenų įdarbinimą pranešti VSDFV.
16. Institucijos atstovo įsitikinimu, E. K. pasisakymas dėl jo bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis neturi jokių sąsajų su nagrinėjama byla. J. T. nurodė, kad buvo patyręs spaudimą iš Institucijos darbuotojo, siekiant išgauti parodymus prieš apeliantą. Vis tik iš J. T. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis jokių duomenų apie apeliantą pateikęs nebuvo, o versiją dėl spaudimo iškėlė tik pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime pažymima, kad tuo atveju, jeigu I. K. ir E. K. nebūtų bendravę su J. P. kaip su savo darbdaviu, jie negalėtų nurodyti jo vardo, naudojamų telefonų, gyvenamosios vietos. Be to, nėra logiška asmenį, su kuriuo nebuvo bendrauta, nurodyti kaip darbdavį.
18. Institucijos atstovo įsitikinimu, apelianto atpažinimas iš nuotraukų buvo atliktas nepažeidžiant BPK reikalavimų. Tiek E. K., tiek I. K. atpažinimo metu atpažino ne J. P., o jų darbdavį – V., t. y., asmenį apie kurį jie anksčiau buvo pateikę informaciją Institucijai. Pirmosios instancijos teisme liudytojai užtikrintai atpažino J. P. kaip asmenį prisistačiusį V. vardu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
J. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, teisingai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus ir pripažino J. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
20. Nelegaliu darbu pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
21. Pirmosios instancijos teisme liudytoja I. K. nurodė, kad 2019 m. kovo pradžioje internetiniame tinklalapyje skelbiu.lt rado darbo pasiūlymą dalinti reklamas apie superkamus automobilius. Savo ir sutuoktinio CV išsiuntė elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“. Dėl siūlomo darbo pagal skelbimą ji ir jos sutuoktinis E. K. susitiko su J. T. bei asmeniu vardu V., kurie atvežė reklamą. Ji su sutuoktiniu įvairiuose rajonuose pradėjo dalinti reklamines skrajutes apie įvairių markių automobilių supirkimą, statybinės technikos nuomą, naudotų automobilių dalių supirkimą. Už skrajučių dalinimą jai ir sutuoktiniui į dieną buvo mokama 25 Eur grynais pinigais. Skrajutes atveždavo bei nurodymus, kuriuose rajonuose jas dalinti, pinigus už darbą liudytojai bei jos sutuoktiniui mokėjo J. T. ir asmuo vardu V., tačiau vadovas buvo V., jis buvo pagrindinis. Skrajutes dalindavo šešias dienas per savaitę, kartais dirbdavo ir sekmadieniais. Išdalinus skrajutes, apie tai pranešdavo V. arba J. T.. Ji su vyru yra bausta už skrajučių dalinimą. V. naudojosi telefono numeriu, kurio gale būdavo (duomenys neskelbtini), šis telefonas buvo nurodytas ant dalinamų skrajučių. Visą laikotarpį, kai liudytoja ir jos sutuoktinis dalino skrajutes, jie dirbo neoficialiai, buvo tartasi, kad jie bus įdabinti oficialiai, bet tai nebuvo padaryta. (b. l. 161-162) Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytoja I. K. nurodė ir administracinio nusižengimo tyrimo metu. Iš liudytojos skundų (b. l. 7, 10) bei paaiškinimo (b. l. 35) turinio matyti, kad ji su sutuoktiniu E. K. reklamines skrajutes dalino apie metus laiko. Jiems buvo liepiama, radus konkurentų reklamas, jas išmesti. Liudytojos ir sutuoktinio atlyginimas per dieną svyruodavo nuo 10 Eur iki 30 Eur, jie dirbdavo po 10-12 valandų per dieną. Taip pat jiems buvo nurodoma, kelintą valandą reikia pradėti darbą. Su sutuoktiniu savo CV siuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). V. ir J. T. naudojosi telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ofisas buvo įsikūręs (duomenys neskelbtini).
