Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-15 · Administracinė byla Nr. I-3206-505/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-11-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-15
Bylos Nr.
I-3206-505/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00896-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
J. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3206-505/2014Proceso Nr. 3-62-3-00896-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 6.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,

dalyvaujant pareiškėjui J. V. ir pareiškėjo įgaliotai atstovei Jūratei Rasimavičienei, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, ir atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovėms Giedrei Šalčiuvienei ir Rasai Šeštakauskienei, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, pensijos nepriemokos, metinių palūkanų ir neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. V. skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau tekste – VSDFV Alytaus skyrius) 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. PE_SP1-354; 2) įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių iš naujo apskaičiuoti netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bei senatvės pensijos dydžius, įtraukiant pareiškėjo 1989 m. spalio 30 d. – gruodžio 31 d. gautas draudžiamąsias pajamas; 3) priteisti iš VSDFV Alytaus skyriaus pareiškėjui priklausančią pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo VSDFV Alytaus skyriaus 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Alytaus skyriaus, 5 000 Lt neturtinę žalą (b. l. 24-34).

Pareiškėjas J. V. skunde nurodė, taip pat pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuo 1996-12-31 pareiškėjui buvo mokama invalidumo pensija. Atsiradus teisei gauti senatvės pensiją, 2012-11-17 kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių dėl pensijų peržiūrėjimo ir pasirinkimo, kaip tai numatyta Pensijų įstatymo 28 str. 2 d. Pareiškėjas prašė jo pasirinkimu paskirti ir mokėti didesniąją pensiją. Iki 2012-12-01 pareiškėjas kas mėnesį gaudavo 815,41 Lt dydžio invalidumo pensiją. Tačiau po kreipimosi į VSDFV Alytaus skyrių, šis apskaičiavo tokius sumažintus pensijų dydžius: 724.92 Lt senatvės pensiją bei 701.76 Lt invalidumo pensiją ir 2012-11-28 sprendimu Nr. PE_SP1-354 nuo 2012-12-01 paskyrė ir iki šiol moka 724,92 Lt senatvės pensiją. Pareiškėjui paskirta mokėti didesnio dydžio pensija, tačiau ji yra 90,49 Lt mažesnė nei iki tol pareiškėjo gauta invalidumo pensija. VSDFV Alytaus skyrius pareiškėjo prašymą paskirti (grąžinti) bei vėl mokėti didesniąją pensiją (t.y. apskaičiuoti ją taip, kaip ji iki šiol buvo apskaičiuojama) atmetė. Pateikus skundą VSDF valdybai, šis buvo atmestas, nurodant, „kad pažymose nurodytos draudžiamosios pajamos neatitinka asmeninėse sąskaitose kortelėse nurodytų pajamų < >. Todėl VSDF valdybos 2012-12-17 sprendimu Nr. 1239910 invalidumo pensijos dydis buvo perskaičiuotas remiantis asmeninėmis sąskaitomis kortelėmis, t.y. remiantis teisingais duomenimis apie Jūsų draudžiamąsias pajamas iki 1994-01-01." Nuo 1996-12-31 iki 2012-12-01, 1989 metų draudžiamosios pajamos nekėlė abejonių bei nurodyta 89,12 Lt uždarbio ir kitų pajamų suma buvo tinkama, ne per didelė bei įtraukta apskaičiuojant pareiškėjo pensiją. Tačiau nuo 2012-12-01 nuspręsta, jog suma per didelė ir nepagrįsta, todėl apskaičiuojant pensijas ši suma buvo neįtraukta, dėl ko sumažėjo tiek senatvės, tiek invalidumo pensijų dydžiai, ir senatvės pensija tapo didesnė. Tačiau ji vis tiek išliko mažesnė nei iki tol mokėta invalidumo pensija. UAB „Alma" pažyma Nr. 06, kurioje ginčijama suma už laikotarpį nuo 1989-10-30 iki 1989-12-31 yra 89,12 Lt. Asmeninė sąskaita, pagal kurią pareiškėjas dirbo Alytaus eksperimentiniame namų statybos kombinate, tabelio numeris 0602. Čia matyti, jog pareiškėjas dirbo iki 1989 m. 10 mėn., už kurį priskaičiuota 85.78. Asmeninė sąskaita, pagal kurią pareiškėjas dirbo Alytaus gamykloje „Alma", tabelio numeris 0869, matyti, jog pareiškėjas dirbo nuo 1989-10-30, ir priskaičiuotos sumos tokios: už spalio mėn. priskaičiuota 15,66, lapkričio mėn.-180, gruodžio mėn.