Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2S-1027-479/2010

Teisėja Regina Bertašienė (Procesinis Nr. 2-06-3-03981-2010-5)

NUTARTIS

2010 m. birželio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-08 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas V. K. pareiškė ieškinį atsakovei A. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuriuo prašo nustatyti sūnaus D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu, gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei be ieškovo žinios bendrauti su sūnumi ir išvežti vaiką iš jo gyvenamosios vietos. Ieškovas nurodė, kad sutuoktinė 2010-03-08 be jo žinios su sūnumi išvyko iš namų, žinute pranešusi, kad išvažiuoja pas seserį į Kybartus, tačiau nei pas seserį, nei pas savo tėvus nebuvo. 2010-03-19 jis pasiėmė sūnų ir išsivežė iš Kybartų namo. Vaikas buvo neprižiūrėtas, po akimi matėsi mėlynė, todėl kovo 21 d. buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam diagnozuota galvos trauma. Kadangi motina ir anksčiau nesirūpino vaiku, nepasirūpino, kad sūnui būtų atlikta išvaržos operacija, kad jis lankytų darželį, dėl nepriežiūros įvyko trauma, po traumos nebuvo nuvežtas į ligoninę, ieškovas mano, kad su motina palikti vaiką yra pavojinga.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas tik iš dalies tenkino jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teigia, jog vaiko motina nesirūpina vaiku, todėl jis negali būti paliktas su ja, o dėl to būtina uždrausti motinai be tėvo žinios bendrauti su vaiku bei papildomai iki sprendimo byloje priėmimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Klausimas dėl apelianto prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki bylos išnagrinėjimo – nesvarstytinas, kadangi tai nėra šio atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas – šis klausimas nebuvo spręstas pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti apeliacijos objektu.

Nagrinėjama byla dėl šeimos teisinių santykių. Tėvo ieškinys dėl mažamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su juo grindžiamas aplinkybėmis, kad vaiko motina nepakankamai rūpinasi vaiku, jo ugdymu, neužtikrina tinkamo jo asmenybės formavimosi, be tėvo žinios išsiveža nežinia kur bei palieka be priežiūros, todėl palikti vaiką su ja yra pavojinga. Dėl šių aplinkybių teismas, tiek spręsdamas ginčą iš esmės, tiek nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti itin aktyvus ir dėmesingas, atidžiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas aplinkybes, kad būtų apsaugoti šalių, o ypač nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai.

Šiuo atveju byla nenagrinėjama iš esmės, sprendžiamas klausimas tik dėl priemonių, būtinų galimam būsimam teismo sprendimui užtikrinti, taikymo, todėl dėl bylos esmės teismas nepasisako. Kolegijos vertinimu, niekuo nepagrįstas apelianto argumentas, jog neuždraudus motinai be tėvo žinios bendrauti su vaiku, būsimo galimai ieškovui palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomas. Priešingai, tokia laikinoji apsaugos priemonė neatitiktų reikalavimo esmės ir net pažeistų motinos teises – net ieškinio patenkinimo atveju, jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, motina vis tiek turėtų galimybę nevaržomai bendrauti su vaiku ir tai priklausytų ne nuo ieškovo valios, o vyktų teismo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad motina netinkamai rūpintųsi vaiko sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, žiauriai elgtųsi su vaiku, darytų žalingą įtaką jam savo amoraliu elgesiu ar kitaip veiktų jį psichologiškai neigiamai ir pan. Tokiu atveju įstatyme yra numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas (CK 3.180 str.), bet net ir tuo atveju tėvas ar motina, kurio valdžia vaikui apribota, turi teisę matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju visos būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindžiančios aplinkybės iš esmės paremtos ieškovo nuomone ir samprotavimais apie atsakovę bei netinkamą jos rūpinimąsi vaiku. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės nuomone nėra pagrindo drausti motinai be tėvo žinios bendrauti su vaiku. Dėl šių priežasčių kolegija neturi pagrindo išvadai, kad būtų tikslinga apriboti motinos bendravimą su vaiku ir teises į jį. Kartu teisėjų kolegija atkreipia ieškovo dėmesį į tai, jog jis, kaip vaiko tėvas, turi ne tik teises vaikui, bet ir pareigas prižiūrėti vaiką, auklėti jį, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, lygiai kaip ir motina yra atsakingas už tinkamą vaiko auklėjimą ir vystymą, taip pat turi paisyti motinos teisių ir atitinkamai netrukdyti jai nevaržomai įgyvendinti pareigas vaikui (CK 3.165 str. 1 d.).

Esant šioms aplinkybėms kolegija padaro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti apelianto išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 334-336 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-08 nutartį palikti nepakeistą.