22. Pirmosios instancijos teisme liudytojas E. K. nurodė, kad 2019 metais, kai nebuvo šalta, jo sutuoktinė I. K. rado skelbimą, jog ieško žmonių nešioti reklamą. Savo CV išsiuntė į „(duomenys neskelbtini)“. Dėl darbo susitiko su asmeniu vardu V. ir J. T.. Su šiais asmenimis kalbėjosi, ką jam ir sutuoktinei reikės daryti, kur nešioti reklamą. Liudytojas su sutuoktine po rajonus pradėjo nešioti skrajutes dėl automobilių supirkimo. Buvo skrajučių ir dėl technikos nuomos. Iš pradžių jiems į dieną buvo mokama po 30 Eur į rankas, vėliau buvo mokama mažiau – 15-20 Eur. Skrajutes atveždavo bei nurodydavo, kur jas reikia platinti, V. arba J. T., taip pat vienas iš jų sumokėdavo atlygį už darbą. Išnešiojus skrajutes paskambindavo V. arba J. T., kad būtų patikrinta, ar jis su žmona reklamą tikrai išplatino. Dėl reklamos dalijimo jis yra gavęs įspėjimą. Su sutuoktine skrajutes nešiojo apie metus laiko. V. naudojosi telefono numeriu, kuriame buvo (duomenys neskelbtini), minėtas telefonas buvo nurodytas reklaminėse skrajutėse. Ofisas buvo įsikūręs (duomenys neskelbtini). V. žadėjo E. K. ir I. K. įdarbinti oficialiai, bet to nebuvo padaryta. (b. l. 158-159) Iš esmės tokias pat aplinkybes liudytojas E. K. nurodė ir administracinio nusižengimo tyrimo metu. Iš jo pareiškimo turinio (b. l. 11-12) matyti, kad skrajutes dalino šešias dienas per savaitę nuo ryto iki vakaro Vilniaus rajonuose bei už Vilniaus esančiuose kaimeliuose. Šį darbą dirbo apie metus laiko. Jam ir sutuoktinei buvo liepta ne tik dalinti skrajutes, bet ir, radus konkurentų skrajutes, jas išmesti.
23. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti liudytojų I. K. bei E. K. parodymais, nes jie yra nuoseklūs bei sutampa tarpusavyje, juos patvirtina kiti byloje užfiksuoti duomenys, taip pat iš dalies ir liudytojo J. T. parodymai.
24. Pirmosios instancijos teisme J. T. patvirtino, kad I. K. ir E. K. platino skrajutes. (b. l. 189) Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pirmosios veiklos skyriaus tyrėjo 2020 m. kovo 24 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad buvo susisiekta su liudytojų nurodytu V. dėl liudytojų žiedų pasisavinimo. Šiame nutarime nurodyta, kad V. patvirtino, jog I. K. ir E. K. pas jį dirbo apie metus laiko. (b. l. 19-21) Iš liudytojo J. T. rašytinio paaiškinimo matyti, kad I. K. ir E. K. dalino skrajutes apie automobilių supirkimą, skrajutėse buvo nurodyti telefono numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (b. l. 37) Iš internetinių tinklapių autoplius.lt (b.l. 63) ir autobilis.lt (b. l. 62) matyti, kad juose buvo patalpinti reklaminiai skelbimai apie automobilių supirkimą, skelbimuose nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini), internetinės svetainės adresas – (duomenys neskelbtini). Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus (b. l. 65-76) turinys patvirtina, kad per E. K. nurodytą laikotarpį, kurį jis dirbo V., E. K. 2020 m. sausio 29 d. ir 2019 m. liepos 24 d. buvo baustas pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį už skrajučių palikinėjimą už automobilių valytuvų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visa tai, kas buvo aptarta, konstatuoja, jog yra visiškai įrodyta, jog E. K. ir I. K. nuo 2020 m. kovo pradžios apie metus laiko platino skrajutes apie automobilių supirkimą. Akivaizdu ir taip pat visiškai yra įrodyta, kad minėtą darbą atliko paklusdami vadovaujančio asmens V. reikalavimams, jo nurodytai darbo tvarkai dėl darbo laiko, darbo vietos, gaudami už tai atlyginimą, t. y., tarp I. K. ir E. K. iš vienos pusės ir V. iš kitos pusės buvo susiklostę darbo santykiai, kurie nebuvo tinkamai įforminti įstatymų nustatyta tvarka – su I. K. ir E. K. nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV. Taigi buvo padarytas nusižengimas, numatytas ANK straipsnio 95 straipsnio 1 dalyje.
25. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pateiktos informacijos (b. l. 48) matyti, kad pagal E. K. pateiktą pareiškimą pradėtame ir atliekamame ikiteisminiame tyrime, buvo nustatyta, jog V. yra J. P.. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų (b. l. 49-51, 52-54) matyti, kad E. K. ir I. K. J. P. atpažino kaip asmenį vardu V., t. y., asmenį, kuris vadovavo jų darbui dalinant skrajutes dėl automobilių supirkimo.
26. ANK 593 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kokius veiksmus gali atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai. Tarp minėtų veiksmų yra nurodytas ir parodymas atpažinti. ANK 593 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad atliekant šio ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 192 straipsnyje yra nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarką. Pagal BPK 192 straipsnio nuostatas asmens parodymas atpažinti yra atliekamas dviem būdais: 1) atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną; 2) atpažinimas daromas pagal nuotrauką, jeigu parodyti asmens negalima arba kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo saugumui užtikrinti. Taigi atpažinimas pagal nuotrauką yra atliekamas tik tuomet, kai egzistuoja objektyvios priežastys, trukdančios parodyti atpažintiną asmenį, arba kai yra būtina užtikrinti proceso dalyvių saugumą. Byloje nėra duomenų, kad atliekant asmens parodymą atpažinti pagal nuotrauką buvo siekiama užtikrinti liudytojų I. K. ir E. K. saugumą, taip pat nėra duomenų, kad buvo susiklosčiusi situacija, dėl kurios nebuvo galima parodyti J. P. tiesiogiai atpažįstantiesiems. Vis tik apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos metu gautais duomenimis negalima vadovautis. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu gautų duomenų patikimumu. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu I. K. ir E. K. patvirtino, jog J. P. yra V., apie kurį kaip savo darbdavį davė paaiškinimus tyrimo metu. (b. l. 157, 161)
27. DK 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys yra asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti tiek juridinis, tiek fizinis asmuo. Taigi aplinkybė, kad J. P. neturėjo teisės užsiimti individualia veikla, neturėjo individualios veikos pažymėjimo, nereiškia, jog jis nagrinėjamu atveju negali būti laikomas darbdaviu. Individualios veiklos pažymėjimas suteikia teisę verstis tam tikra veikla savarankiškai, bet jo išdavimo faktas ar kitoks savarankiško veiklos įteisinimas neturi reikšmės darbo santykių tarp asmenų konstatavimui. Aplinkybė, kad J. P. negavo naudos iš I. K. ir E. K. vykdytos veiklos, nekeičia tarp jų susiklosčiusių santykių teisinio vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad darbuotojo teikiama nauda darbdaviui nebūtinai turi būti reali (realiai gaunama), užtenka vien to, kad asmuo, atlikdamas darbines funkcijas, veikia darbdavio interesais ir hipotetiškai gali jam sukurti naudą, t. y. darbas darbdavio naudai yra siejamas su veiklos kryptingumu, o ne su jos realiu rezultatu. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad I. K. ir E. K. skrajutes platino, nes tokiu būdu buvo siekiama surasti J. P. klientų, norinčių parduoti savo automobilius. Kita vertus, tai, kad I. K. ir E. K. darbo laikotarpiu nepasikeitė J. P. nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto sudėtis ar vertė, neleidžia tvirtinti, jog iš liudytojų veiklos naudos nebuvo gauta. Faktai, kad I. K. ir E. K., dirbdami J. P. naudai, gaudavo ir bedarbio pašalpas, o skundas dėl nelegalaus darbo buvo surašytas tik po metų laiko nuo tokio darbo pradžios ir tik po to, kai E. K. buvo atsisakyta mokėti pašalpą, nekeičia J. P. veiksmų vertinimo. Pažymėtina, kad būtent darbdavys turi organizuoti darbą taip, jog nebūtų pažeisti teisės aktuose nustatyti reikalavimai, taip pat leisti dirbti tik tokiam asmeniui, su kuriuo yra pasirašyta darbo sutartis bei apie jo įdarbinimą pranešta VSDFV.