-180. Pareiškėjas iki 1989 m. spalio mėn. dirbo Alytaus eksperimentiniame namų statybos kombinate, o nuo spalio 31 d. - Alytaus gamykloje „Alma". VSDFV Alytaus skyriui pasirodęs įtartinas ir nepagrįstas faktas, kad staiga netikėtai padidėjo pareiškėjo uždarbis, paaiškinamas aukščiau nurodytu darbovietės pakeitimu būtent tuo laikotarpiu, kurio pajamos kelia abejonių. Pareiškėjui atsiradus galimybei gauti geresnį užmokestį jis pakeitė darbovietę, todėl darbo užmokestis nuo 1989-10-30 pasikeitė ir tapo didesnis. Neaišku, kaip atsakovas nustatė ir kodėl būtent duomenys asmeninėse sąskaitose kortelėmis yra teisingi, o ne oficialioje AB „Alma" pažymoje. Duomenų prieštaringumo atveju, pirmenybę turi darbdavių išduotos pažymos - AB „Alma" 1997-01-20 išduota pažyma Nr. 06. Net ir vadovaujantis atsakovo pozicija, jog duomenys asmeninėse sąskaitose yra teisingi ir privalu vadovautis jose nurodytomis sumomis, perskaičiavus pensiją ši turėjo ne sumažėti, bet padidėti, nes, kaip minėta, šios sumos yra netgi didesnės, nei nurodytos Pažymoje Nr. 06. Už ginčijamą 1989 m. laikotarpį pareiškėjas gavo netgi daugiau nei 89,12, t.y. iš AB „Alma" už spalio mėn. gavo 15,66, lapkričio mėn. 180, gruodžio mėn. 180, iš Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato už dalį dirbto spalio mėn. gavo 85,78, viso 461,44. Atsakovo argumentai priimant sprendimą sumažinti pareiškėjui pensiją yra nepagrįsti. VSDFV Alytaus skyrius bei VSDF valdyba savo atsakymuose pareiškėjui nepaaiškino, kokius draudžiamųjų pajamų dydžius vietoj, jų nuomone, klaidingų įtraukė į formulę pensijai apskaičiuoti. Be to, Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia teisės savavališkai, savo nuožiūra spręsti įtrauktinų sumų dydžius. Šiuo atveju VSDFV Alytaus skyrius ir VSDF valdyba tik nusprendė, kad ginčytina suma nepagrįsta, tačiau kokia yra pagrįsta - nenurodė. Toks elgesys prieštarauja atvirumo ir skaidrumo principams bei pažeidžia pareiškėjo teisę žinoti duomenis, susijusius su jo asmenine pensija. LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 str. yra išvardintos pajamos ir atvejai, kada socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos, tačiau nė vienas šio įstatymo punktas neatitinka konkretaus pareiškėjo atvejo. Taigi, nėra teisinio pagrindo neįskaičiuoti Pažymoje Nr. 06 nurodytų sumų. VSDFV Alytaus skyrius, priėmęs sprendimą pakeisti pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą, privalėjo peržiūrėti, galbūt yra kitas 5-erių metų laikotarpis, palankesnis pareiškėjui, t.y. draudžiamosios pajamos didesnės. Laikytina, kad šios pareigos atsakovas neatliko, nes pareiškėjas informuotas apie tai nebuvo. Pažyma Nr. 06 yra oficialus dokumentas, išduotas UAB „Alma", kurioje pareiškėjas dirbo, vadovo K. M. ir buhalterės G. Masionienės, jų pasirašytas bei įmonės antspaudu patvirtintas, taigi atitinka visus keliamus reikalavimus dokumento formai ir turiniui. Pareiškėjas, kreipdamasis į VSDFV Alytaus skyrių, pagrįstai tikėjosi, jog perskaičiavus pensiją, senatvės pensija bus didesnė nei jo iki tol gauta invalidumo pensija. Tačiau atsitiko atvirkščiai, pensija ne padidėjo, o ženkliai sumažėjo nuo 815.41 Lt iki 724.92 Lt, taigi 90,47 Lt kiekvieną mėnesį. Laikytina, kad tokiu būdu buvo pažeistas asmens teisėtų lūkesčių principas. Nuo 2012-12-01 atsakovui priėmus nepagrįstą sprendimą sumažinti pareiškėjo pensiją, tai prilygintina neteisėtam pareiškėjo nuosavybės nusavinimui, kuris yra tęstinio pobūdžio, nes vyksta kas mėnesį. Tokiu būdu atsakovas riboja pareiškėjo teisę naudotis jam priklausančia, tačiau neišmokama pensijos dalimi, t.y. savo nuosavybe, taigi pažeidžia konstitucines pareiškėjo teises, pažeidžia LR Konstitucijos 5, 23 ir 52 straipsnius. Nurodė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 5 000 Lt. Pabrėžė, kad neteisėtais institucijų pareigūnų veiksmais buvo pažeminta pareiškėjo garbė ir orumas, neteisingai paskaičiuotas pensijos dydis sukelia didžiules neigiamas pasekmes - verčia užsisklęsti savyje, išgyventi depresyvius vienišumo, atstūmimo, nevisavertiškumo jausmus, jaustis pažemintu ir nevisaverčiu piliečiui. Prašo teismo panaikinti priimtus neteisėtus sprendimus ir priteisti patirtą neturtinę žalą, bei 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Alytaus skyriaus, ir VSDFV Alytaus skyrius atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko (b. l. 37-44).

