- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- 2S-583-601/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23440-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. Š. 10 771,20 Eur skolos, 901,53 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 11 672,73 Eur sumai atsakovui A. Š. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas atskaitomosiose bankų sąskaitose, kitose kredito įstaigose ir pas trečiuosius asmenis, o taip pat turtines A. Š. teises (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės naudai.
Nurodė, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, atsakovas vengia įvykdyti prievolę. Tikėtina, kad atsakovas šiai dienai nėra pajėgus sumokėti ieškovei prašomo priteisti dydžio įsiskolinimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė ieškovės (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos, palūkanų priteisimo (b. l. 17-18).
Teismas nurodė, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad didelė reikalavimo suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl visais atvejais būtina įvertinti ginčo sumos reikšmę atsakovui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovo turto, finansinės padėties, kurie pagrįstų, kad prašoma priteisti skola atsakovui laikytina didele. Vien tik deklaratyvūs ieškovės teiginiai, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki, negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nurodo, kad atsakovas vengia padengti įsiskolinimą, nors pagal pateiktus dokumentus matyti, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą tik vieną kartą. Pažymėjo, kad atsakovas nevengė bendrauti su ieškove po to, kai pradinė kreditorė UAB „Naftrus“ perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą, atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl papildomos informacijos suteikimo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-29409-375/2016 ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant 11 672,73 Eur sumai atsakovui A. Š. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas atsiskaitomosiose bankų sąskaitose, kitose kredito įstaigose ir pas trečiuosius asmenis, o taip pat turtines A. Š. teises (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės naudai (b. l. 23-26).
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
teismas tik formaliai įvertino situaciją nurodydamas, jog ieškovas neįrodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės ar taps nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Teismas neįvertino esamos situacijos ir aplinkybės, kad ieškovas neturi galimybių gauti preciziškai tikslios informacijos apie atsakovo galimai blogą finansinę padėtį. Informaciją apie realią atsakovo turtinę padėtį iš atsakovo gali išreikalauti būtent antstolis. Atsakovo turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui. Priešingai, būtent atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovas iš esmės nesutinka su teismo argumentais dėl sąlyginai neįrodytos aplinkybės dėl didelės įsiskolinimo sumos. Reikalavimo sumos dydis turi būti įvertintas ne tik absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Ieškovas pateikė turimus duomenis apie grėsmę, jog būsimas teismo sprendimas gali būti nebeįvykdomas, tačiau teismas nepagrįstai ir formaliai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-29409-375/2016 palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti (b. l. 37-39).
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę grindžia tik formaliomis prielaidomis, neturėdamas jokių įrodymų, kad teismui galimai priėmus jam palankų sprendimą, įvykdymas taptų negalimas ar pasunkėtų. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, jam priklauso daug nekilnojamojo turto ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nevengė bendrauti su ieškovu, t. y. nevengia geranoriškai išspręsti kilusio ginčo ir prašo pateikti skolą pagrindžiančius dokumentus tam, jog įvertinti ieškovo reikalavimo pagrįstumą. Ieškinys paduotas tik dėl to, kad ieškovas, o tiksliau V. Š. – atsakovo tėvas, nori bet kokia kaina areštuoti atsakovo turtą ir ieškinys yra tik spaudimo priemonė. Tokio kėslo vedamas V. Š. pats savo ūkiui paėmęs dyzelinį kurą iš UAB „Naftrus“, sąskaitą nurodė UAB „Naftrus“ išrašyti atsakovo vardu, nors atsakovas dyzelinio kuro pas UAB „Naftrus“ neužsisakė, iš jų dyzelinio kuro neėmė; sąskaita atsakovui nebuvo pateikta; sąskaitos nepasirašė, sąskaitoje nurodyti V. Š. asmeniniai kontaktiniai duomenys (jo adresas ir telefono numeris). Ieškovo pateikta reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė, nes UAB „Naftrus“ atsakovas nebuvo skolingas ir jie neturėjo teisės išrašinėti atsakovo vardu sąskaitos, o tuo labiau perleisti neegzistuojančios reikalavimo teisės. UAB „Naftrus“ atsakovo niekuomet nėra prašę apmokėti ieškovo nurodomos skolos. Vieši VĮ ,,Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad atsakovas turi daug likvidaus nekilnojamojo turto, todėl ieškovo argumentai dėl jo negalėjimo gauti įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį nepagrįsti. Ieškovą atstovaujant tėvui V. Š., kuris žino, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir, turint ant atsakovo piktumą, kad jo ir mamos santuokos nutraukimo byloje atsakovas palaiko mamos pusę, – ieškovas nepagrįstai nurodo, kad tik antstolis gali nustatyti asmens turtinę padėtį. Ieškovas nenurodė jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių teismo nutarties neteisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teismas, vadovaudamasis CPK144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Ji remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus skolininko finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė reikalavimo suma, lyginant ją su šio asmens nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis ir turimais įsipareigojimais.