Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-03-19 · Civilinė byla Nr. 2-727-793/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-19
Bylos Nr.
2-727-793/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11121-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Petras Mineikis
Ieškovas
I. F.
Atsakovas
„Swedbank“
Trečiasis asmuo
A. V.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-727-793/2013Proceso Nr. 2-06-3-11121-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.; 42.3.; 42.10.; 42.8.; 116.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 19 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant J. R., vertėjaujant V. R., dalyvaujant ieškovui I. F. (I. F.), ieškovo atstovei advokatei O. G., atsakovės „Swedbank“, AB atstovui V. Š., trečiajam asmeniui A. V. (A. V.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo I. F. (I. F.) ieškinį atsakovei „Swedbank“, AB, atstovaujamai „Swedbank“, AB Vakarų Lietuvos filialo, trečiasis asmuo A. V. (A. V.), dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas I. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei „Swedbank“, AB, atstovaujamai „Swedbank“, AB Vakarų Lietuvos filialo, prašydamas panaikinti 2010-09-02 vartojimo kredito sutarties Nr. 10-066685-VA dalį, kurioje kredito gavėju nurodytas I. F., bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas savo reikalavimus tikslino ir 2013-01-30 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo panaikinti 2010-09-02 vartojimo kredito sutarties Nr. 10-066685-VA dalį, kurioje kredito gavėju nurodytas I. F., įrašant į vartojimo kredito sutartį, kad I. F. yra laiduotojas, kuriuo atsakomybė yra subsidiarioji, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2008-03-20 tarp ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens buvo pasirašyta vartojimo kredito sutartis Nr. 08-029072-VA buitinės technikos įsigijimui, pagal kurią kredito gavėjui trečiajam asmeniui A. V. buvo išmokėta 10137,00 EUR suma. 2009-08-10 pagal asmeninės kredito linijos sutartį kredito gavėjui trečiajam asmeniui A. V. buvo išmokėta 2896,00 EUR suma vartojimo reikmėms. Teigia, kad siekiant refinansuoti prieš tai minėtas kredito sutartis, 2010-09-02 tarp ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens buvo pasirašyta vartojimo kredito sutartis Nr. 10-066685-VA, 36426,20 Lt kredito sumai paskolų Nr. 08-029072-VA ir Nr. 09-065035-CL refinansavimui, kredito gavėjais nurodyti ieškovas ir trečiasis asmuo. Nurodo, kad pastarosios sutarties pasirašymo momentu ieškovas, būdamas rusakalbis ir nemokėdamas lietuvių kalbos, suprato, kad jis yra trečiojo asmens laiduotojas, manė, kad jo atsakomybė subsidiari. Pažymi, kad iš jo gaunamo uždarbio buvo išskaičiuota 2728,76 Lt kredito suma. Teigia, kad atsakovė nutylėjo apie esmines sandorio aplinkybes, kurios turi lemiamos įtakos ieškovo valios susiformavimui, todėl mano, kad ginčo sutartis Nr. 10-066685-VA buvo sudaryta dėl suklydimo ir dėl apgaulės. Nurodo, kad niekada nesiekė gauti iš banko jokio kredito ir nėra jo gavęs, taigi, neteisingai suvokė sudaromo sandorio esmę bei aplinkybes (b. l. 66-69).

Atsiliepimas

Atsakovė „Swedbank“, AB atsiliepimu į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovo nurodyti argumentai dėl suklydimo yra nepagrįsti. Teigia, kad trečiajam asmeniui kreditas buvo suteiktas tik po ieškovo ir trečiojo asmens paraiškos vartojamajai paskolai gauti pateikimo atsakovei. Atkreipia dėmesį, kad refinansavimo sutartis buvo sudaryta, taip pat po ieškovo ir trečiojo asmens paraiškos pateikimo. Pažymi, kad ieškovas turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, virš 30 metų dirba Lietuvoje, todėl atsakovė kritiškai vertina ieškovo nurodytą aplinkybę dėl nepakankamo lietuvių kalbos mokėjimo. Teigia, kad ieškovas nebuvo nei apgautas, nei suklaidintas, nes sutarčių sąlygos buvo aiškios ir nedviprasmiškos, su jų sąlygomis ieškovas susipažino ir jas, sutarčių sudarymo metu, suprato. Prašo ieškinį, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, atmesti (b. l. 74-75).

