Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (pirmininkaujanti), Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-05-30 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2016-05-09 nutarimą Nr. 93-317 taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999-11-04 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003-06-10 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 116 str. 1 d. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., taikant bausmių subendrinimą dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos ir neatliktos 1999-11-04 Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui.

Vilniaus apygardos teismo 2003-11-07 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 str. 2 d., 6, 9 ir 11 p. laisvės atėmimo bausme 17 metų.

Vilniaus apygardos teismo 2004-10-07 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003-11-07 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003-06-10 nuosprendžiu paskirta bausme, taikant bausmių subendrinimą dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 17 metų 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2003-01-24, bausmės pabaiga – 2020-07-23.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-05-30 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016-05-09 nutarimą Nr. 93-317 taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. L. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nuteistasis padarė pakankamą pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo.

Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-05-30 nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. L. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. L. priklauso žemos rizikos grupei – 28 balai, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, būtina įvertinti ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš pažymos apie nuteistojo gautas nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 7 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, 4 kartus baustas drausmine tvarka, dvi iš nuobaudų paskirtos už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, o viena nuobauda - už psichotropinių medžiagų vartojimą. Nors minėtos nuobaudos nebegalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad visą bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengė elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados Nr. 62-1675 matyti, kad nors nuteistojo savianalizės įgūdžiai patenkinami, tačiau jam sunkiai sekasi apibūdinti save kaip asmenybę, be to, nors nuteistasis apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Atkreiptinas dėmesys, jog nustatyti du nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y. mąstymas ir elgesys; gyvenimo stilius ir draugai. Nors skunde nuteistasis nesutinka su šiais jo atžvilgiu nustatytais kriminogeniniais veiksniais, tačiau teismas jų nevertinti negali, kadangi jie lėmė asmens nusikalstamą elgesį, ir todėl teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigą klausimą, privalo į juos atsižvelgti.

Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo R. L. elgesys bausmės atlikimo metu ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 19 kartų skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kaip asmenybė yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau, kaip jau minėta, tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. L. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. L. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo R. L. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-05-30 nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-05-30 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.