- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- 1-1382-917/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-04677-20-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Nukentėjusysis
- R. R.
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2017 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant bausmę - laisvės apribojimą 6 mėnesiams;
2) 2017 m. gruodžio 6 d. Palangos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per 9 mėnesius neatlyginamai išdirbti 180 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose;
kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. P. 2020 m. vasario 1 d. apie 01.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smurtavo prieš R. R., t. y. tyčia tampė ją už plaukų bei sugriebęs jai už kairio žasto, jį stipriai suspaudė, sukeldamas jai fizinį skausmą bei dėl padarytų kraujosruvų kairiame žaste, nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.
Kaltinamasis R. P. teisme kaltu prisipažino, gailėjosi ir parodė, kad kaltinimo neginčija, galisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Apklausiamas paaiškino, kad viskas buvo taip, kad sukonfliktavo su nukentėjusiąja, ją išstūmė pro duris. Tarp jų buvo fizinis kontaktas, trenkė jai, ir už plaukų paėmė. Stumdamas spaudė nukentėjusios kūną. Nukentėjusioji juto skausmą, jai galėjo skaudėti ir galėjo likti mėlynės. Įvykio metu buvo ne visai blaivus, jeigu būtų blaivus, tai taip nebūtų nutikę. Konfliktas buvo trumpalaikis. Tai nėra normalus elgesys. Vyko vakarėlis, buvo daugiau suaugusių asmenų ir visi vartojo alkoholį, jeigu nebūtų alkoholio, tai nebūtų taip nutikę. Pirmiausia buvo žodinis konfliktas su sugyventine, ir po to jos sesė įsikišo. Nemano, kad buvo nuo ko ginti. Nukentėjusioji buvo blaivi.
Kaltinamajam R. P. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. P. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais:
- nukentėjusiosios R. R. parodymais nustatyta, kad 2020 m. vasario 1 d. apie 01.00 val., būdama svečiuose, pas savo seserį G. R., adresu: (duomenys neskelbtini), kitame kambaryje išgirdo šurmulį ir sesers G. R. verksmą. Nuėjo į tą kambarį ir pamatė, kad jos sesuo sėdi ant sofos ir verkia. Kambaryje buvo ir sesers sugyventinis R. P.. S. L. ir L. P. buvo likusios kitame kambaryje. Ji paklausė sesers, kas nutiko, dėl ko ji verkia. Ji pasakė, kad R. delnu trenkė jai per veidą. Tai išgirdusi, ji pasakė R., kad jis susirinktų daiktus ir išeitų, nes jų šeimoje tokių dalykų nebus. Tada jis pradėjo ant jos šaukti, kad pati turi išeiti, pradėjo rankomis ją stumdyti. Ji bandė nuo jo apsiginti ir pati nustumti jo rankas, bet tada jis viena ranka sugriebė ją už plaukų ir pradėjo tampyti. Ji stipriai tempė jos plaukus į šonus ir žemyn, dėl ko ji pargriuvo ant grindų. Dėl plaukų tampymo juto stiprų galvos odos skausmą. Kai gulėjo ant žemės, jos sesuo priėjo prie R. ir traukė jį šalin nuo jos. Paskui ji atsistojo ir toliau ginčijosi su R., aiškino, kad jis turi išeiti, o jis viena ranka sugriebė jos kairę ranką ties žastu ir ją stipriai suspaudęs pradėjo tempti ją link lauko durų, o tempdamas su kita savo ranka stūmė ją į nugarą. Ji priešinosi, nesileido vedama, bandė laikytis už durų, tačiau jis sugebėjo atidaryti duris ir išstumti ją už durų. Jam užrakinus duris, ji liko stovėti laiptinėje už durų be jokių savo daiktų ir drabužių. Jautė, kad jai labai skauda kairę ranką, toje vietoje, kurią buvo sugriebęs R. Ji daužė duris, prašydama ją įleisti, tačiau niekas to nepadarė. Stovėdama už durų girdėjo žodinį konfliktą tarp R. ir G.. Laiptinėje praleidusi apie pusvalandį išgirdo kaip R. ir G. dukra L. pradėjo verkti. Tada išgirdo kaip G. ir R. ginčijasi minėdami jos vardą, iš ko suprato, kad R. ruošiasi ją pasiimti. Kai išgirdo, kad jis prie durų ir jas rakina, bandė sulaikyti duris ir neleisti R. su vaiku išeiti, tačiau nenulaikė durų, jis išėjo į laiptinę ant rankų laikydamas L.. Ji bandė vaiką iš jo atimti, bet jis ją nustūmė. Ji grįžo į butą. Sesuo drebėjo iš baimės ir buvo visa apsiverkusi. Jos nuėjo į balkoną pažiūrėti, kur jis su vaiku eina ir pamatė, kad eina link automobilio. Išsigando, kad jis neblaivus ruošiasi vairuoti ir vežti vaiką. Iškart iškvietė policiją ir pranešė apie smurtą. Ji su seserimi pradėjo kalbėtis, kas įvyko. Ji pasakė, kad po to, kai R. ją išmetė pro duris, jie abu toliau konfliktavo, kad R. ją pargriovė ant žemės ir vieną kartą įspyrė jai į šoną. D. R. fizinio smurto ji nukentėjo fiziškai ir morališkai, jai ant rankos atsirado mėlynės. Ji buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus. (b. l. 15, 36-38);