Trečiasis asmuo A. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė.

Ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaiko.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutinka.

Trečiasis asmuo su ieškiniu sutinka.

Šalies argumentai

Ieškovas teismo posėdyje patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad prieš 2010-09-02 sutarties sudarymą buvo įsitikinęs, kad kredito gavėju nebus, laikė save laiduotoju. Apie tai, jog minėtoje sutartyje ieškovas nurodytas laiduotoju, ieškovui paaiškino trečiasis asmuo. Pasirašydamas refinansavimo sutartį, nesiaiškino sutarties turinio ir sąlygų. Pažymi, kad sutarties turiniu pradėjo domėtis tik po to, kai bankas nuskaičiavo pinigus iš ieškovo sąskaitos. Pripažįsta, kad atsakovė refinansavimo sutarties pasirašyti nevertė, bet dėl susiklosčiusių aplinkybių (blogos sūnaus sveikatos) ieškovas sutartį pasirašė savo valia. Apie tai, kad refinansavimo sutartis apėmė dviejų sutarčių, t.y. kredito sutarties Nr. 08-029072-VA ir asmeninės trečiojo asmens sudarytos sutarties Nr. 09-065035-CL refinansavimą, nežinojo. Prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad ieškovas ir trečiasis asmuo sunkiai suvokia kredito sutarčių sudarymo aplinkybes ir sąlygas. Nurodo, kad refinansavimo sutarties sąlygos ieškovui išaiškintos tinkamai nebuvo. Pažymi, kad ieškovas, sudarydamas refinansavimo sutartį bendraskoliu tapti nesiekė, manė, kad esant būtinumui atsakys subsidiariai. Teigia, kad atsakovė, sudarydama refinansavimo sutartį apie esmines sutarties sąlygas nutylėjo, tokiu būdu apgaudama ir suklaidindama ieškovą. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog paskolos gavimo iniciatyva buvo tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens. Teigia, kad dėl paskolos suteikimo ginčo nėra. Bankas savo įsipareigojimus įvykdė, todėl ieškovas ir trečiasis asmuo privalo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Pažymi, kad ieškovas sutarčių turinį ir sąlygas suprato, papildomos informacijos suteikti neprašė, pasitikėjo trečiuoju asmeniu. Atkreipia dėmesį, kad sudarant refinansavimo sutartį, naujas kreditas ieškovui ir trečiajam asmeniui suteiktas nebuvo, o buvo refinansuojamos pirmos dvi sudarytos kredito sutartys, pratęsiamas juose numatytų įmokų mokėjimo terminas. Nurodo, kad banko atstovas rusiškai išaiškino ieškovui apie sutarčių pasekmes ir esmę. Prašo ieškinį atmesti kaip visiškai neįrodytą.

