- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- ATP-238-658/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00018-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarimo B. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarimu B. M. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- LR ATPK) 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d. ir 130² str. numatytus pažeidimus ir nubaustas galutine nuobauda – 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio bauda (baudą pakeičiant viešaisiais darbais) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams bei transporto priemonės RENAULT MASTER v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio J. M., konfiskavimu už tai, kad 2012-12-20 17.30 val. (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį RENAULT MASTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ypatumus, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,44 promilės girtumas, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį ir jį apgadino. B. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus, pakartotinai, kai jam 2009-09-30 buvo paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 126 str. 4 d., bauda sumokėta tik 2012-01-31, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė KET 14, 16, 133 ir 238 punktų reikalavimus.
Teismas pažeidėjo kaltę grindė paties pažeidėjo prisipažinimu, asmens blaivumo testo duomenimis, patrulių tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos apžiūros planu bei kitais rašytinais duomenimis. Skiriant nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidimai padaryti galiojant administracinei nuobaudai, kuri buvo paskirta 2009-09-30 nutarimu už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, įvertino pažeidėjo materialinę padėtį, tai, kad jis dirba pagal patentą, turi kreditorinių įsipareigojimų, turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu B. M. skundžia jį Kauno apygardos teismui ir prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-01-14 nutarimą pakeisti, netaikyti automobilio konfiskavimo. Nurodo, jog automobilio konfiskavimas labai skaudžiai atsilieptų ne tik pačiam pažeidėjui, tačiau ir visai jo šeimai ir taip padarytų neproporcingai didelę žalą, nes automobilis RENAULT MASTER yra šeimos turtas ir pragyvenimo šaltinis, kadangi su žmona reguliariai įsigyja verslo liudijimą prekybai turguose visoje Lietuvos teritorijoje, išskyrus didžiuosius miestus. Prekyba turguje yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis ir netekus automobilio šeima netektų pragyvenimo šaltinio, o jų materialinė padėtis labai susikomplikuotų. Vien tik žmonos atlyginimo visiems būtiniausiems šeimos poreikiams bei kreditui grąžinti nepakaktų. Skundo autorius teigia, jog konfiskuojant automobilį šiuo atveju nuobauda neatliktų ATPK 20 str. numatytų funkcijų. Be to, teisėja nagrinėdama bylą neatsižvelgė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2012-09-25 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ATPK 30¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomos ir dėl ATPK 130² str. numatyto pažeidimo. Mano, jog teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad automobilis yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, turėjo panaudoti visas savo dispozicijoje turimas priemones, kad apgintų niekuo nenusikaltusių asmenų- pažeidėjo šeimos narių tesėtus ir gyvybiškai svarbius interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio viršininkas prašo apeliacinį skundą atmesti. Skunde nurodyta aplinkybė, jog transporto priemonė reikalinga vykdant prekybą, nėra išimtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą išimtinai švelninti jo atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
B. M. apeliacinis skundas atmestinas.
B. M. administracinės nuobaudos paskirtos už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus.
ATPK 32 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą.
Iš bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjui galutinė nuobauda skirta ATPK 127 str. 3 d. sankcijos ribose bei prijungta ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas, kuri skiriant nuobaudą vien tik už šiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą būtų privaloma.
Apeliaciniame skunde prašoma apylinkės teismo nutarimą pakeisti, paskiriant švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, tai yra netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.
Pagal ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
ATPK 30¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šios teisės normos taikymo išimtis - asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, tačiau 2012-09-25 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad ši norma - Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 138-5641) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (Žin., 2012, Nr. 113-5737). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir tai, kad antikonstitucinė norma negali būti taikoma, Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas, darytina išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje taip pat gali būti svarstomas klausimas dėl švelnesnės nei įstatymas numato administracinės nuobaudos skyrimo.
Teismų praktikoje administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių kompleksas šioje byloje nenustatytas, todėl teismas pagrįstai netaikė LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.