28. Iš tikrųjų liudytojas J. T. pirmosios instancijos teisme aiškino, kad būtent jis I. K. ir E. K. duodavo platinti skrajutes, J. P. su automobilių pirkimų išvis nėra susijęs. I. K. ir E. K. matė J. P. jo automobilyje, kai porą kartų atvežė jiems skrajutes platinimui. (b. l. 189) Vis tik anksčiau aptarti duomenys, kurie laikytini įrodymais, paneigia J. T. teiginius, jog J. P. nėra susijęs su I. K. ir E. K. nelegaliu darbu. Šioje vietoje pažymėtina, kad pats apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog I. K. ir E. K. žino tik iš matymo ir tik tiek, kiek kartu yra vykęs su J. T. automobiliu. (b. l. 190) Liudytojas J. T. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad J. P. nebuvo pažįstamas su I. K. ir E. K. iki jam pačiam susipažįstant su jais. Nei I. K., nei E. K. nežinojo J. P. pavardės, apeliantas niekada nebuvo išlipęs iš automobilio, kai jis važiavo pas I. K. ir E. K.. (b. l. 189) Taigi atsižvelgus į tai, kas aptarta, yra visiškai nelogiška ir nepaaiškinama, kodėl I. K. ir E. K. turėtų apkalbėti asmenį, kurio nepažinojo, su kuriuo jų iš esmės absoliučiai niekas nesiejo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog J. P. važinėjo įvairiais automobiliais, važinėjo ir su (duomenys neskelbtini) automobiliu. (b. l. 158) Liudytojas J. T. patvirtino, kad apeliantas važinėjo (duomenys neskelbtini) automobiliu. (b. l. 190) J. P. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) automobilį turi jo sutuoktinė. (b. l. 191) Akivaizdu, kad tokių aplinkybių, neturint nieko bendro su apeliantu, liudytojas negalėjo nurodyti. Taigi tai tik dar kartą įrodo, kad liudytojai I. K. ir E. K. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė tikrąsias faktines aplinkybes.
29. Aplinkybės, kad E. K. yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo, bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, nėra pagrindas, nesivadovauti jo parodymais. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti bet kokį teisėtą savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą. Aplinkybė, kad asmuo bando savo teises bei teisėtus interesus apginti kituose procesuose, savaime nereiškia, jog jo nurodytomis aplinkybėmis negalima vadovautis.
30. Kaip nepagrįsti vertintini liudytojo J. T. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, jog jam Institucijos pareigūnai darė spaudimą duoti parodymus prieš apeliantą. (b. l. 189) Kaip teisingai nurodyta Institucijos atsiliepime, tyrimo metu savo paaiškinime J. T. nei apelianto vardo, nei pavardės neminėjo, taip pat nurodė, kad V. nepažįsta, jokių aplinkybių, susijusių su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ir nelegaliu liudytojų I. K. ir E. K. darbu, nenurodė.
31. Įvertinus visa tai, kas buvo aptarta, J. P. apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimą nepakeistą ir J. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.