Trečiasis asmuo teismo posėdyje paaiškino, jog į atsakovę kreipėsi dėl to, kad reikėjo pinigų. Teigia, kad kredito gavimui trečiajam asmeniui reikėjo garanto, nes gaunamų pajamų neužteko kreditui gauti. Nurodo, kad ieškovas į kredito sutartį buvo įrašytas kaip garantas tam atvejui, jei trečiasis asmuo negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Pažymi, kad motinos, kaip laiduotojos, parašas kredito sutartyje buvo reikalingas tam, kad ieškovas galėtų tapti garantu. Teigia, kad sutarties, kurioje tėvas būtų nurodytas bendraskoliu, pasirašęs nebūtų. Nurodo, kad 2010 metais susirgo, gulėjo ligoninėje, liko be draudimo, todėl kreipėsi į banką, kad nėra iš ko mokėti kredito sutartyse numatytų įmokų. Pažymi, kad atsakovė jam siūlė kredito sutarčių refinansavimą, tačiau į refinansavimo sąlygas trečiasis asmuo nesigilino, minėtos sutarties neskaitė. Teigia, kad, prieš sudarydamas refinansavimo sutartį, ieškovui paaiškino, kad bankui reikia garanto, kad kažkas laiduotų. Nepastebėjo, kad refinansavimo sutartyje ieškovas įrašytas bendraskoliu. Pažymi, kad skaityti lietuviškai moka. Refinansavimą suprato kaip kredito įmokų mokėjimo atidėjimą vėlesniam laikotarpiui. Prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendra įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindimo, ieškinys netenkinamas. LR CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškus ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymo leistinumo ir sąsajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (LR CPK 182 str.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas I. F. ir trečiasis asmuo A. V. 2008-03-15 pateikė atsakovei “Swedbank”, AB, Bendraskolių paraišką vartojamajai paskolai gauti (paskolos paskirtis – buitinės technikos įsigijimas), kurioje ieškovas ir trečiasis asmuo save nurodė paskolos gavėjais (b. l. 30-31). Tuo pagrindu 2008-03-20 atsakovė “Swedbank”, AB (tuo metu AB bankas “Hansabankas”), ieškovas I. F. ir trečiasis asmuo A. V. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 08-029072-VA, pagal kurią kredito gavėjams (ieškovui ir trečiajam asmeniui) buvo suteiktas 10137,00 EUR kreditas buitinės technikos įsigijimui. Minėto dydžio kreditas pervestas į trečiojo asmens A. V. sąskaitą, esančią “Swedbank”, AB (b. l. 11-12, 17). 2008-03-20 atsakovė “Swedbank”, AB ir P. F. pasirašė Laidavimo sutartį Nr. 08-029072-LA1, pagal kurią P. F. įsipareigojo laiduoti už trečiojo asmens prisiimtus įsipareigojimus pagal 2008-03-20 Vartojimo kredito sutartį (b. l. 58). 2009-08-10 atsakovė “Swedbank”, AB ir trečiasis asmuo A. V. pasirašė Asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 09-065035-CL, pagal kurią trečiajam asmeniui buvo suteiktas 2896,00 EUR kreditas vartojimo reikmėms (b. l. 13-14). Trečiasis asmuo A. V. 2010-09-02 pateikė atsakovei “Swedbank”, AB, Paraišką kreditui gauti, kurioje su paskolos gavėju trečiuoju asmeniu klientu nurodytas ieškovas (b. l. 32-36). 2010-09-02 atsakovė “Swedbank”, AB, ieškovas I. F. ir trečiasis asmuo A. V. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 10-066685-VA, skirtą 2008-03-20 ir 2009-08-10 kredito sutartims refinansuoti. Kredito gavėjais nurodyti ieškovas ir trečiasis asmuo (b. l. 8-10). 2010-09-02 atsakovė “Swedbank”, AB ir P. F. pasirašė Laidavimo sutartį Nr. 10-000359-LA, pagal kurią P. F. įsipareigojo laiduoti už ieškovo ir trečiojo asmens prisiimtus įsipareigojimus pagal 2010-09-02 Refinansavimo sutartį (b. l. 57). Iš “Swedbank”, AB, 2012-07-02 pažymų apie kreditą ir sumokėtas įmokas už kreditą matyti, kad iš bendraskolio I. F. pagal 2010-09-02 Refinansavimo sutartį už laikotarpį nuo 2010-09-02 iki 2011-12-30 nurašyta 2728,76 Lt, o neįvykdytų įsipareigojimų suma 2012-07-02 sudaro 22742,84 Lt (b. l. 15, 16). Ieškovas 2012-01-10 raštu kreipėsi į “Swedbank”, AB, Vakarų Lietuvos filialo Uostamiesčio klientų aptarnavimo centrą su prašymu išaiškinti kodėl iš jo, kaip laiduotojo pagal 2008-03-20 kredito sutartį, sąskaitos 2011-12-30 nurašytas visas jam priklausantis atlyginimas (b. l. 18). Ieškovas 2012-02-28 raštu kreipėsi į “Swedbank”, AB, Valdybą su pretenzija, kurioje nurodė, kad Refinansavimo sutartis sudaryta neteisėtai, nes apie kredito sutarčių sąlygų pakeitimą ieškovas nebuvo informuotas, piniginių lėšų pagal kredito sutartis negavo, banko darbuotojos buvo apgautas. Prašė iš jo sąskaitos nurašytas pinigines lėšas grąžinti, 2010-09-02 Refinansavimo sutartį pripažinti neteisėta, atlyginti jam padarytą 20000,00 Lt neturtinę žalą, uždaryti jo vardu sąskaitas, esančias “Swedbank”, AB (b. l. 19). Atsakovė “Swedbank”, AB, 2012-09-11 raštu kreipėsi į ieškovą, reikalaudama iki 2012-10-16 sumokėti įsiskolinimą pagal 2010-09-02 Refinansavimo sutartį – 2836,13 Lt (b. l. 20). Iš “Swedbank”, AB, Kredito panaudojimo ataskaitos už laikotarpį nuo 2010-09-02 iki 2013-01-03 matyti, kad trečiasis asmuo finansinius įsipareigojimus pagal 2010-09-02 Refinansavimo sutartį vykdė netinkamai, dėl ko susidarė įsiskolinimas, kurį sudaro negrąžintas kreditas, priskaičiuoti delspinigiai, palūkanos (b. l. 59-60).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pasisakęs, jog dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda iš sandorių. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Sutartys yra dvišaliai arba daugiašaliai sandoriai (CK 1.63 straipsnio 6, 7 dalys, 6.154 straipsnio 1, 2 dalys), jos, kaip ir kiti sandoriai, gali būti pripažintos negaliojančiomis įstatymuose nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (toliau – LAT) nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007).