Skiriant nuobaudas už atskirus pažeidimus bei galutinę administracinę nuobaudą LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės nepažeistos ir visos aplinkybės, reikšmingos skiriant nuobaudą, įvertinos tinkamai. Šiuo atveju padaryti trys administraciniai teisės pažeidimai ir visi jie susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Du iš jų ypatingai pavojingi, nes pažeidėjas ne tik vairavo būdamas neblaivus (1,44 promilės), galiojant administracinei nuobaudai už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą, tačiau ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis. Teismas skirdamas nuobaudą taip pat įvertino ir tai, kad pareiškėjas prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudą įvertinta ir pažeidėjo asmenybė bei finansinė padėtis (buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai), turi kreditorinių įsipareigojimų, išlaiko du nepilnamečius vaikus, dirba pagal patentą. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas ne kartą baustas administracine tvarka, visi pažeidimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais ir tai apibūdina pažeidėją kaip nedrausmingą vairuotoją. Pažymėtina, jog teismas įvertinęs šių aplinkybių visumą sprendė, kad nuobauda, atitinkanti sankcijos minimumą, nebūtų pakankama pasiekti ATPK 20 str. įtvirtintus nuobaudos tikslus ir todėl pagal ATPK 127 str. 3 d., o taip pat skiriant galutinę nuobaudą, skyrė baudą, didesnę nei sankcijoje numatyta minimali, kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Esant šioms aplinkybėms, skiriant galutinę nuobaudą, pagrįstai skirtas ir transporto priemonės konfiskavimas, nes švelnesnės nuobaudos nebuvo efektyvios ir pakankamos pasiekti ATPK 20 str. numatytus tikslus.
Visos aplinkybės, reikšmingos skiriant nuobaudą, tinkamai įvertinos skiriant nuobaudas sankcijų ribose ir skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos išimtinėmis. Skunde nurodytos aplinkybės būdingos beveik kiekvienai šeimai, kiekvienam asmeniui ir jos nelaikytinos ypatingomis, išimtinės, o tuo labiau ypatingai teigiamai bylojančiomis pažeidėjo naudai administracinės atsakomybės ir nuobaudų taikymo kontekste. Tai, kad pažeidėjui skirta nuobauda sukels neigiamus finansinius padarinius, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji administracinė nuobauda akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir nuobauda siekiamiems tikslams bei nesudaro pagrindo teigti, jog tai turės esminę reikšmę šeimos finansinei padėčiai. Aukštesnysis teismas tai pat pažymi, jog pareiškėjo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis yra ne automobilis, tačiau dirbamas darbas ir veikla, kuria verčiamais, šiuo atveju prekyba turguje, todėl vien šeimos transporto priemonės praradimas negali būti vertinamas kaip šeimos pragyvenimo šaltinio praradimas, nes automobilis yra tik pagalbinė priemonė šiai veiklai. Teismų praktikoje tai nelaikytina išimtine aplinkybe. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes. Tiek tiesiogines dėl padarytų pažeidimų, tiek ir dėl paskirtų nuobaudų. Be to, administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos bei nubaudimo tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.
Aukštesnysis teismas tai pat pažymi, jog šiuo atveju transporto priemonė yra pažeidimo padarymo priemonė ir teismų praktikoje yra išaiškinta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis byloje Nr. N575-1742/2008), kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.
Dar nesant anksčiau minėto Konstitucinio teismo 2012-09-25 nutarimo, teismų praktikoje laikytasi nuostatos, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Tačiau nagrinėjamą situaciją vertinant net ir šiuo aspektu, darytina išvada, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui nėra pagrindo, nes nenustatytos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, jog automobilio savininkas nebuvo atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Kaip matyti iš bylos duomenų, konfiskuotina transporto priemonė yra šeimos automobilis, nors jis registruotas sutuoktinės vardu. Šiuo automobiliu pareiškėjas padaro jau ne pirmą pažeidimą. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog pareiškėjas automobiliu naudojasi kaip savu. Be to, teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme dalyvavo sutuoktinė, tačiau ji skundo dėl šios aplinkybės nepateikė.
Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgus į byloje esančius B. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat ir į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad jam skirtoji galutinė administracinė nuobauda atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pareiškėjo asmenybę bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus ir yra būtina užtikrinti tiek asmens nubaudimą, tiek ir prevenciją, todėl pagrindo ją keisti nėra.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, nubaustojo asmenybę ir nuobaudą individualizavo tinkamai. Teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
B. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.