Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-89-744/2015 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10; 1.1.8.10.3; 1.1.8.13; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.8; 1.2.4.8.1; 1.2.5; 1.2.5.4; 2; 2.10; 2.10.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4.

2015 m. balandžio 14 d.

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

K. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. Č. 2014 m. lapkričio 12 d. apie 14.30 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvės kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,89 promilių girtumas), sakydamas savo motinai R. A. Č. „aš tave pasmaugsiu“, iškėlęs rankas ėjo link jos, tačiau motina R. A. Č. jį nuo savęs atstūmė, taip grasino nužudyti motiną R. A. Č. ir sukėlė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, kaltinamasis K. Č. 2015 m. kovo 17 d. apie 2 val., Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu su motina R. A. Č., bandė jai suduoti grindų šepečiu, tačiau nepataikė, nes nukentėjusioji R. A. Č. pasitraukė, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, abiem rankomis sugriebė jai už kaklo ir spaudė, taip sukeldamas savo šeimos nariui, nukentėjusiajai R. A. Č. fizinį skausmą

Kaltinamojo K. Č. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

K. Č., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. lapkričio 12 d. apie 14.30 val. jis grįžo namo, esančius Z. kaime, kur gyvena su motina R. A. Č. ir tėvu A. Č. Buvo girtas. Mama pradėjo bartis dėl gėrimo ir jis susinervinęs pasakė, kad ją pasmaugs ir, norėdamas pagąsdinti, ėjo link motinos, išskėtęs rankas. Nužudyti jos neketino, norėjo, kad ji nutiltų. 2015 m. kovo 17 d. apie 2 val. jis grįžo į namus. Buvo išgėręs du litrus alaus, bet dėl to girtas nesijautė. Jis netyčia trinktelėjo į jo kambaryje esančios spintos duris ir tarp jo ir motinos dėl to kilo konfliktas, vienas kitą apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais. Viskas vyko labai greitai, buvo išgėręs ir labai supykęs. Pamena, kad kapojo lovos kojas, nes motina varė jį lauk iš namų ir liepė pasiimti lovą, todėl tas kojas ir nukapojo, o lovą išsinešė lauk. Savo kaltę pripažįsta ir neneigia, kad išplūdo necenzūriniais žodžiais motiną, kad jai bandė suduoti šepečiu, ir kad ją sugriebė už kaklo ir spaudė, savo tokiu elgesiu galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Supranta, kad padarė nusikalstamą veiką ir labai gailisi smurtavęs prieš motiną (50, 76, 81 b. l.);

nukentėjusioji R. A. Č. parodė, kad 2014 m. lapkričio 12 d. apie 14.30 val. grįžo girtas jos sūnus K. Č. Sūnus, išskėtęs rankas, atėjo prie jos sakydamas, kad pasmaugs. Jo grasinimas jai pasirodė realus. Ji pasiėmė metalinį kaušą ir pagrasino, kad aplies sūnų karštu vandeniu ir jį atstūmė. 2015 m. kovo 17 d. apie 2 val. ji išgirdo triukšmą kitame kambaryje ir sūnui sušuko, ko čia trankosi. Tada, rankoje laikydamas šepetį, į kambarį įlėkė sūnus K., bandė suduoti jai, bet nepataikė, po to abiem rankom sugriebė už kaklo ir smaugė, bet ji išsilaisvino. Jis buvo dėl kažko įsiutęs, iš jos kambario išėjo. Ji nėjo pažiūrėti, ką jis veikia savo kambaryje, po to jis iš namų išėjo. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Civilinio ieškinio ji nereiškia (61, 62-63 b. l.);

liudytojas A. Č. parodė, kad tą naktį, kai sūnus K. Č. grįžo į namus neblaivus, jis pradėjo konfliktuoti su jo žmona R. A. Č. Jis girdėjo, kad abu apsistumdė, bet pats nematė, nes prastai vaikšto, ar žmonai bandė suduoti su šepečiu ir ar ją smaugė. 2014 m. lapkričio 12 d. namuose sūnus tiesdamas rankas ėjo link motinos sakydamas, kad pasmaugs, jam atrodo, kad taip norėjo tik pagąsdinti (28, 65 b. l.);

iš tarnybinių pranešimų matyti, kad buvo užfiksuoti smurto artimoje aplinkoje atvejai (2-4, 6-7 b. l.);

iš asmens blaivumo testo duomenų matyti, kad įvykio metu K. Č. nustatytas 1,89 promilių girtumas (5 b. l. );

iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti ir apžiūrėti išardyta lova ir kirvis, kuriuos pateikė R. A. Č., ir jie jai grąžinti (67-71 b. l.).

Kaltinamojo K. Č. veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos teisingai, nes jis grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, bei sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – motinai R. A. Č.

Kadangi už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis K. Č. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį K. Č. prašė nubausti viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį K. Č. prašė nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti K. Č. galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, K. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamasis K. Č. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo K. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. Č., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis K. Č. teisiamas pirmą kartą (36-39 b. l.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (29-30 b. l.), įrašytas į Pakruojo rajono PSPC psichikos sveikatos centro psichiatro įskaitą, į priklausomybės įskaitą neįrašytas (32 b. l.), Ž. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu neturi (34 b. l.), gyvena su tėvais (35 b. l.), niekur nedirba (41 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (42 b. l.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis, prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) K. Č. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomas bausmes, t. y. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, K. Č. skirtina 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, K. Č. skirtina 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir K. Č. skirtina galutinė subendrinta bausmė – viešieji darbai 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. Č. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus jam bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam K. Č. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d. (45, 53 b. l.), tai yra viena para, kas prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. „b“ pp.).

K. Č. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (78-79 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

K. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje bei 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį – viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį - viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisyklėmis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d., tai yra vieną parą, kas prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms.

K. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajam išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.