Ieškovas ieškinį grindžia tuo pagrindu, jog ginčijimą 2010-09-02 Refinansavimo sutartį buvo priverstas sudaryti dėl suklydimo ir atsakovės apgaulės. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 str. 5 d.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovas turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, virš 30 metų dirba Lietuvoje ir nors ieškovas teigia, kad jo pareigos nėra susijusios su teisine veikla, teismas daro išvadą, kad ieškovas, kaip turintis aukštąjį išsilavinimą ir ilgą laiką Lietuvoje gyvenantis bei dirbantis asmuo, turi pakankamai lietuvių kalbos įgūdžių bei turėjo galimybę apsvarstyti galimus Refinansavimo sutarties sudarymo teisinius padarinius. Tačiau, kaip matyti iš paties ieškovo paaiškinimų, ieškovas nebuvo linkęs domėtis sudaromų sandorių turiniu. Ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad 2008-03-20 ir 2010-09-02 sutarčių turinio ir sąlygų nesiaiškino. Toks ieškovo elgesys patvirtina, kad jis elgėsi neapdairiai, neatidžiai ir nerūpestingai. Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, jog dėl to, kad sutartys sudarytos lietuvių kalba, jis nesuprato sutarčių esmės ir taip buvo suklaidintas, nes teismo posėdžio metu liudytoja I. R., kuri buvo asmeninė trečiojo asmens vadybininkė ir dalyvavo sudarant, ir pasirašant ginčijamą sutartį paaiškino, kad prieš tai minėtų abiejų sutarčių turinys ir sąlygos tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui buvo išaiškintos jiems suprantama rusų kalba, minėtiems asmenims buvo įteikti sudarytų sutarčių egzemplioriai. Teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos paaiškinimais, kurie yra išsamūs ir nuoseklūs. Bylos medžiaga nustatyta, kad prieš sudarydami kredito sutartis, ieškovas su trečiuoju asmeniu pateikė atsakovei paraiškas kreditui gauti. Pateikdamas kartu su trečiuoju asmeniu atitinkamas paraiškas bankui, ieškovas išreiškė savo valią atitinkamai gauti paskolą bei refinansuoti atitinkamas paskolas. Tų paraiškų pagrindu buvo sudarytos atitinkamos kredito sutartys. Ieškovas teigia, jog, sudarydamas kredito sutartis, laikė save trečiojo asmens laiduotoju. Tačiau toks ieškovo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš sudarytų kredito sutarčių matyti, kad trečiojo asmens laiduotoju buvo įrašyta jo motina, be to, laidavimo sutartis buvo sudaryta atskirai nuo pagrindinės kredito sutarties. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams darytina išvada, kad ieškovas, sudarydamas tiek 2008-03-20 Vartojimo kredito sutartį, tiek 2010-09-02 Vartojimo kredito (Refinansavimo) sutartį, atsakovės apgautas ar suklaidintas nebuvo. Kaip buvo konstatuota, ieškovas ginčijamą sutartį sudarė būdamas neapdairus, neatidus, nerūpestingas ir, būtent, dėl to jis minėtos sutarties turinį, iš sutarties kylančias teises ir pareigas galėjo suprasti galimai savaip. Tačiau, kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu.