-liudytojos G. R. parodymais nustatyta, kad gyvena kartu su sugyventiniu R. P., turi vieną bendrą vaiką - dukterį L. P. (gim. (duomenys neskelbtini)). Su R. P. yra sugyventiniai apie 4 metus. Jų santykiai visą laiką buvo normalūs. 2020 m. vasario 1 d. jų namuose svečiavosi jos sesuo R. R., jos draugė S. L. ir R. draugas su žmona, kurių ji nepažįsta. Namuose vyko vakarėlis, kurio metu buvo vartojamas alkoholis. Vakarėlio metu R. R. ir S. L. alkoholio nevartojo, o ji, R. ir jo draugai alkoholį vartojo. Ji gėrė šampaną, R. su draugais gėrė degtinę. Ji vakarėlio metu išgėrė du butelius šampano. Kiek R. ir jo draugai išgėrė degtinės, ji nežino. Apie 01.00 val. nakties tarp jos ir R. P. prasidėjo žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių. Žodinio konflikto pradžioje R. draugai išėjo namo. Apie R. P. atliktus veiksmus jos atžvilgiu, pasinaudodama savo teise, duoti bet kokius parodymus atsisako. R. neturi jokių pretenzijų. Į jųdviejų konfliktą įsikišo jos sesuo R. R.. Pamena, kad tada R. sugriebė jos seserį už plaukų ir juos patempė. Po to sugriebė ją už rankos ir taip sugriebęs per prievartą tempė ją į laiptinę. Išstūmęs ją į laiptinę, užrakino duris. Kas buvo pirmiau, ar sugriebimas už plaukų, ar tampymas už plaukų, tiksliai neprisimena dėl tuo metu patirto šoko, tačiau tvirtina, kad matė R. atliekant abu šiuos veiksmus. Po to kai jis grįžo į butą palikęs jos seserį už durų, jie abu vėl apsižodžiavo. Apie kitus R. P. veiksmus prieš ją, pasinaudodama savo teise, parodymų neduos. Tuo metu bute buvo ji, R., S. ir jų vaikas. Po to R. pasiėmė jų dukrą L. ir kartu su ja išvyko jai nežinoma kryptimi. Apie tai ji irgi nieko nenori pasakoti. Dėl įvykio ji nei į medikus, nei į jokias kitas tarnybas nesikreipė ir nesikreips, civilinio ieškinio reikšti neketina, pretenzijų R. P. neturi. (b. l. 51-53);
-liudytojos S. L. parodymais nustatyta, kad R. P. yra jos pažįstamas, jos draugės R. R. sesers, G. R., sugyventinis. Ji jo asmeniškai nepažįsta, yra bendravę tik vieną kartą, t. y. 2020 m. sausio 31 d. Tą dieną R. R. pasakė, kad ketina važiuoti pas seserį ir jos sugyventinį į svečius ir pasiūlė jai važiuoti kartu. Ji sutiko ir tą pačią dieną, apie 19 val., jos atvažiavo pas juos į svečius. Bute taip pat buvo R. ir G. mažametė dukra L. ir dar kažkokie du draugai, kurių ji nepažįsta. Bute vyko vakarėlis, buvo vartojamas alkoholis, tačiau ji ir R. R. alkoholio nevartojo. 2020-02-01, t. y. po vidurnakčio, ji, R. ir L. buvo kitame kambaryje, žaidė su vaiku, kai išgirdo G. R. verksmą. Tai išgirdusi R. išbėgo į tą kambarį, kuriame buvo vakarėlis, o ji liko su vaiku. Ji paėmė L. ant rankų ir nuėjo į tarpdurį pažiūrėti, kas vyksta tame kambaryje. Pamatė kaip kambaryje R. su R. stovi vienas priešais kitą, o G. stovi šalia. Tų dviejų draugų, kurių nepažinojo, jau nebuvo. Išgirdo kaip R. liepė R. išeiti iš namų. Tada jis labai supyko, pradėjo šaukti, liepė pačiai dingti, tada puolė prie jos. Jie abu susistumdė. Susistumdymo metu R. su viena ranka sugriebė R. už plaukų ir juos laikydamas pradėjo tampyti į šonus. Jei gerai pamena, po to jis paleido R. plaukus, tačiau iškart sugriebė už kairės rankos žasto ir pradėjo ją tempti link buto durų, vedančių į lauką. R. bandė priešintis ir ištrūkti. Jie vienas ant kito šaukė. Tada R. ją per jėgą nutempė ją už rankos iki durų, atidarė jas ir išstūmęs R. pro duris, jas užrakino. Ji su vaiku ant rankų grįžo į tą kambarį, kuriame buvo prieš tai. Kas vyko kitame kambaryje, ji nematė, tačiau girdėjo kaip G. su R. toliau pykosi. G. prašė jo išeiti, girdėjosi garsai panašūs į grumtynes. Po to pamatė, kad R. iš to kambario ateina link jos. Jis atrodė itin agresyviai nusiteikęs, kažką kalbėjo apie vaiką. Ji išsigando, pasodino L. ant žemės. Jis priėjo prie L., pradėjo ją rengti šiltais drabužiais. Tuo metu G. ir ji stovėjo šalia. Jos nebandė jo sulaikyti, nes bijojo prie jo net prisiartinti, kadangi jis atrodė neadekvatus, nenorėjo jo supykdyti. Aprengęs vaiką R. pasiėmė jį ant rankų ir norėjo išeiti pro duris, tačiau R., būdama laiptinėje, bandė jį sulaikyti. Ji laikė duris, tačiau jis ją nustūmė ir išėjo su vaiku iš buto. Tada nuėjusios į balkoną pamatė, kad jis sėdasi į automobilį ir išvažiuoja iš kiemo. Tada R. kreipėsi į policiją. Ji pati nematė, ar to įvykio metu R. smurtavo prieš G. R., tačiau iš jos pasakojimo sužinojo, kad R. jai trenkė per veidą. Be to, matė ant G. kojų mėlynes. (b. l. 66-68);
