Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2013-09-12 · Civilinė byla Nr. 2-1948-911/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-12
Bylos Nr.
2-1948-911/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00957-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Pareiškėjas
V. P.
Suinteresuotas asmuo
E. K., P. P. K., G. K.
Civilinė byla Nr. 2-1948-911/2013Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00957-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 113.1; 116.1; 128.2
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 12 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė,sekretoriaujant Gretai Simonavičienei,dalyvaujant pareiškėjai V. P.,

išvadą teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. K.,

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei R. J.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims E. K., P. P. K., nepilnametės G. K. įstatyminei atstovei E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. K., atstovaujamos įstatyminei atstovei E. K., P. P. K., E. K., institucijoms, teikiančioms byloje išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. P. palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sūnėno R. K. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą iškart nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškime nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sūnėnas R. K.. Po sūnėno mirties įpėdiniais pagal įstatymą liko palikėjo duktė G. K., tėvas P.P. K. ir palikėjo brolis E. K.. Pareiškėja yra penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Po R. K. mirties niekas iš įpėdinių nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja palikimą pradėjo valdyti iš karto po sūnėno mirties, turtu naudojosi, rūpinosi, prižiūrėjo. Pareiškėja nurodo, jog priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paliktą sūnėno turtą – butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Dėl nurodytų aplinkybių kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sūnėno R. K. mirties ji priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti – sumokėjo įsiskolinimą bei moka mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Prašo pareiškimą patenkinti.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad pareiškėjos V. P. pareiškimo tenkinimas galimai pažeistų nepilnametės G. K. interesus, kadangi byloje nėra duomenų, kodėl nepilnametė nepriėmė palikimo po savo tėvo mirties. V. P. yra tik penktos eilės įpėdinė. Pirmos eilės įpėdinė yra gyva ir nėra duomenų, kad G. K. palikimo atsisakė ar jai yra atimtos paveldėjimo teisės. Todėl pareiškėja negali paveldėti turto.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinio paramos skyriaus atstovė nurodė, kad palikėjo R. K. tėvas P.P. K. yra neveiksnus, jam nustatyta globa, globėja paskirta V. P., kuri tinkamai atlieka globėjos pareigas, tačiau tokio juridinio fakto patvirtinimas pažeistų neveiksnaus P. P. K. teises.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo E. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą jis informuotas tinkamai. Gautas prašymas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, nurodoma, kad negali dalyvauti dėl asmeninių priežasčių. Pateiktame atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu sutinka (b.l. 45, 75).

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo P. P. K., apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai, šaukimą pasirašė V. P. (b. l. 78). Atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens G. K. įstatyminė atstovė E. K., apie bylos nagrinėjimą jai pranešta tinkamai (b. l. 82, 87-89). Atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1d.). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai, trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai, ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) (CK 5.11 str. 1.).

Nustatyta, kad pareiškėja V. P. yra (duomenys neskelbtini) mirusiosiojo R. K. teta ir penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą (b. l. 7, 8, 9, 25, 26, 68). Po R. K. mirties liko butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Iš byloje esančio 2012-10-02 Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro rašto matyti, kad po R. K. mirties į notarų biurą dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo liudijimas niekam neišduotas (b. l. 14). Suinteresuotas asmuo E. K. 2013-05-17 Panevėžio miesto 1-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad po brolio R. K. mirties palikimo nepriėmė, nevaldo, netvarko, į jį pretenzijų nereiškia ir ateityje nereikš, į teismą dėl turto apyrašo sudarymo nesikreipė ir nepriėmė palikimo faktiškai pradėjęs valdyti palikėjo turtą (b.l. 71).

Institucijos, byloje teikiančios išvadas - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad pareiškėjos prašomo juridinio fakto nustatymas pažeistų nepilnametės G. K. ir neveiksnaus P. P. K. teises ir interesus.

Pagal LR CK 5.50 str. 2 d. palikimas gali būti priimamas: kreipiantis į notarą pareiškimu apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti kaip savo turtą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus jį valdyti, pasireiškia tuo, kad asmuo palikimą sudarantį turtą pradeda valdyti kaip savo asmeninį turtą. Bet kuriuo atveju palikimas turi būti priimamas aktyviais veiksmais, t.y. turi būti aiškiai išreikšta asmens valia, kad jis aktyviai siekia palikimą priimti ir įgyti nuosavybės teisę į jį. Be to, valia apie palikimo priėmimą visais atvejais turi būti išreikšta per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.), t.y. per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties (LR CK 5.3 str. 1 d.). Paveldėtojų valia, atsižvelgiant į paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių normų paskirtį ir turinį, gali būti išreiškiama tik po palikimo atsiradimo momento. Kai palikimą sudaro nekilnojamas turtas (butas, namas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą turte po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto, namo priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010). Asmuo, teigiantis, kad palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti, privalo teisme įrodyti minėtas aplinkybes (LR CPK 178 str.). Toks faktas gali būti įrodinėjamas visomis LR CPK leistinomis įrodinėjimo priemonės, tokiomis kaip liudytojų parodymai, rašytiniai dokumentai ir pan.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja įstatymo nustatytu terminu į notarą dėl sūnėno R. K. palikimo priėmimo nesikreipė (b. l. 14). Pareiškėja V. P. nurodė, kad po R. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paliktą sūnėno turtą – butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, kas mėnesį mokėjo buto išlaikymo mokesčius ir skolas. Tačiau pareiškėja teigdama, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, nepateikė į bylą tai patvirtinančių jokių įrodymų. Pareiškėjai teismo posėdžio metu buvo išaiškinta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą. Taip pat 2013-05-14 nutartimi pareiškėja buvo įpareigota pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius pareiškime nurodytą aplinkybę, jog ji mirusiojo R. K. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti (b.l. 64). Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui padaryti išvadą, kad V. P. po R. K. mirties 2012-05-03 perėmė turtą, juo rūpinosi kaip savo ir tokiais veiksmais priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paliktą turtą.

Remiantis LR CK 5.11 straipsnio 2 dalimi, trečios, ketvirtos ir penktos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja V. P. yra penktos eilės įpėdinė. Gyventojų registro tarnybos duomenimis po R. K. mirties liko pirmos eilės įpėdinė duktė G. K., antros eilės įpėdinis tėvas P.P. K. bei ketvirtos eilės įpėdinis brolis E. K. (b. l. 39-40). Byloje nėra duomenų, jog R. K. aukštesnės eilės įpėdiniai pagal įstatymą G. K., P. P. K. atsisakė palikimo ar iš jų yra atimta paveldėjimo teisė. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės. Teismas ištyręs pareiškėjos paaiškinimus, institucijų, teikiančių byloje išvadas bei byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad juridinio fakto nustatymas, esant palikėjo aukštesnės eilės įpėdinių ir nesant duomenų, jog jie palikimo atsisakė ar iš jų atimtos paveldėjimo teisės, pareiškėjai negali sukelti teisinių pasekmių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo).

Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pareiškimas yra nepagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį tenkinti.

Iš pareiškėjos priteistinos 33 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos V. P. pareiškimą atmesti.

Priteisti iš V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 33 Lt (trisdešimt trijų litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Kristina Serdiukienė