Atsiliepime nurodė ir atsakovų atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui nuo 1996-12-31 paskirta invalidumo pensija buvo apskaičiuota atsižvelgiant į 42 metų 17 dienų (42,0472 m.) stažą ir 1987-1991 m. bei 1994-1996 m. draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai yra 1,7426 ir 0,8293. Pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientas 1,7426 apskaičiuotas pagal 1987-1991 m. pajamas, nuodytas UAB „Alseka" ir UAB "Alma" pažymose, o draudžiamųjų pajamų koeficientas 0,8293 - remiantis Registro duomenimis apie pareiškėjo pajamas, turėtas po 1994 m. Pareiškėjui buvo paskirta 252,49 Lt invalidumo pensija. Kadangi UAB „Alma" išduotos pažymos atitiko formos reikalavimus, t. y. buvo nurodyta išdavimo data ir numeris, patvirtinta antspaudu ir pasirašyta bei nurodytas tinkamas jų išdavimo pagrindas - asmens sąskaitos, Alytaus skyrius neturėjo pagrindo abejoti šios pažymos išdavimo pagrįstumu. 2012-10-17 pareiškėjas kreipėsi į Alytaus skyrių dėl senatvės pensijos skyrimo. Pareiškėjas nurodė, jog, jei senatvės pensija būtų apskaičiuota mažesnė, palikti mokėti invalidumo pensiją. Tvarkos aprašo 17 punkte nurodyta, kad draudžiamųjų pajamų koeficientui esant didesniam negu 3, pensijų specialistams pavesta pateiktas pažymas patikrinti ir palyginti su pirminiais dokumentais, kurių pagrindu išduotos pažymos. Kadangi pareiškėjo 1989 metų draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo apskaičiuotas 4,1097, buvo patikrintas UAB „Alma" išduotos pažymos pagrįstumas. Taip pat buvo patikrintos Alytaus miesto savivaldybės administracijos archyvui perduotos 1984 – 1993 metų asmens sąskaitų kortelės. Patikrinus nustatyta, kad UAB „Alma" išduotoje pažymoje įrašyti duomenys apie draudžiamąsias pajamas nesutampa su asmens sąskaitos kortelėje įrašytais duomenimis. Taigi, išduota pažyma neatitiko asmens sąskaitų kortelėje esančios informacijos, užpildyta pažeidžiant uždarbio pažymų pildymo tvarką, ko pasėkoje pareiškėjui buvo nustatytas nepagrįstai didelis draudžiamųjų pajamų koeficientas, kuris turėjo įtakos apskaičiuojant pensiją. Kadangi UAB „Alma" išduotoje pažymoje įrašyti duomenys nesutapo su asmens kortelėje įrašytais duomenimis, Alytaus skyrius 2012-12-17 sprendimu invalidumo pensiją perskaičiavo remdamasis asmens sąskaitos kortelėmis. Pagal stažo ir draudžiamųjų pajamų duomenis buvo apskaičiuota senatvės pensija. Kadangi pagal pirminius dokumentus apskaičiuota invalidumo pensija yra mažesnė už senatvės pensiją, pareiškėjui mokama senatvės pensija.