Teismas sutinka su tuo faktu, kad realiu paskolos gavėju nagrinėjamu ginčo atveju yra trečiasis asmuo, kuris realiai ir gavo pinigines lėšas. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas prieš sudarydamas kredito sutartis, suprato ir žinojo, kad realiai pinigų negaus, su tuo sutiko, to siekė, be to, turėjo galimybę patikrinti, kokias pareigas ir prievoles pagal minėtas sutartis įgis, kokias teises praras, turėjo, bet ja nepasinaudojo dėl lengvabūdiško pasitikėjimo trečiuoju asmeniu. Atmestinas kaip nepagristas ieškovo argumentas, jog, sudarydamas ginčijamą sutartį, manė esąs subsidiarus laiduotojas, nes teismo posėdyje pats ieškovas paaiškino, jog suprato, kad A. V. nesumokėjus pagal grafiką kredito grąžinimo įmokos, prievolė sumokėti įmoką iš karto tenka jam. Todėl konstatuotina, jog iš šalių, jų atstovų paaiškinimų, liudytojos parodymų aiškiai matyti, kad atsakovė, sudarydama tiek 2008-03-20 vartojimo kredito sutartį Nr. 08-029072-VA, tiek ginčo kredito sutartį su ieškovu ir trečiuoju asmeniui, ieškovo neklaidino, neapgavo, o ieškovas pats dėl nerūpestingumo galimai klaidingai įsivaizdavo savo teises ir pareigas, kylančias iš ginčijamos kredito sutarties. Ieškovas ne kartą teismo posėdžio metu nurodė, kad, sudarydamas kredito sutartis, teisės, kaip mokslo srities, neišmanė. Todėl ieškovas, jei jis būtų apdairus ir atidus bei rūpestingas asmuo, prieš sudarydamas atitinkamas sutartis, esant pagrindo nepasitikėti banku ar kilus neaiškumui dėl sutarties vykdymo sąlygų, turėjo galimybę kreiptis į teisinę pagalbą teikiančius asmenis ar institucijas dėl atitinkamos papildomos teisinės informacijos suteikimo. Tačiau ieškovas teisinės pagalbos nesikreipė, gavęs informaciją iš atsakovės papildomai teisių ir pareigų, kylančių iš ginčijamos kredito sutarties nesiaiškino, todėl darytina išvada, kad sudarant ginčijamą sutartį banko suteiktą informaciją apie sutarties vykdymo sąlygas laikė pakankama bei tinkama. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas 2010-09-02 Vartojimo kredito (Refinansavimo) sutartį sudarė dėl suklydimo ar dėl atsakovės apgaulės.

Nagrinėjamu atveju laikytina, jog esminę reikšmę turi ieškovo tikrojo ketinimo, sudarant kredito sutartis, nustatymas. Ieškovo teigimu, jis kredito sutartis sudarė tik tam, kad trečiasis asmuo galėtų gauti iš banko paskolą. Ieškovas pripažįsta, kad jo tikslas buvo būti trečiojo asmens „garantu“, kitaip tariant laiduotoju. Pagal ginčijamos sutarties sąlygas tiek esant trečiojo asmens bendraskoliu, tiek laiduotoju, ieškovas privalo atsakyti už prisiimtus įsipareigojimus kartu su trečiuoju asmeniu. Teismo posėdžio metu ieškovas pats pripažino, kad vykdyti sutartinius įsipareigojimus jis neatsisako, o, paprasčiausiai, nenori kredito sutartyse būti įrašytas kredito gavėju. Esant tokioms aplinkybės, darytina išvada, kad ieškovas Vartojimo kredito ir Vartojimo kredito (Refinansavimo) sutartį su atsakove būtų sudaręs net ir tuo atveju, jei teisingai, o ne klaidingai, kaip teigia ieškovas, būtų įsivaizdavęs jam kylančias iš sutarčių prievoles, nes tikrasis ieškovo ketinimas, sudarant kredito sutartis buvo trečiojo asmens prievolių įvykdymas, trečiajam asmeniui negalint jų įvykdyti. Todėl minėtų prievolių vykdymas ieškovui būnant ar bendraskoliu, ar laiduotoju, reikšmės valios išreiškimui – nebūti įrašytam kredito sutartyse paskolos gavėju – nagrinėjamu atveju neturi. Esant nustatytoms ir įvertintoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad ieškovas savo ieškinio neįrodė, todėl ieškinys, kaip neįrodytas ir nepagrįstas, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinys atmestinas, todėl iš ieškovo atsakovei turėtų būti priteistos pastarosios turėtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, bylinėjimosi išlaidos atsakovei iš ieškovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str.,

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Petras Mineikis