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. Š. 10 771,20 Eur skolos, 901,53 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kauno apylinkės teismas ginčijama 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, argumentuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo turtinę padėtį. Nurodė, kad atsakovas nevengė bendrauti su ieškove po to, kai pradinė kreditorė UAB ,,Naftrus“ perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą ieškovei.
Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Tiek prašymą, tiek atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės grindžia sunkia atsakovo finansine padėtimi. Nurodo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra grėsmė, jo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad jo turtinė padėtis yra gera, jam priklauso nekilnojamojo turto, byloje nėra patikimų duomenų apie grėsmę teismo sprendimo įvykdomumui. Atsakovas pateikė duomenis iš JAR apie nuosavybės teise turimą turtą. Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių, taikymo klausimą, vertintina, ar 11 672,73 Eur suma atsakovui A. Š. yra didelė. Tam, kad įvertinti prašomos priteisti sumos dydžio reikšmingumą atsakovui, vertintina atsakovo A. Š. turtinė padėtis ir santykis su prašoma priteisti suma.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Prieš tai minėta, kad tokia grėsmė preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Ar yra faktinis pagrindas remtis šia prezumpcija kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, kad ieškovė jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė atsakovo sunkios turtinės padėties, t. y. nepateikė įrodymų, kurie teismui leistų daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas. Priešingai, atsakovas, teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, pateikė jo turimo nekilnojamojo turto sąrašą, kuris patvirtina faktą, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo, turi pakankamai nekilnojamojo turto. Iš atsakovo pateiktų bei iš teismui prieinamų VĮ ,,Registrų centras“ duomenų bazių gautų duomenų matyti, kad atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, nuosavybės teise priklauso šie žemės sklypai: 7,3400 ha žemės sklypas, Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 12,8800 ha žemės sklypas, Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2,0000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2,0000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2,0000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2,0000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2,0000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2,9600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), – esantys adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini); 3,2300 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3,2800 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,9800 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5,6500 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), – esantys adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini); 1,7700 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1,0400 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), – esantys adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini); 1,1200 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), ir pastatas – izoliatorius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). Nurodytų aplinkybių vertinimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo, turi pakankamai nekilnojamojo turto.
Nors kai kuriems aukščiau nurodytiems objektams, t. y. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) taikytas areštas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai iš esmės neblogina atsakovo turtinės padėties, kadangi likęs turtas yra neapsunkintas ir pakankamai vertingas, kad ieškinio patenkino atveju užtikrintų sprendimo įvykdymą. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad areštu neapsunkintas turtas (dalis jo) yra nuomojamas, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas iš jam nuosavybės teise priklausančio turto galimai gauna papildomų pajamų.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo su atskiruoju skundu pateikti įrodymai bei teismo iš prieinamų duomenų bazių gauti duomenys patvirtina pakankamai gerą atsakovo finansinę padėtį ir paneigia teismo sprendimo neįvykdymo galimybę (sprendimo neįvykdymo riziką).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu nėra pagrindo (337 str. 1 d. 1p., 338 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.