Atsakovas pabrėžė, kad priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, Pensija paskirta ir mokama vadovaujantis Pensijų įstatymo, Nuostatų ir Tvarkos aprašo nuostatomis, todėl pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti. Dėl prašomos priteisti žalos pažymėjo, kad valstybės atsakomybė LR CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų ir žalos ryšiui. Pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, veikė pagal įstatymus, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas. Taip pat atmestini ir pareiškėjo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei dėl palūkanų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė nesutikdamas su VSDFV Alytaus skyriaus 2012-11-28 sprendimu Nr. PE_SP1-354 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V. “ apskaičiuotu valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu ir draudžiamųjų pajamų koeficientu, pagal kuriuos jam nuo 2012-12-01 iki gyvos galvos buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija - 724,92 Lt per mėnesį, taip pat invalidumo (netekto darbingumo) pensijos perskaičiavimu. Pareiškėjas taip pat pareiškė su minėtu reikalavimu susijusius išvestinius reikalavimus dėl pensijos perskaičiavimo ir išmokėjimo. Be to, prašė priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, palūkanas.

Byloje nustatyta, jog 1997-01-21 VSDFV Alytaus skyriaus sprendimu Nr. 81 J. V. nuo 1996-12-31 buvo paskirta 252,49 Lt invalidumo pensija. Pareiškėjas, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, 2012-10-17 kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių dėl senatvės pensijos skyrimo. Prašyme nurodė, jog, jei senatvės pensija būtų apskaičiuota mažesnė, palikti mokėti invalidumo pensiją. 2012-11-28 VSDFV Alytaus skyriaus sprendimu Nr. PE SP1-354 J. V. buvo paskirta 724,92 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2012-12-01 iki gyvos galvos (J. V. pensijos byla Nr. 123991). Nesutikdamas su paskirta sumažinta senatvės pensija J. V. 2014-03-28 kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių, prašydamas paskirti (grąžinti) bei vėl mokėti didesniąją netekto darbingumo (invalidumo) pensiją (b.l. 15). VSDFV Alytaus skyrius 2014-04-09 raštu Nr. (10.1)R1-8522 informavo pareiškėją apie pensijos apskaičiavimą ir nurodė, jog mokėti didesnio dydžio pensiją nėra teisinio pagrindo (b.l. 14). Pareiškėjas 2014-04-28 su skundu kreipėsi į VSDF valdybą, prašydamas įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių iš naujo apskaičiuoti netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bei senatvės pensijos dydžius, įtraukiant neįskaičiuotas sumas (b.l. 12-13), tačiau VSDF valdyba 2014-06-02 sprendimu Nr. (6.5) I-5008 nusprendė, kad VSDFV Alytaus skyrius tinkamai, teisingai apskaičiavo ir paskyrė pareiškėjui pensiją (b.l. 10-11).

Pareiškėjo teigimu, atsakovas neteisingai paskaičiavo invalidumo pensijos bei senatvės pensijos dydžius, nes neįtraukė pareiškėjo 1989 m. spalio 30 d. – gruodžio 31 d. gautų draudžiamųjų pajamų.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau - Pensijų įstatymas) ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau - Nuostatai).

Pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie tuo pat metu turi teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.

Pensijų įstatymo 54 straipsnyje nustatyti laikotarpiai, prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, Pensijų įstatymo 55 straipsnyje - pajamos, prilyginamos asmens draudžiamosioms pajamoms, o Pensijų įstatymo 56 straipsnyje nustatyti draudžiamųjų pajamų skaičiavimo ypatumai.

Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai, be kita ko, įrodomi darbo stažo pažymomis, darbdavių išduotomis, remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu (Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 1 p., Nuostatų 23.2 p.). Analogiškai nustatyta ir dėl draudžiamąsias pajamas patvirtinančių dokumentų (Pensijų mokėjimo nuostatų 30 p.). Pagal Nuostatus (21 ir 30 p.) stažas ir draudžiamosios pajamos įrodomas Apdraustųjų registre esančiais duomenimis tik nuo 1994 m. sausio 1 d.

Nuostatų 23 punkte nurodyta, kokiais dokumentais gali būti įrodomi Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai. Nuostatų 23 punktas nustato, kad valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi įvairiais dokumentais: sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų <...> pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu (23.3 p.); valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais (23.4 p.) ir kt.

Nuostatų 30 punktas nustato, kad draudžiamosios pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d., o Pensijų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų asmenų – nuo 1995 m. sausio 1 d. įrodomos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis. Iki minėtųjų datų asmens draudžiamosios pajamos įrodomos darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, taip pat valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas nuorašais ar išrašais.

Pareiškėjas teigė, kad pagal įstatymus duomenys pensijai apskaičiuoti imami iš darbdavio pažymų apie pajamas pensijai skirti, o atsakovas, apskaičiuodamas pensijas, neteisėtai vadovavosi asmens sąskaitų kortelėmis. Šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, draudžiamųjų pajamų koeficiento, draudžiamųjų pajamų, invalidumo pensijos ir senatvės pensijos apskaičiavimai 1997 metais ir 2012 metais išdėstyti Pensijų skyriaus sudarytoje lentelėje, kurioje skaitmenine išraiška atsispindi pirmiau minėtų teisės aktų normų taikymas (b.l. 40-42).

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, o taip pat ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. V. nuo 1996-12-31 buvo paskirta invalidumo pensija. Pensija buvo apskaičiuota atsižvelgiant į 42 metų 17 dienų (42,0472 m.) stažą ir 1987-1991 m. bei 1994-1996 m. draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai buvo 1,7426 ir 0,8293. Draudžiamųjų pajamų koeficientas 1,7426 buvo apskaičiuotas pagal 1987-1991 m. pajamas, nurodytas UAB „Alseka" ir UAB „Alma" pažymose, o draudžiamųjų pajamų koeficientas 0,8293 - remiantis Registro duomenimis (nuo 1994-01-01). Pareiškėjui buvo paskirta 252,49 Lt invalidumo pensija. 2012-10-17 pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių dėl senatvės pensijos skyrimo. Pareiškėjas nurodė, jog, jei senatvės pensija būtų apskaičiuota mažesnė, palikti mokėti invalidumo pensiją. Atsakovas, spręsdamas pareiškėjo 2012-10-17 prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo 1989 m. draudžiamųjų pajamų koeficientas ženkliai didesnis nei kitų metų (nagrinėjamu atveju- 4.1097), nusprendė patikrinti pažymų išdavimo pagrįstumą, todėl kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės archyvą su prašymu atsiųsti pareiškėjo 1984-1993 metų asmeninių sąskaitų kortelių kopijas. Patikrinęs šio laikotarpio draudžiamąsias pajamas atsakovas nustatė, kad 1997-01-20 pažymoje valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti Nr. 06, kurią pateikė AB „Alma", nurodyta, kad J. V. laikotarpiu nuo 1989-10-30 iki 1989-12-31 uždirbo 89,12 Lt bei gavo 3,76 Lt ligos pašalpų, iš viso per šį laikotarpį 92,88 Lt. Alytaus miesto savivaldybės administracijos archyvui perduotose 1984-1993 metų asmens sąskaitų kortelėse nurodyta - J. V. asmens sąskaitų kortelėje įrašyta, kad nuo 1989-10-30 dirba UAB „Alma" prekių žinovu. Jam paskirtas darbo užmokestis 180 rub. Už 1989 m. spalio mėnesį jam priskaičiuota 15,66 rub. darbo užmokesčio, už 1989 m. lapkričio mėnesį - 180 rub., už 1989 m. gruodžio mėnesį - 180 rub., iš viso per šį laikotarpį - 375,66 rub. (arba 3,756 Lt). Apie J. V. ligos dienas bei apmokėjimą už jas duomenų nėra. Gavę patikslinančius dokumentus, nustatė, kad neteisingai nurodytos 1989 metų draudžiamosios pajamos, t. y. nepagrįstai nurodyta 89,12 Lt uždarbio ir kitų pajamų suma bei 3,76 Lt ligos pašalpa. Tokiu būdu AB „Alma“ 1997-01-20 pažyma apie pajamas valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti Nr. 06, neatitiko asmens sąskaitų kortelėje esančių duomenų, todėl buvo nustatytas nepagrįstai didelis draudžiamųjų pajamų koeficientas, kuris turėjo įtakos neteisingai apskaičiuoti invalidumo pensiją. Atsakovas, patikrinęs dokumentų išdavimo pagrįstumą bei patikslinęs invalidumo/netekto darbingumo pensijos skyrimą, paskirtos invalidumo/netekto darbingumo pensijos dydį 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu perskaičiavo ir sumažino iki 701,76 Lt. Pagal stažo ir draudžamųjų pajamų duomenis apskaičiavus senatvės pensiją, kurios dydis kaip minėta 724,92 Lt, pareiškėjui mokama didesnė senatvės pensija.