-liudytojo A. V. parodymais nustatyta, kad jis dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės vyr. patruliu. 2020 m. vasario 1 d. tarnybos metu buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime vakarėlio metu kilo konfliktas, kurio metu vyras stumdė ir tampė už plaukų pranešėją, po to paėmė mažametį vaiką ir su juo išvažiavo. Jiems atvykus, įvykio vietoje buvo dvi merginos - R. R. ir G. R., kurios papasakojo, kad G. R. sugyventinis R. P., būdamas neblaivus, pradėjo smurtauti, t. y. sudavė G., po to tampė R. už plaukų ir už rankos, ant rankos padarydamas mėlynę, paskui pasiėmė savo ir G. R. mažametę dukrą ir išvyko nepaskęs kur. R. R. parodė jam ant savo rankos mėlynę. Visas minėtas aplinkybes jis surašė į tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Pažymėjo, kad merginai ant kūno matyti smurto žymė - mėlynė, tačiau per skubėjimą nenurodė, kad ši žymė buvo pastebėta būtent ant R. R. rankos. Ant G. R. kūno jokių sužalojimų nesimatė. (b. l. 72-74);
-specialisto išvada Nr. G394/2020 (02) nustatyta, kad R. R. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame žaste. R. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste padarytos kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankų pirštai. Jos galėjo būti padarytos vienu trauminiu poveikiu užduotyje nurodomu laiku ir aplinkybėmis. (b. l. 79);
-įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo atlikta įvykio vietos – buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu objektų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nerasta, niekas nepaimta. Sudaryta įvykio vietos fotolentelė. (b. l. 28-33);
-2020 m. vasario 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad G. R. ir R. R. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad kilus konfliktui neblaivus R. P. jas stumdė, tampė už plaukų ir rankų. Ant vienos iš nukentėjusiųjų kairės rankos buvo pastebėta kraujosruva. (b. l. 80-84)
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. P. pasitvirtino. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smurtavo prieš R. R., t. y. tyčia tampė ją už plaukų bei sugriebęs jai už kairio žasto, jį stipriai suspaudė, sukeldamas jai fizinį skausmą bei dėl padarytų kraujosruvų kairiame žaste, nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. P. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, ir taip pasikėsino į BK 140 straipsnyje ginamą vertybę – žmogaus sveikatą. Neteisėtus veiksmus kaltinamasis tyčia atliko siekdamas atitinkamo rezultato ir tokius padarinius sukėlė. Nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo grubių fizinių veiksmų nukentėjusioji patyrė teismo specialistų (ekspertų) nustatytą sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo prisipažinimą taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusios, liudytojų parodymai. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais bei virš aptartais įrodymais.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). R. P. teistas (1 t., b.l.102-117), administracine tvarka baustas (1t., b.l.118-112), psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįrašytas (1 t., b.l. 97, 96). Jis turi pastovią gyvenamąją vietą, su sugyventine augina mažametį vaiką, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą. R. P. ankstesniais nuosprendžiais kaltu pripažintas taip pat dėl fizinio smurto, tačiau iš to išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamajam neskirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai arba laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo R. P. elgesį, jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą (BK 49 straipsnis). Sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje, byloje nenustatyta. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo sveikatos būklę, jį kitus charakterizuojančius duomenis.
Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
R. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti 45 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. P. galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Išaiškinti R. P., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (El. paštas info@nti-pn.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
R. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).