Kaip minėta, Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai, be kita ko, įrodomi darbo stažo pažymomis, darbdavių išduotomis, remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu (Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 1 p., Nuostatų 23.2 p.). Analogiškai nustatyta ir dėl draudžiamąsias pajamas patvirtinančių dokumentų (Nuostatų 30 p.). Pagal Nuostatus (21 ir 30 p.) stažas ir draudžiamosios pajamos įrodomas Apdraustųjų registre esančiais duomenimis tik nuo 1994 m. sausio 1 d.

Nuostatų, kurie priimti vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, 3 punktas, detalizuodamas įstatymo nuostatas (VSDĮ 31, 36 str.) numato, kad socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai.

Pagal Nuostatų 63 punktą socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Socialinio draudimo skyriai privalo pareikalauti nurodytųjų dokumentų, jeigu asmuo dėl svarbių priežasčių neturi galimybės jų pateikti. Socialinio draudimo skyriaus direktorius ar jo įgaliotas šio skyriaus valstybės tarnautojas nustato, ar priežastys svarbios.

Išanalizavus pacituotos teisės normos turinį, darytina išvada, kad, kilus abejonių, ar dokumentai, kurių pagrindu skiriama ir mokama pensija, yra pagrįsti ir teisingi, socialinio draudimo skyriai turi teisę tikrinti minėtų dokumentų pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju VSDFV Alytaus skyriui nustačius, kad AB „Alma“ 1997-01-20 pažymoje valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti Nr. 06, esantys duomenys apie pareiškėjo nuo 1989-10-30 iki 1989-12-31 laikotarpiu gautą apmokestinamą darbo užmokestį neatitinka darbo užmokesčio sumų, nurodytų pirminiuose dokumentuose – asmens sąskaitų kortelėje (J. V. pensijos byla Nr. 123991), teisėtai pagal pareiškėjo asmens sąskaitų kortelėje esančius duomenis perskaičiavo jo draudžiamųjų pajamų koeficientus, ir pagrįstai 2012-11-28 sprendimu Nr. PE SP1-354 J. V. buvo paskirta 724,92 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2012-12-01 iki gyvos galvos ir 2012-12-17 sprendimu Nr. 1239910 nuo 2012-12-01 pagrįstai perskaičiavo ir sumažino pareiškėjo socialinio draudimo invalidumo pensijos dydį iki 701,76 Lt (J. V. pensijos byla Nr. 123991).

Nuostatų 30 punkte nurodoma, kad pažymos apie draudžiamąsias pajamas išduodamos remiantis įmonės turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas. Pažymos išduodamos iš įmonėje sudarytų dokumentų, kai reikia pateikti dokumento dalį, susijusią su konkrečiu faktu, fiziniu asmeniu. Taigi, pažyma yra išvestinis dokumentas, išduotas pirminių dokumentų pagrindu. Todėl duomenų prieštaringumo atveju pirmenybę turi pirminis dokumentas – asmens sąskaitų kortelė, kurios pagrindu darbdavys išduoda pažymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr.A146-140/2013).

Teritorinių skyrių teisė tikrinti asmenų pateiktus duomenis ir dokumentus neatleidžia asmenų nuo pareigos būti sąžiningais, rūpestingais ir teikti teisingus duomenis bei teisingą informaciją, reikalingą sprendimams dėl teisės į pensiją priimti.

Pareiškėjo argumentai, kad vadovaujantis asmeninėse sąskaitose nurodytomis sumomis, perskaičiavus pensiją, ši turėjo padidėti, nes sumos yra netgi didesnės, negu nurodytos AB „Alma“ pažymoje, atmestini kaip nepagrįsti. 1997-01-20 AB „Alma“ pažymoje Nr. 6 suma yra nurodyta litais – 89,12 Lt, asmens sąskaitos kortelėje darbo užmokestis nurodytas rubliais (J. V. pensijos byla Nr.123991). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-09-23 nutarimu Nr. 695 „Dėl rublių išėmimo iš apyvartos Lietuvos Respublikoje" bei Lito komiteto 1993-06-14 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinų pinigų-talonų išėmimo iš apyvartos" rubliai į talonus buvo pakeisti santykiu 1 rublis lygus 1 talonui, vėliau talonai į litus buvo pakeisti santykiu 100 talonų lygūs vienam litui. Taigi draudžiamosios pajamos, nurodytos rubliais, buvo prilygintos santykiu 100 rublių lygūs 1 litui.

Apibendrinus teismo išdėstytus motyvus, pripažintina, kad ginčijamas VSDFV Alytaus skyriaus 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. PE_SP1-354 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V. “ yra teisėtas bei pagrįstas ir atitinka Pensijų įstatymo ir Nuostatų nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti kitų ir pareiškėjo skundo reikalavimų, susijusių su minėtu teisėtu sprendimu, t. y. įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių iš naujo apskaičiuoti netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bei senatvės pensijos dydžius, įtraukiant pareiškėjo 1989 m. spalio 30 d. – gruodžio 31 d. gautas draudžiamąsias pajamas; priteisti iš VSDFV Alytaus skyriaus pareiškėjui priklausančią pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo VSDFV Alytaus skyriaus 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas taip pat prašo ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Alytaus skyriaus, 5 000 Lt neturtinę žalą.

LR CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. LR CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 str.), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-338/2010 išaiškino, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė), pagal LR CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos VSDFV Alytaus skyriaus neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę).

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. LR CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. LR CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis žalą kildina iš VSDFV Alytaus skyriaus veiksmų, kuriais pareiškėjui buvo apskaičiuota ir paskirta senatvės pensija, teigdamas, jog paskirta senatvės pensija ir perskaičiuota invalidumo pensija buvo apskaičiuota neteisingai, nes atsakovas apskaičiuodamas senatvės pensiją ir perskaičiuodamas invalidumo pensiją rėmėsi ne darbdavio išduota pažyma, bet pirminiais darbdavio dokumentais.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas VSDFV Alytaus skyrius apskaičiuodamas pareiškėjo senatvės pensiją ir perskaičiuodamas invalidumo pensiją išsamiai ir visapusiškai analizavo pareiškėjo pateiktus pensijai gauti dokumentus, veikė įstatymų nustatytos kompetencijos ribose, vadovavosi pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiais teisės norminiais aktais, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo J. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė